Stiprus vėjas antradienio naktį ir dieną neaplenkė ir pajūrio. Po vidurnakčio uostamiestyje įgavusi pagreitį, audra piką pasiekė paryčiais. Dėl didžiulių bangų Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba. Žalos neišvengta ir paplūdimiuose – nors gelbėtojai audrai ruošėsi iš anksto, buvo išplauti konteineriai, inventorius.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Mickus, antradienio naktį, iki maždaug 7.30 val., ugniagesiams darbo buvo, tačiau ne per daugiausiai. Iki to laiko dėl nuvirtusių medžių iš viso sulaukta 10 iškvietimų.
Visgi, tęsia pašnekovas, ryte audrai įsismarkavus, pranešimai dėl jos padarinių tiesiog pabiro. Vos per 3,5 val. jų gauta 19. Daugiausiai nuostolių vėjas pridarė Klaipėdos mieste, Palangoje ir Kretingoje.
Anot A. Mickaus, per audrą žmonės nenukentėjo, tačiau žalos jų turtui išvengta nebuvo.
„Buvo neseniai pranešimas, kad Bijūnų gatvėje medis nuvirto ant gretimai esančio namo, apgadino tvorą, elektros skydinę ir truputį apgadino namo stogą. Buvo pora automobilių apgadintų nežymiai, palankstytų, apibraižytų.
(...) Dituvos kaimelyje buvo nuvirtęs medis ant ūkinio pastato ir kartu buvo kliudytas mokyklinis autobusas. Jis buvo pastatytas, be žmonių“, – aiškina Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas.
Jo teigimu, iškvietimų sulaukiama ir dienos metu, ypač dėl pavojingai pasvirusių medžių šakų. Jos nedelsiant pašalinamos.
Antradienį ryte Klaipėdos uosto akvatorijoje vėjo gūsiai siekė daugiau nei 25 m/s, o bangų aukštis Baltijos jūroje – net 5 metrus. Dėl tokių pavojingų sąlygų uoste pradėta riboti laivybą, senojoje perkėloje sustabdytas keltų darbas.
Stiprus vėjas ir audringos Baltijos jūros bangos žalos pridarė ir paplūdimiuose. Pasak Klaipėdos gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, kokia ji – kol kas įvertinti sunku, mat audra dar nesibaigusi.
„Būna audrų vasarą, bet tokių kaip šiandien – labai retai. Padarinius matysim, skaičiuosim vakare, rytoj. Reikia viską apžiūrėti, dabar sunku vertinti, nes audra neleidžia.
(...) Mes iš vakaro pasiruošėm, nuėmėm dalį takų, kad nenuplautų. Žinojom, kad bus audra, bet dabar matom, kad bangos iki kopų, daug ką sulaužė, nuplovė. Plastikinės šiukšliadėžės išplautos, nes jos buvo įkastos į smėlį, (...) daug takų nuplauta, inventoriaus“, – dėsto A. Siakki.
Nepaisant tokių bauginančių vaizdų, Melnragėje, paplūdimyje ties šiauriniu molu, šiuo metu susirinkę daugybė ekstremalų su jėgos aitvarais. Specialistai juos įspėja elgtis ypač atsargiai, nes vėjo gūsiai išlieka itin stiprūs.
Klimatologas: iš anksto pasakyti, kokio masto reiškiniai laukia, neįmanoma
Šią savaitę įvairiuose šalies regionuose praūžus dar nematyto masto audrai ir krušai, ne vienas gyventojas sako pasigedęs sinoptikų perspėjimų, jog orai bus tokie ekstremalūs – kad pūs toks galingas vėjas, o iš dangaus kris kone delno dydžio ledėkai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistas Donatas Valiukas LRT RADIJUI sako, jog sinoptikai išties numatė artėjančią audrą, ir apgailestauja, kad perspėjimai apie ją, matyt, pasiekė ne visus gyventojus.
„Ko gero, tenka apgailestauti, kad ta informacija nebuvo pakankamai aiškiai ir ryškiai pateikta. Nors tikrai sinoptikai davė perspėjimus tiek savo tinklapyje, tiek kitose žiniasklaidos priemonėse, (...) ko gero, tas perspėjimas galėtų būti ir kažkoks aiškesnis“, – teigia klimatologas.
Pašnekovas pabrėžia, kad už įspėjimų dėl ekstremalaus oro siuntimą telefonu atsakinga yra ne LHMT, o kitos institucijos. O joms, D. Valiuko teigimu, visą informaciją sinoptikai perdavė iš anksto.
„Pati LHMT perspėjimų telefonu nesiunčia. Informacija perduodama kitoms atsakingoms institucijoms, kurios vėliau informaciją išplatina. (...) Specialistai dirbo, perspėjimus teikė“, – tvirtina tarnybos atstovas.
Nors, pasak jo, sinoptikai numatė, kad šalyje galima ir audra, ir kruša, ir škvalas, kokio stiprumo reiškiniai tai bus, iš anksto pasakyti nebuvo galima.
„Kaip tai vyks natūroje – nei kurioje tiksliai vietoje, nei kokio masto – tiksliai pasakyti, deja, nėra įmanoma. Yra numatoma, kad bus palankios sąlygos formuotis tokiems reiškiniams ir kad jie tam tikrame regione gali susiformuoti“, – sako D. Valiukas.
Kaip aiškina klimatologas, audra, kruša ir škvalas dažniausiai būna „labai lokalūs“ – fiksuojami ne visoje šalyje, o tam tikrose jos dalyse.
„Kaip ir šiuo atveju, nukentėjo atskiri miesteliai, atskiros vietovės, nors ir kitose Lietuvos dalyse sąlygos buvo nepalankios, buvo nemažai nuostolių“, – pasakoja LRT RADIJO pašnekovas.
Visgi tai, jog šios savaitės pradžioje per Lietuvą praūžė audra, paties LHMT specialisto per daug nestebina – esą tai natūralus reiškinys susidūrus dviem karšto ir šalto oro masėms.
„Sekmadienį mes turėjome labai karšto oro masę, (...) kurioje buvo labai daug drėgmės. Iš pietų atslinko šaltasis atmosferos frontas su tokia nepastovia linija priešaky. Ir kadangi jis susidūrė su buvusia karšta ir drėgmės pritvinkusia oro mase, tokios sąlygos davė postūmį formuotis labai intensyvioms audroms“, – dėsto D. Valiukas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
