Baltarusija pirmadienį pradėjo karines pratybas Gardino srityje netoli Suvalkų koridoriaus bei savo sienos su Lenkija ir Lietuva, kuriose budrumas dėl grupuotės „Wagner“ ir taip yra padidintas. „Galiu teigti, kad šią dieną situacija prie sienos visiškai kontroliuojama“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ pažymėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
– Pone Liubajevai, Baltarusijos gynybos ministerija sako, kad šitos pratybos yra paremtos specialiosios operacijos – taip Rusija vadina savo karą Ukrainoje – patirtimi. Nuo kada ir kas apie jas žinoma mūsų tarnyboms?
– Informaciją apie vykdomas pratybas mes turime. Mes gavome šią informaciją iš mūsų partnerių, taip pat iš mūsų žvalgybinių institucijų. Buvo žinoma, kad tos pratybos planuojamos, iš esmės žinoma, kokie yra scenarijai ir kokie veiksmai bus atliekami pratybų metu.
– Ir jūs sakote, kad jos bent jau jūsų nebaugina, kodėl?
– Mes vis dėlto manome, kad šią dieną didesnė įvairių provokacijų tikimybė ne mūsų šiauriniame flange, o galbūt prie sienos su Baltarusija, galbūt visame ruože. Apie tai indikuoja ir mūsų žvalgybos institucijos, kad galimos tam tikros provokacijos prie sienos su Baltarusija. Tos provokacijos gali būti organizuojamos arba Baltarusijos Respublikos pasienio komiteto pareigūnų, arba grupuotės „Wagner“ samdinių.
– Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta padidinti pajėgas pasienyje? Nes iki šiol buvo kartojama, kad jų ten užtenka.
– Budrumo lygis išliko toks pat, koks buvo ir per NATO viršūnių susitikimą. Neturėjome galimybių sustiprinti arba susilpninti savo sienos apsaugos, šiuo metu siena saugoma ir stebima būtent padidintu režimu. Mūsų pareigūnai kol kas atlieka savo funkciją prie sienos taip pat sustiprintu režimu, turėjome įvertinti rekomendacijas ir galimybes organizuoti provokacijas prieš mūsų pareigūnus. Parinkti tam tikri nurodymai, buvo organizuojami pareigūnų mokymai ir galiu teigti, kad šią dieną situacija prie sienos visiškai kontroliuojama.
Taip pat yra numatyti tam tikri veiksmai tokių provokacijų atveju – nuo sienos apsaugos stiprinimo priemonių iki papildomo rezervo arba kitų institucijų atstovų pasitelkimo saugant sieną.
– Ar tos papildomos pajėgos bus tik pasienio, ar ir karinės?
– Pagal mūsų patvirtintus planus gali būti ir kitų institucijų atstovų, ne tik kariuomenė. Tai gali būti ir Vidaus reikalų ministerijos institucijos, tokios kaip Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnyba. Ir artimiausiu metu planuojama organizuoti taktines pratybas kartu su visomis institucijomis, siekiant atremti galimas provokacijas prie sienos su Baltarusija.
– Kodėl tik dabar buvo nuspręsta uždaryti 2 iš 6 perėjimo punktų ir dar tuos, kurie iki šiol nebuvo ypač aktyvūs, bent jau jeigu klausytume Vidaus reikalų viceministro.
– Sprendimas, matyt, buvo priimtas atsižvelgiant į bendrą situaciją mūsų regione. Jeigu pasižiūrėsime į situaciją prie mūsų kaimynų ir Baltarusijos sienos, tai Lenkijoje liko tik vienas kontrolės punktas, per kurį vyksta judėjimas. Latvijos Respublikoje yra 2 kontrolės punktai. Pas mus iki šiol buvo 6 kontrolės punktai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos ir, matyt, buvo priimtas sprendimas jų sumažinti, siekiant pirmiausia daugiau dėmesio nukreipti į žalios sienos apsaugą, nes mes galėsim galbūt daugiau resursų skirti būtent sienai stebėti ir saugoti.
Be to, šiuo metu esama infrastruktūra nesuteikia mums galimybės efektyviai atlikti asmenų ir transporto priemonių kontrolės. Kalbu ne tik apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kalbu ir apie Muitinės departamento galimybes.
– Ar tai reiškia, kad tie 2 punktai buvo skylėti ir iki šiol vaikščiojo, važiavo, kas tik norėjo?
– Ne, kontrolė tikrai buvo atliekama, kai kurie srautai buvo nukreipiami ir į kitus kontrolės punktus. Tiesiog techninių priemonių stoka mūsų kolegoms nesuteikė galimybės atlikti kokybišką krovinių arba transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, kontrolę.
– Bet mes pasiliekame 4 iš 6 punktų, kai Lenkija, jūs minėjote, turi vieną, Latvija – gal 2. Tai ar nereikėtų 4 uždaryti ir pasilikti 2?
– Matyt, čia toks politinis sprendimas. Be jokios abejonės, tas politinis sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į bendrą situaciją mūsų regione, apie tai kalbėjo mūsų vadovai. Grupuotės „Wagner“ samdinių provokacijų atveju, matyt, tas klausimas tikrai bus sprendžiamas. Jeigu vertinsiu tokių punktų uždarymo tikslingumą, sakyčiau, kad kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas arba teisėsaugos institucijos atstovas būčiau už tai. Nes tai leistų sumažinti nepageidaujamų asmenų srautus.
Šią dieną ir Rusijos Federacijos piliečiams, ir Baltarusijos Respublikos piliečiams taikoma padidinta patikrinimo procedūra, bet srautai labai dideli ir tų srautų sumažinimas prisidėtų prie mūsų saugumo situacijos užtikrinimo. Nesiimčiau vertinti ekonominių aspektų arba politinių, bet manau, kai bus priimami sprendimai, tie aspektai tikrai bus įvertinti, jeigu tokie sprendimai bus priimami.
– Aš noriu pasitikslinti: jūs būtumėt už tai, kad kuo daugiau punktų būtų uždaryta ir kuo mažiau liktų tikrinti?
– Pagal mūsų kompetenciją, taip, sakyčiau, kad tai būtų tikslinga padaryti.
– Tai ar galima būtų daryti prielaidą, kad jūs pritartumėt, jeigu būtų priimtas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos bendras sprendimas uždaryti sieną?
– Mes tikrai vykdytume šį sprendimą. Techniškai labai nesudėtinga uždaryti kontrolės punktą ir mes tą patirtį turime jau keletą metų. Pandemijos metu nemažai kontrolės punktų ir prie Rusijos, ir prie Baltarusijos sienos buvo uždaryti. Tai visai nesudėtinga padaryti.
– O užminuoti pasienį?
– Kol kas mes apie tai nekalbame. Uždarant kontrolės punktus reikėtų mąstyti, kokios būtų išimtys vykti per valstybės sieną atskirų asmenų kategorijai. Matyt, čia būtų priimami atskiri sprendimai. Kažkoks valstybės sienos kirtimas, matyt, vyktų – ar tai būtų diplomatų, ar konsulinių įstaigų atstovai, galbūt būtų ir kitų asmenų kategorijos, kol kas būtų sunku apie tai kalbėti, bet vis tiek kažkokios galimybės kirsti valstybės sieną išliktų.
– Tiek Lenkija, tiek Latvija praneša jau apie pirmuosius incidentus su vagnerininkais. Nėra patvirtinta informacija, kad jie fotografavosi Lenkijos teritorijoje, bet tokia informacija paskelbta buvo. Latvijos pasieniečiai įtaria, kad jie savaitgalį prisidėjo prie sienos gadinimo. Ar Lietuvos pasienyje Lietuvos pasieniečiai nėra dar su jais susidūrę, ar jūs tiesiog nepasakojote?
– Mes kol kas nematome grupuotės „Wagner“ samdinių prie sienos. Jeigu kalbėtume apskritai apie Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų veiksmus, mes kol kas nefiksuojame padidinto aktyvumo prie sienos. Vyksta įprastas darbas, vyksta pasienio patikrinimo procedūros kontrolės punktuose, vyksta patruliavimas Baltarusijos pusėje, taip pat nefiksuojame provokacijų.
Aišku, pasitaiko fizinio barjero gadinimo atvejų, jų yra nedaug. Ir apskritai kalbant apie neteisėtos migracijos srautų pasiskirstymą mūsų regione, tai, matyt, mūsų siena su Baltarusija yra mažiausiai paveikta neteisėtos migracijos. Šią dieną pagrindiniai srautai nukreipti būtent į Lenkiją, ten šiais metais buvo fiksuota per 18 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną su Lenkijos Respublika. Latvija irgi nemažai fiksuoja valstybės sienos pažeidimų atvejų – beveik 5,5 tūkst. Mes per visus metus fiksavome 1,5 tūkst. bandymų neteisėtai vykti per sieną, atitinkamai sumažėjo ir bandymų gadinti fizinį barjerą, bet mes matome, kad Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnai aktyviai prisideda prie neteisėtos migracijos, gadina fizinį barjerą.
Turime informacijos, kad jie ir toliau tą darys priklausomai nuo politinės situacijos arba nuo Lukašenkos režimo ir Kremliaus režimo politinės dienotvarkės, matyt, tie srautai bus nuolat nukreipiami. Jeigu situacija prie mūsų sienos yra stabili, tai mes negalime teigti, kad mūsų regione situacija visiškai pasikeitė arba pasibaigė hibridinė ataka.
Ataka prieš Europos Sąjungą vyksta, tiesiog atsižvelgiant į konjunktūrą, situaciją ir politinius interesus, srautai gali būti nukreipti į vieną ar kitą pusę, be to, atsirado galimybė organizuoti provokacijas prie sienos su Europos Sąjunga – galbūt dabar ne tiktai apie Lietuvos ir Baltarusijos sieną, galbūt daugiau apie Lenkijos ir Baltarusijos sieną, iš dalies ir Latvijos ir Baltarusijos sieną.
– Baltarusijos pratybose yra naudojami ir bepiločiai orlaiviai, mes matėme, koks tai yra ginklas tiek kare Ukrainoje, tiek Maskvoje, kur gali pataikyti į tą patį dangoraižį du kartus. Ar mūsų oro gynyba yra pasiruošusi būtent tokiam ginklui?
– Mes atsakingi už žemai skraidančių objektų kontrolę, šią dieną turime galimybę kontroliuoti. Turiu pasakyti, kad suaktyvėjo dronų panaudojimas, tačiau tie dronai daugiau naudojami kontrabandai permesti. Mes nefiksavome rimtesnių pažeidimų arba neturime duomenų, kad būtų naudojami dronai žvalgybinei informacijai rinkti, tokių duomenų neturi ir Lietuvos kariuomenė.
Reikia pasakyti, kad mes kartu su karinėmis oro pajėgomis užtikriname oro erdvės kontrolę. Penktadienį pavyko nutupdyti gan rimtą droną, šiuo metu vyksta tyrimas. Greičiausiai tai dronas, kuris buvo naudojamas kontrabandai gabenti, bet to drono techninės galimybės leidžia jį naudoti ir žvalgybiniams tikslams. Šiuo metu vyksta patikrinimas. Galima teigti, kad jis greičiausiai buvo naudojamas kontrabandai permesti.
