Padaugėjus pranešimų apie mirštančias bičių šeimas, bitininkai kelia klausimų dėl taršos. Pasak jų, intensyviai vykdoma ūkinė veikla, piktžolėms naikinti skirti chemikalai taip pat kelia didelį pavojų bitėms.
Dūzgiančios bitės ant namų stogų – vilniečiai stebisi.
„Bitės? aš neprieštarauju, man atrodo gerai“, – sako kalbinta moteris.
„Yra iš tikrųjų smagu matyt, kad dabartiniai pastatai yra pritaikomi ne tik darbui, gyvenimui bet ir ūkininkavimui“, – kalba vyras.
„Aš net negirdėjęs tokio dalyko, po teisybei“, – nurodo vyras.
Bitininkas Paulius Chockevičius sako apie bitininkystę miestuose, o ypač namų stogų išgirdo, kai gyveno Didžiojoje Britanijoje.
„Stažavausi didžiausiame miesto bityne, ir sugrįžęs čia į Lietuvą, ir parsivežiau miesto bitininkystės idėją, – pasakoja „Urbanbee.lt“ bitininkas P. Chockevičius.
Bitininkai, šio amato ėmėsi ir tam, kad bitės neišnyktų. Be to, naudą jaučia ir miestiečiai.
Miesto centre surenkamas medus, pasak čia bitininkaujančių, nesiskiria nuo užmiesčio derliaus. Mieste auginamos natūralios pievos gal gyventojams ir ne visada patinka, bet šios bitės būtent dėl tokių pievų ir išgyvena.
Pesticidai pragaištingi ne vien piktžolėms. Bitėms jie – dažniausiai mirtini. Jos žūsta ir dėl dažnai naudojamų nelegaliai įvežtų chemikalų.
„Šiais metais, iš tiesų, daug turime nusiskundimų kad, dėl cheminių medžiagų panaudojimo ūkiuose, bitės krinta, neparskrenda į avilius, parskridę kartais elgiasi neteisingai. Ir be abejo, tie požymiai duoda daug indikacijų, kad vyksta negeri dalykai, naudojant cheminius aparatus augalininkystės ūkiuose“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Pakalniškių vietovės bitininkas sako, ūkininkai linkę pranešti apie planuojamą kenkėjų naikinimą. Jeigu pavyksta laikytis susitarimų, tikėtina, kad bičių šeimos nenukentės, tačiau bitininkas sako – baimės išlieka.
„Vis tiek, bitės skendą į tą lauką, kuris jau yra nupurkštas, žiedai yra pilni nuodų, to nektaro, bitės nešasi – kai kurios net negrįžta iki avilio“, – mini Pakalniškių apylinkės bitininkas Valerijus Kuzmenkovas.
Pasak bitininko Tomo Bočio mieste tarša vienokia, užmiestyje – kitokia, todėl labai svarbu rimtai vertinti bendrą taršos mastą ir jeigu situacija nesitaisys, bičių gali nebelikti.
„Jeigu purškimo metu, javų lauke yra bičių skridimo takas, automatiškai jos būna apipurkštos, ir jau jau sakykime, tos bitės kurios skrido, gali neparskristi iki savo avilio, arba kaip sakiau gali būt neįleistos“, – teigia T. Bočys.
Gruodį Merilendo mokslininkų pristatyta studija parodė, kad per pastaruosius 50 metų bičių gyvenimo trukmė sumažėjo perpus: nuo 34 iki 18 dienų. Mokslininkai tai sieja su pesticidais ir perspėja apie kilsiančią problemą: šiandien ūkininkai naudoja chemikalus, kad derlius būtų gausesnis, tačiau nelikus bičių ar kitų vabzdžių ateityje derliaus gali nebūti išvis.
