Aliaksandro Lukašenkos stiliaus, kreivas šleivas ir antikonstitucinis – taip profesorius Dainius Žalimas apibūdina įstatymo iniciatyvą iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko atimti išimties tvarka suteiktą pilietybę. Pasak profesoriaus, tokiomis galiomis nereikėtų piktnaudžiauti, tačiau įstatymo iniciatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad M. Drobiazko dalyvauja Kremliaus ruporo šeimos organizuojamuose renginiuose, o tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimo nariai užsimojo atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Kartu su lietuviu Povilu Vanagu čiuožėja Lietuvai iškovojo medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, atstovavo net penkeriose olimpinėse žaidynėse.
Ar Margarita Drobiazko kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ su Seimo nare konservatore Dalia Asanavičiūte ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu profesoriumi Dainiumi Žalimu.
Taip pat skaitykite
– Ponia Asanavičiūte, tai kodėl iš Margaritos Drobiazko reikėtų atimti jai išimties tvarka suteiktą pilietybę?
D. Asanavičiūtė: Seimas kovo pabaigoje priėmė Pilietybės įstatymo pataisymą, kuriuo numato, kad žmonės, išimties tvarka įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. turintys ir savo gimimu įgytą pilietybę, tačiau palaikantys valstybę agresorę arba šalį, kuri grasina Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tokiu būdu žemindami Lietuvos vardą, turėtų netekti Lietuvos Respublikos pilietybės.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto mes matome aktualijas, kurios vyksta šalia mūsų, tai yra karas Ukrainoje. Karas nubrėžė labai aiškią takoskyrą tarp to, kas yra demokratinio pasaulio mąstymas, laisvės mąstymas, ir tarp to, kas yra šalis agresorė ir šalis, kuri prievarta nori užimti kitą nepriklausomą valstybę. Todėl manau, tai yra labai jautru, labai svarbu.
Turime atvejį, kai vis dėlto ši čiuožėjų pora ir ponia Drobiazko ir toliau dalyvauja Kremliaus ruporo šeimos organizuojamuose renginiuose. Ir kaip tik vakar, antradienį, buvo pranešimas, kad jie dalyvauja naujame renginyje, naujame pasirodyme. Vis dėlto mes su kolega nusprendėme teikti Vidaus reikalų ministerijai prašymą ištirti, ar šios žinios atitinka faktus, ir jeigu taip, teikti prezidentūrai sprendimą, kad ponia Drobiazko netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.
– Iš pradžių teikta Pilietybės komisijai, kuri pasakys savo rekomendaciją prezidentui, kuris galėtų tada priimti sprendimus.
D. Asanavičiūtė: Taip, įstatymas numato tokią tvarką.
Taip pat skaitykite
– Pone Žalimai, jūs iš viso esate sakęs, kad, jūsų nuomone, tas pats priimtas įstatymas, jo principas, kad galima atimti pilietybę, yra antikonstitucinis. Kodėl jūs taip manote?
D. Žalimas: Matyt, reikėtų pakartoti visą ankstesnę kritiką, į kurią, deja, Seimas, priimdamas šį įstatymą, neįsiklausė. Iš esmės yra trys argumentai, kodėl šis įstatymas yra antikonstitucinis ir prieštarauja šalies tarptautiniams įsipareigojimams.
Visų pirma, yra visuotinai pripažinta paprotinė tarptautinės teisės norma, kad negalima šalies piliečių rūšiuoti pagal jų pilietybės įgijimo pagrindą. Visiškai sutinkant su tuo, kad iš principo gali būti pilietybės atėmimas už elgesį, kuris kenkia gyvybiniams valstybės interesams, reikėtų pastebėti, kad šis pagrindas negali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie pilietybę įgauna išimties tvarka.
Kai čia pasakojama, kad pilietybė yra gauta dovana, tai ar nereikia užmiršti, kad šiaip jau pagal Konstituciją pilietybė įgyjama ne už bet ką, bet už nuopelnus Lietuvos Respublikai. Iki šiol niekas neginčijo, beje, ponios Drobiazko nuopelnų.
Bet čia iš principo yra lygybės klausimas – visiems dvigubiems piliečiams arba turintiems daugiau negu dviejų valstybių pilietybę šitas pagrindas turėtų būti taikomas vienodai, ir čia visiškai nesvarbu, ar Lietuvos pilietybė įgyta gimimu, ar išimties tvarka, ar įprastine natūralizacija.
Akivaizdu, kad įstatymas skamba, švelniai tariant, per plačiai, nes, pavyzdžiui, ką reiškia Lietuvos Respublikos vardo diskreditavimas? Bet kuriam politikui, esančiam valdžioje, gali atrodyti, kad piliečių elgesys diskredituoja Lietuvos Respublikos vardą, ir jie gali teikti tokias pataisas. Pagal tarptautinį bei europinį standartą niekas to, manau, neginčija.
Tai yra būtent toks elgesys, kuris prieštarauja gyvybiniams šalies interesams. Žinot, tikrai aš nenoriu nieko ginti, bet, kai kažkas dalyvauja kažkokiuose renginiuose, sakyti, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Tai tas mūsų nacionalinis saugumas atrodo nieko vertas, jeigu eilinis pilietis gali sudalyvauti kažkokiame renginyje ir dėl to Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla grėsmė.
Jeigu tai būtų teisminės kontrolės objektas, aš labai abejočiau, ar tikrai atitiktų šį kriterijų, kad kelia grėsmę gyvybiniams interesams.
Paskutinis dalykas, kas su šiuo įstatymu yra negerai, kad šį sprendimą priima respublikos prezidentas, o ne, pavyzdžiui, teismas. Respublikos prezidentas, kad ir kaip ten būtų, yra politinė institucija (...). Ne visada, net ir apie dabartinį respublikos prezidentą kalbant, jis įsiklauso į konstitucinius argumentus. Žinome ir pavyzdžių, kai pasirašyti akivaizdžiai antikonstituciniai įstatymai.
Būtų tiesiog daug objektyviau ir nešališkiau, jeigu šį sprendimą dėl pilietybės netekimo galėtų priimti, pavyzdžiui, teismas, kurio tikrai neapkaltinsi kokių nors politinių interesų turėjimu arba užsiiminėjamu politiniu populizmu.
Kadangi įstatymas toks kreivas šleivas, aš tikrai turiu labai didelių abejonių, ar tikrai čia yra pirmos svarbos klausimas ginant Lietuvos nacionalinį saugumą šitame kontekste, imantis tokių tikslinių, tarkim, sankcijinių priemonių prieš vieną iš piliečių.
– Ponia Asanavičiūte, profesorius sako, turi būti kenkiama gyvybiniams valstybės interesams. Kaip Margarita Drobiazko kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui?
D. Asanavičiūtė: Ledo šokėjai pasirodė ne bet kokiame renginyje – labdaros renginyje, bendruomenėje, patys neorganizavo rusiškos propagandos. Laikraštis „RIA Novosti“ kaip tik vakar paskelbė, kad jie dalyvavo Sočyje Tatjanos Navkos [renginyje], kuri yra prezidento Putino atstovo spaudai Peskovo žmona.
Tai yra artimi Rusijos elitui žmonės, kurie ir vykdo karą prieš Ukrainą. Mano manymu, pažeidžiamas pagrindinis Lietuvos Respublikos pilietybės turėtojo principas ir prievolė būti lojaliam valstybei, kurios pilietybę turima, tai yra Lietuvos Respublikos valstybei.
O Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo klausimas ir yra Putino vykdoma agresija prieš Ukrainą. Taip pat girdėjau, jog profesorius minėjo, kad Seimas turėtų nuspręsti – na, Seimas nėra ta institucija, kuri sprendžia.
– Sakė, kad turėtų nuspręsti teismas, kad būtų objektyviau, kad niekas nebūtų apkaltintas politiniu kišimusi.
D. Asanavičiūtė: Pabaigsiu – Seimas nesprendžia pilietybės netekimo arba atėmimo kiekvieno atvejo. Pilietybės įstatyme numatyta visa procedūra – turint tam pagrindą, išaiškinus, kad yra pagrindas ir yra niekinamas Lietuvos vardas, t. y. kad asmuo palaiko valstybę agresorę, Vidaus reikalų ministerija, surinkusi argumentus, teikia prezidentui.
Gali ir to atstovo advokatas dalyvauti ir taip pat pateikti savo argumentus, prieštaraujančius Vidaus reikalų ministerijos teikimui. Tikrai numatyta procedūra, tai nėra vienasmenis sprendimas, bet pagrįstas argumentais. Jau toliau mes matysime, koks bus rezultatas.
– Ponia Asanavičiūte, dar profesorius pastebėjo, kad pilietybė buvo suteikta už nuopelnus sporto srityje, niekas neužginčys medalių – Europos, pasaulio čempionatų, didžiojo prizo, bronzos medalių, dalyvavimo penkeriose olimpinėse žaidynėse, trejose užimtos prizinės vietos.
D. Asanavičiūtė: Taip, bet mūsų valstybės pozicija, kad mūsų sportininkai neturėtų dalyvauti tose varžybose, kur dalyvauja Rusija.
– Na, čia ne varžybos, labiau ledo šou, komercinis renginys.
D. Asanavičiūtė: Bet tai rodo, kad politikos nuo sporto arba nuo meno negali atskirti, ypač tokioje valstybėje kaip Rusija.
– Pone Žalimai, ar jums nesusidaro įspūdis, kad tai įstatymas, priimtas vienam žmogui – būtent Margaritai Drobiazko?
D. Žalimas: Mes nuo pat pradžių ir kalbėjome, kai šį įstatymą priiminėjo, kad iš tiesų yra tikslas, matyt, parodyti arba savotiškai imituoti kovą su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, atimant pilietybę iš šio vieno žmogaus. Tai, matyt, bus pasiekta.
Kalbant apie tai, kad vien tik nelojalumas yra pagrindas atimti Lietuvos Respublikos pilietybę – toli gražu tikrai ne. Čia nereikia painioti su žymiai aukštesniu standartu (...). Man tikrai kelia nerimą tai, ką girdžiu, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių galima atimti pilietybę vien tik pasireiškus jo nelojalumui.
Bet aš taip ir neišgirdau, kuo dalyvavimas, tebūnie ir kažkokiame Tatjanos Navkos renginyje, kuris yra komercinis renginys, nors smerktinas morališkai, smerktinas politiškai, konkrečiai gresia Lietuvos Respublikos nepriklausomybei, gynybinei galiai, saugumui apskritai?
Aš manau, kad čia greičiau mes tam tikra prasme duosime peno Kremliaus propagandistams sakyti, kad iš esmės Lietuva, kuri moko kitus teisės viršenybės ir žmogaus teisių, elgiasi pagal tą patį standartą kaip, pavyzdžiui, Lukašenka.
Man iš tiesų šis įstatymas primena Lukašenkos stiliaus įstatymą, kur iš politinės opozicijos galima atimti pilietybę už Baltarusijos Respublikos vardo žeminimą – praktiškai pažodžiui perrašyta. Nereikėtų, matyt, labai piktnaudžiauti šitokiomis galiomis.
– Ponia Asanavičiūte, galite sureaguoti į profesoriaus pamąstymus, kuo kenkia Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui? Tačiau dar norėjau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų Lietuvoje turime ir daugiau ryšių su Rusija – ir Kauno mero šeima prekiauja, uždirba, yra Seimo narių ir kitų politikų, kurie neatsako, kam priklauso Krymas, tačiau iš jų nesiūloma atimti pilietybės, jiems tai negresia.
D. Asanavičiūtė: 2013 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją, kuri įpareigoja mažinti asmenų be pilietybės skaičių, todėl mes, Lietuva kaip valstybė, negalime atimti vienintelės pilietybės tiems, kurie turi tik Lietuvos Respublikos pilietybę. Todėl ir kalbama tik apie tuos, kurie pilietybę įgijo jau turėdami savo gimimu įgytą kitą pilietybę.
– Lietuvoje yra apie 800 tokių žmonių.
D. Asanavičiūtė: Tokių Lietuvos Respublikos piliečių yra 811, jie dažniausiai gyvena ne Lietuvoje, bet noriu pasakyti, kad nėra bent jau kito žinomo atvejo, kad tie, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, kažkokiu būdu savo aktyviais veiksmais parodytų palaikymą valstybei agresorei.
Taip pat noriu pasakyti, kad Lietuva nėra išimtis – yra Europos Sąjungos valstybių, yra JAV, yra Jungtinė Karalystė, kurios savo pilietybės įstatymuose numato pilietybės netekimą už terorizmo palaikymą, už valstybių terorisčių palaikymą, už valstybės išdavimą, tai irgi prieštarauja pačiam pagrindiniam dalykui – lojalumui valstybei, kurios pilietybę tu turi.
