Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłłas kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų apie dvikalbes vietovardžių lenteles Vilniaus rajone. Pasak ambasadoriaus, A. Valotka esą žeminančiai kalbėjo apie lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Iš politikų jis tikisi viešo A. Valotkos elgesio pasmerkimo.
K. Radziwiłłas penktadienį kreipėsi į kultūros ministrą teigdamas, kad jam nemaloniai nuskambėjo A. Valotkos pasisakymas, kai jis palygino situaciją Vilniaus rajone su padėtimi Ukrainos rytuose.
Primenama, kad Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški Bieliškės ir Ažulaukės kaimų užrašai – „Bieliszki“ ir „Orzełówka“ – turi būti pašalinti. Anot A. Valotkos, šie užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
„Tai yra Lietuva, čia galioja Lietuvos įstatymai ir jokių lenkiškų vietovardžių čia būti negali. Ir viskas. (…) Lietuvoje gali būti tik lietuviški vietovardžiai. Tai reglamentuoja valstybinės kalbos įstatymas ir, apskritai, yra bendra tokia europinė praktika“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI teigė A. Valotka.
„Ar lietuvių tauta norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona? Ir tai vadinti tradiciniais užrašais? Aš su tuo nesutinku. (…) Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi lietuvių polonizacija. Žymėti visą tą teritoriją lenkiškais užrašais – manau, kad pasipriešinimas bus labai didelis“, – pažymėjo kalbos inspekcijos viršininkas.
Taip pat skaitykite
Šiais teiginiais pasipiktino Lenkijos ambasadorius Lietuvoje.
Žemiau pateikiama Lenkijos ambasadoriaus laiško ištrauka ministrui S. Kairiui:
„Gerbiamas Ministre,
norėčiau išreikšti didelį pasipiktinimą valstybės pareigūno, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymu, kuris liepos 20 d. interviu visuomeniniam transliuotojui LRT RADIJAS, komentuodamas vietovardžių lentelių lietuvių ir lenkų kalbomis Vilniaus rajone klausimą, žeminančiai kalbėjo apie lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečius. Esu įsitikinęs, kad išsireiškimai, kuriais stigmatizuojamos ištisos tautinės grupės ir pateikiamos klaidingos ir antagonistiškai veikiančios tezės apie praeitį, labiau atitinka totalitarinių režimų, nuo kurių Lenkija ir Lietuva taip daug kentėjo XX a., istoriografijos ir propagandos kanonus nei demokratinių valstybių
ir draugiškų visuomenių standartus.
Man ypač nemalonus situacijos Vilniaus rajone palyginimas su padėtimi Ukrainos rytuose ir tariamų separatistinių tendencijų priskyrimas šios Lietuvos dalies gyventojams. Tai itin nedera šiuo metu, kai Lenkijos ir Lietuvos tautos, įskaitant lenkų mažumą Lietuvoje, Rusijos agresijos sukeltame kare vienareikšmiškai yra Ukrainos pusėje. Taip pat manau, kad šiuo metu, stiprėjant strateginiams, geros kaimynystės santykiams tarp Lenkijos ir Lietuvos, Rusijos dezinformacijos mašina gali negailestingai pasinaudoti bet kokiu šiems santykiams kenkiančiu balsu.“
Diplomatas pažymėjo, kad kreipėsi į Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą. Jis teigė atkreipęs dėmesį į tai, kad inspekcijos įsikišimas į lentelių su užrašais lietuvių ir lenkų kalbomis klausimą prieštarauja įsipareigojimams, kylantiems iš Lietuvos priimtų tarptautinių konvencijų, ypač 1994 m. balandžio 26 d. Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties.
„Laiške pasiūliau susitikti pokalbiui, kad būtų pasiektas susitarimas minėtu klausimu. Deja, mano pasiūlymas liko be atsako“, – minėjo K. Radziwiłłas.
Jis tikisi, kad A. Valotkos pasisakymai bus pasmerkti valdžios atstovų.
„Tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos valdžios atstovai pasmerks elgesį ir pasisakymus, kurie neverti valstybės tarnautojo, kurio užduotimi turėtų būti viešosios tvarkos ir rimties siekis, o ne tautinės nesantaikos kurstymas“, – teigė jis.
