Baigiantis mokslo metams fiksuota ataka prieš elektroninį dienyną TAMO. Nulaužus moksleivio paskyrą, Vilniaus gimnazijos mokytojams ir mokiniams buvo išsiųstas nepadoraus turinio laiškas. Gimnazijos administracijai pavyko išsiaiškinti, kad žinutė į „Tamo“ dienyną siųsta iš Lenkijos.
Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos moksleivio mama Aida LRT RADIJUI pasakojo, kad vaikas apstulbo, kai iš jo adreso TAMO dienyne pasklido laiškas su keiksmažodžiais ir pagalbos prašančiu turiniu, nes neva namuose prieš jį smurtaujama. Apie tokią žinutę mokiniui pranešė bendraklasiai.
„[Sūnus] panikuojantis, išsigandęs, drebantis. Pirmi jo pasakyti žodžiai buvo: „Mama, čia ne aš.“ Tuomet jis parodė TAMO žinutę, kas ten buvo. Kai skaičiau tą žinutę, tai ir pačią toks lengvas šokas ištiko, nes turinys tikrai baisus, su visokiais keiksmažodžiais.
Žinutės pavadinimas buvo „Norėjau pasisakyti...“, nurodytas mano vaiko vardas ir pavardė, adresatai, visi gavėjai. Ir tada prasidėjo... Pavyzdžiui, pirmas sakinys: „Sveiki, ***“ (*** – keiksmažodis). Žinutės turinys – kaip jį namuose mama muša vakarais, prašyta nerašyti pastabų, nes jam sunku pamokose ir gyvenime. Paskutiniai žodžiai – „esu nuskriaustas“, – LRT RADIJUI aiškino gimnazisto mama Aida.
Anot jos, po incidento buvo kreiptasi į mokyklą, dėl šio įvykio ji ketina kreiptis ir į policiją.
„Reikėtų fiksuoti tokius dalykus, nes, kiek teko bendrauti su kitomis mamomis, tai nebe pirmas kartas, kitose mokyklose buvo panašių situacijų. Kiek žinau, taip buvo [nutikę] vienai mokyklos mergaitei ir mokytojai – jų paskyras irgi nulaužė ir buvo išsiųsta panašaus turinio žinutė.
Vaikas tikrai labai išsigando, jam buvo stresas. (...) Iš viso buvo 133 gavėjai – visi klasės vaikai, administracija“, – sakė mama, į kurios vaiko TAMO paskyrą buvo įsilaužta.
Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis LRT RADIJUI teigė, kad tai pirmas kartas, kai jo mokykloje pasinaudota kito mokinio paskyra. Anot direktoriaus, tai išskirtinis atvejis, nes pradėjus domėtis paaiškėjo, kad laiškas rašytas iš Lenkijos.
„Kai pradėjome tikrinti, iš kur išsiųsta žinutė, paaiškėjo, kad tai buvo užsienio IP adresas. Žinau, kad galima keisti tuos IP adresus, nusiperkant tam tikrus paketus paslaugų, rašyti iš Lietuvos ir tavo adresą rodys kitos šalies. Vadinasi, tie žmonės, kurie įsilaužė, ar paaugliai, ar suaugę asmenys, (...) šiek tiek nusimano tose sistemose. Ar tai buvo pokštas, ar tikslingai apgalvotas dalykas, iki šiol negaliu paaiškinti“, – tvirtino L. Janulionis.
Gimnazijos direktorius patikino, kad moksleiviui buvo suteikta psichologo pagalba.
„Pagalbos specialistai iš karto [buvo] įtraukti, nes jie pirmieji ir pastebėjo žinutę, mokyklos psichologė pastebėjo šitą žinutę iš mokinio. Iškart nusprendėme, kad čia tikrai ne viskas aišku. Bendravome su tėvais, mama gana operatyviai reagavo į šitą situaciją, informavo atskirai, kad paskyra buvo nulaužta. Buvo pakeistas slaptažodis. Kitą dieną, jau atvykus mokiniui į mokyklą, jis pasikalbėjo su psichologu. Matėme, kad vaikas lyg ir nurimęs“, – dėstė L. Janulionis.
Elektroninio dienyno TAMO specialistas Andrius Jasiukevičius savo ruožtu tvirtino, kad tokie atvejai – pavieniai, labiau susiję su pačių vaikų neatsargumu ir negebėjimu apsaugoti savo duomenų.
„Tokių incidentų statistikos per metus mes nekaupiam. Mes labiau žiūrime į tai, ar tai yra sisteminis pažeidimas, incidentas, kuris linkęs kartotis, ar tai visgi yra tokie pavieniai atvejai, kurie daugiau susiję su atsitiktinumu, atsitiktinis duomenų nutekėjimas, kai vartotojas kažkaip praranda savo prisijungimo duomenis, juos per neatsargumą parodo, galbūt kažkur telefono dėkle turi ar prie monitoriaus prisiklijavęs.
Dažniausiai būna tokie atvejai. Tokių incidentų per metus tikrai yra vienaženklis skaičius – gali būti kartą per mėnesį, po to pusę metų – tyla“, – LRT RADIJUI teigė A. Jasiukevičius.
Pasak specialisto, tokių atvejų, kai informacija nutekinama dėl neatsargumo, išvengti gana sudėtinga.
„Čia yra kompiuterinio raštingumo problema, kurią mokyklos turbūt jau ir sprendžia. Tokia yra šių laikų realija – duomenis reikia saugoti lygiai taip pat, kaip ir pinigus. Dažniausiai žmonės pinigus linkę saugoti, bet tokie duomenys, kaip asmens vardas, prisijungimo slaptažodis, elektroninis paštas, PIN kodai, jiems vis dar atrodo kažkokia nelabai svarbi informacija“, – dėstė ekspertas.
Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad pastaruoju metu „iš tarptautinių IP adresų yra matomų prisijungimų“, bet „vienareikšmiškai teigti, kad jie visi piktavališkai jungiasi per kitas šalis, tikrai negalima“.
Anot Vilniaus universiteto (VU) Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovo Lino Bukausko, tokie atvejai, kai nukenčia vaikai, yra jautrūs, būtina juos mokyti saugoti savo duomenis. Profesoriaus teigimu, atliktas tyrimas parodė, kad pusė klasės draugų žino vieni kitų prisijungimus.
„Jeigu taip pasižiūrėtume statistiškai, tai, manau, didžioji dauguma klasės vaikų ar draugų tikrai žino tam tikrus atrakinimo slaptažodžius ar telefono atrakinimo būdus. [Yra] tam tikrų galimybių, kaip tai galėjo atsitikti. Hipotetiškai kalbant, tikrai tai įmanoma padaryti būnant Lietuvoje ir tam labai didelių [pastangų] nereikėtų, net per technologijų pamoką tai būtų galima padaryti“, – tvirtino L. Bukauskas.
Ekspertas pabrėžė, kad, siekiant apsaugoti savo duomenis, naudojantis elektroniniu dienynu „Tamo“ ar kitomis sistemomis būtina įsiminti vieną pagrindinį žingsnį.
„Baigus savo sesiją, reikia ne atsijungti tiesiog paspaudžiant X, o paspausti ten, kur yra numatytas kažkoks paslaugos atjungimo meniu punktas: būna „logout“ pavadinta, jeigu tai yra kažkokia tarptautinė paslauga, o jeigu lietuviška – „atsijungti nuo paslaugos“ arba „atsijungti nuo Tamo“, – aiškino Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas.
Šiuo metu elektroniniu TAMO dienynu naudojasi daugiau nei pusė milijono vartotojų iš beveik 900 mokymo įstaigų.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
