Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Jame didelį akcentą skyrė ne tik užsienio politikai, tebevykstančiam pražūtingam karui Ukrainoje, bet ir Lietuvos politiniam laukui, o valdantiesiems pažėrė aštrios kritikos.
Visą prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą skaitykite čia.
„Kiekvieno indėlis svarbus, kuriant bendrąjį gėrį. Kiekvienas turi teisę į valstybės apsaugą. Tačiau galimybė oriai, saugiai ir taikiai siekti gyvenimo tikslų nėra savaime suprantama. Kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku.
Laisvę privalome ginti kasdien, nelaukdami, kol mūsų horizontą užtemdys karo ir tironijos grėsmė“, – pradėdamas pranešimą dėstė prezidentas.
Akcentavo pagalbos Ukrainai tęstinumą
Kalbėdamas apie karo grėsmę šalies vadovas teigė, jog rimto perspėjimo sulaukėme prieš 482 dienas, kai Rusija su Baltarusijos pagalba užpuolė Ukrainą. Nusikalstamas karas, kaip sakė G. Nausėda, tęsiasi jau 16 mėnesių, o neišprovokuota karinė agresija prieš istoriškai artimą šalį skaudžiai palietė kiekvieną iš mūsų.
„Ukrainai padeda visa Lietuva. Dėl to, tikiu, jau dabar esame vieningesni, stipresni ir atsparesni.
Džiaugiuosi Vilniuje veikiančiu Ukrainos centru, kuris tapo užuovėja tūkstančiams ukrainiečių. Esu dėkingas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldai ir verslo įmonėms už siunčiamą paramą Ukrainai, taip pat už nuoširdų rūpestį, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose įsikūrusiems ukrainiečiams nieko netrūktų“, – sakė G. Nausėda.
Jis tęsė, kad Lietuvos ir Vakarų demokratinio pasaulio politinė, karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba kasdien gelbsti gyvybes ir padeda ne tik atsilaikyti, bet ir vaduoti užgrobtas teritorijas.
Prezidentas dėstė, kad jau ne viena šalis suplanavo ir deklaravo daugiametes karinės, ekonominės ir finansinės paramos programas, taip parodydamos politinių įsipareigojimų Ukrainos pergalei tęstinumą.
„Priimti atitinkamus sprendimus artimiausiam laikotarpiui turime ir mes Lietuvoje“, – tikino jis.
NATO viršūnių susitikime tikisi rezultatų
Šalies vadovas taip pat kalbėjo, kad rūpintis reikia ir Lietuvos saugumu. G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijos grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui nemažėja, o net priešingai – matomos pastangos kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdima apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje.
„Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti. Turime patys būti tikri ir įtikinti savo partnerius bei potencialius priešininkus, kad lemiamą akimirką būsime drąsūs ir ryžtingi ir kad pajėgsime apsiginti.
Pripažinę, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, privalome kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną dieną. Tik būdami visapusiškai stiprūs atlaikysime bet kokius išbandymus“, – per metinį pranešimą sakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė mažiau nei po mėnesio Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Prezidentas teigė per metus nuo Aljanso viršūnių susitikimo Madride ne kartą su šalių narių vadovais aptaręs būtinybę įgyvendinti ten pasiektus susitarimus ir greičiau reaguoti į besikeičiančią saugumo situaciją.
„Pabrėžiau rytinių NATO sienų stiprinimo būtinybę. Akcentavau, kad mūsų šalyje turi atsirasti kovinės brigados dydžio vienetas su visa būtina parama.
Tikiuosi, kad susitikę Vilniuje galėsime patvirtinti, kad esame sutarę ne tik dėl rotacinio oro gynybos modelio, bet ir dėl naujų detalių regioninių gynybos planų“, – dėstė šalies vadovas.
Pasak jo, NATO viršūnių susitikime ketinama diskutuoti ir apie karinį mobilumą kaip veiksmingo sąjungininkių pastiprinimo prielaidą. Lietuva, kaip sakė G. Nausėda, sieks sutarimo dėl išankstinio ginkluotės bei technikos dislokavimo prie Aljanso sienų, tai leistų sutrumpinti NATO reagavimo į galimą agresiją laiką.
„Mūsų akiratyje, be abejo, bus Ukraina. Tarsimės ne tik dėl tolesnio karinės pagalbos teikimo laisvę ginančiai šaliai, bet ir dėl jos santykio su Aljansu. Lietuva tvirtai pasisako už Ukrainos narystę NATO. Ieškome būdo dar labiau suartinti Ukrainą su Aljansu, jau dabar sustiprinti praktinį bendradarbiavimą“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, NATO viršūnių susitikime dėmesys bus skiriamas ir gynybos finansavimui, kad 2 proc. BVP riba taptų „grindimis“. Lietuvos finansavimas gynybai siekia 2,5 proc. BVP ir tai, anot šalies vadovo, yra pavyzdys kitoms Aljanso narėms. Šalies vadovas sakė tikintis, kad ateityje finansavimas krašto apsaugai pasieks 3 proc. BVP.
„Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime. <...>
Siekdami greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, pirmiausia privalėsime atlikti savo pačių namų darbus ir tinkamai pasiruošti priimti sąjungininkų pajėgas “, – Seime kalbėjo prezidentas.
Jis sakė suprantantis, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau kartu jis pasiuntė žinią politikams: „Jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų.“
Šalies vadovas apgailestavo, kad praėjusiais metais pasiektas parlamentinių partijų susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimo neatliepė siūlymų dėl visuotinio šaukimo bei asignavimų gynybai didinimo.
„Neabejoju, kad visuotinės karo prievolės klausimas niekur nedings. Egzistencinės grėsmės sąlygomis privalome sparčiau gausinti kariuomenės rezervą ir geriau atspindėti visų Lietuvos piliečių lygybę bei pareigą Tėvynei.
Ateityje turėsime dar daugiau dėmesio skirti piliečių valiai priešintis. Įvykiai Ukrainoje parodė, kad tai – lemiamas valstybės saugumo elementas. Pilietinis ir patriotinis ugdymas bei piliečių integravimas į šalies gynybą Lietuvoje turi tapti prioritetu“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis kritikavo civilinės saugos sistemą, kurioje, pasak prezidento, matomas formalus ir atmestinis požiūris, dangstomasi popieriniais planais. Anot G. Nausėdos, reikalinga aiški kiekvienos grandies atsakomybė ir reguliariai vykdomos pratybos, orientuotos į trūkumų šalinimą.
„Nebegalime toleruoti atotrūkio tarp planų ir realybės. Privalome mokytis ir iš karo Ukrainoje pamokų. Būtina įrengti kuo daugiau gyventojų priedangų, užtikrinti tinkamą įspėjimo sistemų ir kitų saugumo priemonių veikimą“, – tvirtino prezidentas.
Valdžiai kritika – ir dėl ambicijų, ir dėl Astravo
Šalies vadovas dėstė, jog akivaizdu, kad be JAV įsitraukimo Europa nebus nei vieninga, nei saugi, tai jis teigė ketinantis akcentuoti ir per liepą vyksiantį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu. G. Nausėda teigė, jog privaloma siekti, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs.
„Ne tik siekiame stabdyti Rusijos agresiją, bet ir su nerimu stebime Kinijos vaidmens augimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, plėtojamus ryšius su Rusija, ekonominį šantažą“, – pažymėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, Rusija aktyviai veikia mūsų regiono šalyse, kurios nėra NATO ir Europos Sąjungos narės, ir naudojasi jų pažeidžiamumu. Jis teigė, kad mūsų akivaizdoje naudojamas visas hibridinio karo priemonių paketas – nuo dezinformacijos ir propagandos iki agentų verbavimo, papirkinėjimo ir šantažo.
„Kviečiu buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui“, – į politikus kreipėsi šalies vadovas.
Prezidentas dėstė, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė į valdžią atėjo su pažadais stabdyti Astravo jėgainę, bet to padaryti nepavyko. Tačiau, pasak G. Nausėdos, nuleisti rankas nėra išeitis, o, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, būtinas sklandus ir vieningas šalies institucijų darbas.
„Asmeniškai pasiekiau, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema. Tai atspindi priimtos Europos Vadovų Tarybų išvados. Atsakingoms institucijoms metas teikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių kovai su Astravo grėsme. Laukti nebegalime“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kultūra – minkštoji galia, turinti potencialo
Savo metiniame pranešime šalies vadovas kalbėjo ir apie kultūrą. Anot jo, Kauno – Europos kultūros sostinės platforma taip pat dar kartą priminė, kaip svarbu mums aktyviai dalyvauti Europos kultūriniame gyvenime.
Pasak G. Nausėdos, ateityje turėsime ne tik tvirtai remtis į savo šaknis, bet ir kryptingai siekti lituanistinės programos įgyvendinimo visame pasaulyje. Jis kalbėjo, kad atsietai vykdomas lituanistinio švietimo, lituanistikos mokslinių tyrimų bei lituanistikos ir baltistikos centrų veiklas turi keisti nuoseklus strateginis veikimas ir institucijų bendradarbiavimas.
„Neabejokime – Lietuvos minkštoji galia turi potencialo. <...> Tam, kad šio potencialo būtų dar daugiau, turime užtikrinti, kad kultūra pagaliau rastų deramą vietą valstybės politikoje. Privalome rūpintis savo kultūros paveldo apsauga, daugiau dėmesio skirti kultūros ir švietimo sąryšiui, galiausiai – parengti ir priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą“, – dėstė prezidentas.
Mokesčių reformą ir gyrė, ir kritikavo
Šalies vadovas pažymėjo, kad tolesnis darnus Lietuvos valstybės augimas neatsiejamas nuo mūsų ekonomikos augimo. Anot jo, dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kaupiantis recesijos debesims, būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai.
G. Nausėdos dėmesio teko ir mokesčių reformai, tai, kad joje numatomas siūlymas aukštoms pajamoms mokesčius skaičiuoti pagal dydį, o ne pagal veiklos formą, anot prezidento, yra svarbus žingsnis link didesnio mokesčių teisingumo.
„Tačiau reformos pasiūlymuose tebėra esminių trūkumų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti“, – kalbėjo prezidentas.
Jis sakė inicijavęs papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą, kuris netrukus leis pasiekti 50 proc. pakeitimo normą, tai yra santykį tarp pensijos ir buvusio atlyginimo.
Optimistiškai, anot šalies vadovo, nuteikia ir kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklai. Pasak G. Nausėdos, tam, kad sparčiau vyktų visos fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas, bus reikalingas ir mąstymo pokytis.
„Kiekvienas bendruomenės, organizacijos narys, politikas turi galvoti, kaip padaryti žmonių su negalia gyvenimą patogesnį, ir pradėti nuo savo atsakomybės lauko“, – sakė prezidentas.
Ragino skirti daugiau dėmesio sportininkams ir sveikatai
Kaip dėstė šalies vadovas, svarbiu simboliniu žingsniu tapo sportininkų lygių teisių į premijas, nepaisant turimų galių ar negalių, įtvirtinimas įstatymu. Jo teigimu, aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemą galime statyti tik ant lygiateisiškumo pamato.
„Jei sportininkams daugiau dėmesio skirtume jų ankstyvame amžiuje, taip pat ruošiantis varžyboms, galbūt tiek daug aistrų nekeltų ir premijų skirstymas.
Mūsų Sporto įstatyme vaikai paminėti 4 kartus. Premija – 14 kartų. Sutelkę tiek daug dėmesio į medalius ir sporto pasiekimus, ignoruojame vaikų fizinį aktyvumą, įtraukimą į sporto veiklas, prasmingą užimtumą, galiausiai – ir šeimų gerovę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau, pasak jo, sveiko gyvenimo pagrindas klojamas pirmaisiais gyvenimo metais ir dešimtmečiais. Todėl valstybė turi investuoti į vaikų sveikatą, skatindama sveikus pasirinkimus, kad vėliau reikėtų mažiau lėšų išleisti vaistams.
„O tais atvejais, kai ligos vaikus užklumpa netikėtai ir grasina vos prasidėjusiam gyvenimui, tai negali būti vien tėvų rūpestis. Mes, kaip visuomenė, turėtume vengti viduramžiškų nuosprendžių, kad vienas ar kitas gydymo būdas yra per brangus ar neapsimoka.
Ne, pirmiausia specialistų žodis turi lemti, ar gydymas veiksmingas ir ar apskritai įmanoma padėti. Toks turi būti pagrindinis kriterijus gydant visus žmones ir taip aš įsivaizduoju vienodą teisę į sveikatos priežiūrą“, – tvirtino prezidentas.
Jis apgailestavo, kad šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera ar net patenkinama, o sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu.
„Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore. Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol.
Išnaudoję tiek daug galimybių klysti, šiandien tokios teisės nebeturime. Reforma dėl reformos yra beprasmė, jos naudą turi apčiuopti žmonės. Geriausia – čia ir dabar ar bent artimiausioje ateityje“, – dėstė šalies vadovas.
Jis sakė primenantis merams, kad ir jie gali savo iniciatyva stumti sveikatos reformos traukinį pirmyn. Tačiau tam, pasak jo, reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be kurio savivaldybių pastangos gali nueiti perniek.
„Ne tik sveikatos priežiūros, bet ir daugelyje kitų sričių šiandien matome didžiulį norą sumažinti išlaidas, pagražinti biudžeto eilutę, kaip mėgstama sakyti, optimizuoti. Kartais tai panašu į šaudymo varžybas, kas pastebės – ir sunaikins – kokią neva perteklinę funkciją“, – pažymėjo prezidentas.
Pasigenda dėmesio šeimoms
Pasak prezidento, artimiausioje ateityje teks spręsti dar sudėtingesnius demografinius iššūkius. G. Nausėda dėstė, jog pavienių idėjų, tokių kaip subalansuotas imigracijos skatinimas, nepakanka, o šeimos politika Lietuvoje lieka podukros vietoje.
„Šeimas prisimename tik per Motinos ar Tėvo dieną, gal dar per Vaikų gynimo šventę. O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe? <...>
Kodėl pirmiausia nepasirūpinus šeimomis su vaikais? Taikykime joms universalų minimalios algos dydžio neapmokestinamąjį pajamų dydį, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba samdomą darbą, ar patys sau susikūrė darbo vietą. Neabejoju, naudą pajustume labai greitai. Svarbiausia – ją pirmosios patirtų Lietuvos šeimos su vaikais“, – kalbėjo prezidentas.
Jis tęsė, kad tėvams reikšmingai padėtų ir tolygiai prieinamas kokybiškas švietimas, tačiau kol kas įsibėgėjusi švietimo komercializacija, kuri ne tik nėra stabdoma, bet ir toliau skatinama, tik dar labiau didina socialinę atskirtį ir programuoja naujas problemas ateičiai.
„O štai valstybinės švietimo sistemos stiprinimas buksuoja. Nesinorėtų, kad ir Tūkstantmečio mokyklų programa taptų dar viena savitiksle reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms pagerinti.
Todėl būtina įvertinti tarpinius Tūkstantmečio mokyklų programos rezultatus, tikrinant pažangos planų turinio atitiktį deklaruojamiems siekiams, laiku nustatyti trūkumus ir juos pašalinti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų, ir dėl programų atnaujinimo – lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta ir nieko naujo sugalvoti negalime.
Kaip sakė G. Nausėda, šitaip politinių sprendimų našta daugiausia perkeliama ant mokytojų pečių.
„Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas. Tad ar nebus taip, kad ir 2025 m. lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš 5–6 metus sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu. Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa.
Kartu kviečiu Lietuvos pedagogų bendruomenę aktyviau pasisakyti švietimo strategijos klausimais, padedant visuomenei geriau suvokti galimas alternatyvas. Jūsų, mieli mokytojai, pilietinė pozicija reikalinga dabar, o ne rytoj ar poryt“, – kalbėdamas Seime dėstė G. Nausėda.
Išmintingų sprendimų, pasak prezidento, reikia ir vykdant kolegijų tinklo pertvarką. Jis tęsė, kad keliami reikalavimai dėl studentų skaičiaus, visu etatu dirbančių ir mokslinį laipsnį turinčių dėstytojų skaičiaus, absolventų sėkmės darbo rinkoje visas kolegijas kerpa pagal vienodą kurpalį.
„Tačiau kiekviena aukštoji mokykla veikia skirtingomis sąlygomis. Svarstant kolegijų ateities perspektyvą, būtina įvertinti kiekvienos jų indėlį į konkretaus regiono plėtrą. Turime užtikrinti, kad aukštasis mokslas neišnyktų iš regionų, o jo kokybė gerėtų ir būtų pagrįsta moksline veikla“, – pažymėjo šalies vadovas.
Pažėrė kritikos dėl „čekučių“
Prezidento kritikos kliuvo tiek į vadinamąjį čekučių skandalą įsivėlusiems politikams, tiek pirmalaikių rinkimų ir atsistatydinimo idėjomis į tai sureagavusiems valdantiesiems.
Jis aiškino, kad žmonių pasipiktinimą kelia ne tik protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti ar „čekučių“ trūkumas, bet ir keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas.
„Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po jų, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos neveiksnumas, atrodo, ji nesistengia imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai.
Bet dar labiau stebina tai, kaip reagavo valdančioji dauguma. Užuot sprendusi, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės. Mėtytis ultimatumais. O galiausiai prabilo apie mistinę visuotinę amnestiją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Tačiau problema, anot jo, niekur nedingo, o politinės audros dulkėms nusėdus žmonės tebemato tai, ką matė nuo pat pradžių, – skambių skaidrumo deklaracijų ir veiksmų prarają, norą bet kokia kaina išsaugoti savus, politinės atsakomybės stygių.
„Jau ne pirmą kartą jaučiu pareigą metiniame pranešime pakviesti Seimo narius, o ypač valdančiuosius, rodyti daugiau pagarbos kitai nuomonei, klausytis ir girdėti.
Vis daugiau nerimo pastaraisiais metais kelia akis badanti dėmesio politikos rezultatams stoka, savitikslės, prastai sumodeliuotos ir praktiniu patyrimu nepagrįstos reformos, skaidrumo stygius, o kartais – tiesiog atviras cinizmas“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių bebrų atgimimą, savotišką „neobebrystės“ reiškinį, nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas.
Ji teigimu, dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią.
„Tačiau man atrodo, kad vis dar ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno. Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą.
Tikiu, kad ši misija yra įmanoma. Tikiu, kad galime savyje rasti jėgų moraliai, principingai ir nuosekliai politikai. Rasti jėgų būti kantrūs, susilaikyti nuo primityvaus politinio kerštavimo, atsisukti į žmones veidu, net jeigu jie kalba ne visai malonius dalykus“, – aiškino šalies vadovas.
