Minint 32-ąsias Medininkų žudynių metines, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad negalima atmesti grėsmių, jog „Wagner“ samdiniai pasienyje su Lietuva gali imtis provokacijų. Apie niekur nedingusį priešą už sienos kalbėjo ir Medininkų žudynes išgyvenęs pareigūnas Tomas Šernas – jo teigimu, nepaisant skirtingų laikotarpių, Rusija į Lietuvą tebežiūri kaip į grobį.
„Valstybė prasideda nuo sienos“
Sovietų omonininkų surengtose Medininkų žudynėse vos gyvybės nepraradęs Tomas Šernas sako, kad šiandien niekas nepasikeitė. Siena yra viena svarbiausių valstybę apibrėžiančių dedamųjų.
Prieš 32-ejus metus sovietų omonininkai rengė išpuolius – degino postus, naikino dokumentus, plėšė Lietuvos valstybės vėliavas, žalojo Lietuvos pareigūnus. Šitaip siekė įbauginti ir kėlė nepasitikėjimą valstybe – esą ši nekontroliavo padėties. Tačiau 1991 m. liepos 31-ąją, tarp trečios ir penktos valandos naktį, tiesiog surengė žudynes.
„Imperija nepasikeitė, kol kas, nuo seniausių laikų. Ji – tokia pati ir žiūri kokios nors progos. Mus visus, jus, mane ir visą mūsų šalį vertina kaip potencialų grobį. Reikia suvokti tai ir mes turime atitinkamai elgtis“, – sako išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas T. Šernas.
Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rabavičius.
Pasak Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, Medininkų žudynių byla tirta atsainiai, todėl tikisi nepriklausomo tyrimo vertinimo.
„Medininkų byla, kaip paprastai sakoma, iš tikrųjų yra Lietuvos byla, nebe apie nusikaltimą, o apie nusikaltimo netyrimą ir netyrimo netyrimą, tad galimą dangstomą netyrimo nusikaltimą anuomet, vis laukiant išganingosios senaties dėl dviejų ar daugiau žmonių nužudymo, pagal kodeksą, jokiu būdu ne dėl tarpvalstybinio-teroristinio ir karo nusikaltimo“, – savo kalboje V. Landsbergis teigė, kad tiksi nepriklausomo tyrimo vertinimo.
Grėsmės šiandien
Prezidentas Gitanas Nausėda sakydamas kalbą ten, kur prieš 32-ejus metus omonininkų buvo nužudyti pareigūnai, teigė – vos už kelių kilometrų, Baltarusijoje įsikūrę „Wagner“ samdiniai kelia grėsmes.
„Tikrai, pernelyg didelė pagunda būnant čia, netoli nuo mūsų sienos, nepanaudoti savo būvimo įvairioms provokacijoms. Todėl manau, kad grėsmė yra rimta. Aš nesiimu vertinti Lenkijos valdžios retorikos ir institucijų veiksmų, man svarbu, kad mūsų veiksmai yra jau senokai sustyguoti. Dar po 2014 metų“, – žiniasklaidai sakė Gitanas Nausėda.
Baltarusijoje grupuotės „Wagner“ narių – įvairiais skaičiavimais gali būti apie tūkstantį. Lenkijos premjeras savaitgalį teigė, turįs informacijos, kad daugiau kaip 100 smogikų pajudėjo Suvalkų koridoriaus link.
„Akivaizdu, tai žingsnis hibridinės atakos Lenkijos teritorijoje link. Jie gali vilkėti Baltarusijos pasienio pareigūnų uniformomis ir padėti migrantams įžengti į Lenkijos teritoriją, imtis destabilizavimo. Vertinama ir galimybė, kad jie patys gali įžengti į šalį kaip migrantai ir tai sukelia papildomų rizikų“, – savaitgalį komentavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teigia, kad Lietuvos institucijos laikosi ramesnės pozicijos nei lenkai dėl to, kad turi geriau stebimą pasienį.
„Mes turėdami sienos stebėjimo sistemas galime šiek tiek, sakykim taip galbūt, nekaitinti retoriškai tos atmosferos. Dar vienas dalykas – nereikia pamiršti labai svarbaus dalyko: Lenkija yra rinkimuose. Čia jau išvadas pasidarykite patys“, – sako Laurynas Kasčiūnas.
Baltarusijos gynybos ministerija pastaruoju metu išplatinusi nežinia kada filmuotą medžiagą toliau bando įteigti, kad „Wagner“ apmoko baltarusių karius. O grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė esą nustojantis verbuoti naujus karius ir telks dėmesį veiklai Afrikoje, Baltarusijoje. Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, dalijamasi informacija su Lenkija, smogikų rimtesnio veikimo kol kas nėra. Esą pasirengta įvairiems scenarijams, o į galimus sienos kirtimo atvejus būtų reaguojama griežtai.
„Bet koks bandymas kirsti sieną yra nelegalus. Tokiu atveju, reakcijos laikas sumažėja ir, sakykime, bandymas prasiveržti ar pan. gali būti tada jau laikomas ir virstantis atoveiksmiu. Pirmiausia, iš sienos apsaugos tarnybos, vėliau pasitelkiant ir kariuomenę“, – teigia vidaus reikalų viceministras.
Prieš 32-ejus metus pasienį saugoję ir žuvę pareigūnai buvo beginkliai. Šiandien – situacija priešinga. Ir aukos nepamirštos.
