Gegužės pabaigoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė nesuprantanti, kodėl Vyriausybė turi atsakyti dėl Kauno miesto tarybos reglamento ydų. Taip ji sureagavo į aistras dėl Jurgitos Šiugždinienės išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno miesto taryboje. Bet tada premjerė sakė, jeigu Seimas mano, kad tai Vyriausybės problema, tuomet Vyriausybei reikia pasitraukti. Ir žadėjo tai padaryti po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Šią savaitę, Seime žlugus pirmalaikių rinkimų iniciatyvai, žlugo ir ryžtas atsistatydinti.
Premjerės argumentas – į postą ją delegavo partija, ji ir nuspręs. Partija nusprendė – viskas lieka taip, kaip buvo. Politinės erdvės vertintojai teigia, kad kilusi drama susilpnino Vyriausybę, o triukšmo atgarsiai lydės konservatorius iki kadencijos pabaigos.
Po partijos pirmininko pareiškimų I. Šimonytė kalbėti buvo nenusiteikusi. Vis dėlto po kelių dienų premjerė pareiškė, kad jeigu Seimas neras valios pasileisti, ji po NATO viršūnių susitikimo atsistatydins. Taigi, pastarąsias kelias savaites Lietuva gyveno mintimi, kad turime jau tik laikiną Vyriausybę, nes tikinčių, kad pasitrauks visas Seimas buvo nedaug. Tačiau antradienį, Seimui atmetus pirmalaikių rinkimų idėją, pasikeitė ir premjerės retorika.
„Aš turbūt pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat sakė, esą „tas pareiškimas apie tai, kad aš tikrai atsistatydinsiu, jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, buvo galbūt net nuoširdesnis.“
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad pasikeitusi retorika neskamba kaip klaidos pripažinimas. Veikiau – bandymas ieškoti išeičių.
„Tonas yra tikrai švelnėjantis. Tonas jau yra toks, kur tikrai yra paliekama tam tikra manevro laisvė“, – pastebėjo ji.
Apžvelgdamas susidariusią politinę situaciją politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad I. Šimonytei ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui tenka atsitraukti ir ieškoti tam tikros priedangos.
Greičiausiai ta priedanga – konservatorių prezidiumas, kuris, pasak G. Landsbergio ir I. Šimonytės, ir turi spręsti, ką toliau daryti.
„Mano įsitikinimu, premjerė yra laisva pasakyti. Ir jos pasakymas, kad čia bus sprendžiama prezidiume yra šioks toks išsisukinėjimas arba tiesiog nenoras pripažinti, kad sprendimas yra jos vienintelės. Niekas negali žmogaus priversti dirbti, jeigu jis nenori“, – LRT TELEVIZIJAI teigė politologė Dovilė Jakniūnaitė.
Šią savaitę dukart posėdžiavęs TS-LKD prezidiumas galiausiai nusprendė išreikšti paramą I. Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei ir nepritarti jos atsistatydinimui. Taigi – premjerė ir dabartinis jos ministrų kabinetas lieka dirbti.
Politologų vertinimu, konservatorių, taip pat premjerės, atsitraukimas – protingas žingsnis, leidžiantis išsaugoti stabilumą valstybėje, tačiau pastarųjų savaičių drama valdantiesiems bus nuolat primenama, o Vyriausybę – susilpnino.
Visa šita istorija, manau, konservatorių partijai paliks šleifą iki pat rinkimų.
D. Jakniūnaitė
Politologė Gabrielė Burbulytė mano, kad opozicija turės savo rankose įteiktą instrumentą, priemonę, kuri padės nuolat priminti apie tai, kad premjerė žadėjo vieną, o pasirinko kitą kelią.
„Ir tas pažado netęsėjimas, manau, bus nuolatinis įrankis išsitraukiamas opozicijos, išsitraukiamas galbūt ir prezidento, išsitraukiamas ir dalies“, – pridūrė ji.
„Visa šita istorija, manau, konservatorių partijai paliks šleifą iki pat rinkimų. Paliks šleifą, kaip jie bendrauja su savo partneriais koalicijoje – tai tikrai“, – antrino D. Jakniūnaitė.
Vienintelė likusi intriga, anot politologų, kaip dabar elgsis prezidentas. Po I. Šimonytės pareiškimo apie galimą pasitraukimą, Gitanas Nausėda sakė, kad performuotoje Vyriausybėje nenorėtų matyti vadinamajame „čekiukų“ skandale figūruojančių finansų ir kultūros ministrų. Pačių ministrų požiūris – kitoks.
Taip pat skaitykite
„Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie jam yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos tais įgaliojimais, kuomet ateis laikas, tačiau šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniomis, nėra formuojama. Tai pasinaudos tuomet, kai ateis laikas“, – yra sakiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Panašios nuomonės laikosi ir kultūros ministras Simonas Kairys. „Aš su šita komanda atėjau, su premjere pradėjome dirbti ir jeigu reikės išeiti, aš matyčiau tą vaizdą visame kontekste“, – anksčiau teigė jis.
Taip pat skaitykite
R. Urbonaitė sako – jeigu Vyriausybė būtų persikrovusi, prezidentas iš tiesų turėtų sprendimo galimybę, dabar jo požiūris į ministrus tėra nuomonė.
„Prezidento tas žodis į premjero dangų neina. Ir atitinkamai premjeras nesiima teikti ministro tam tikro atstatydinimo prezidentui. O be premjero tokio žingsnio iš esmės niekas negali pasikeisti ir įvykti. Maksimum, ką gali pasakyti prezidentas, tai kad savo prezidentūros duris šiems ministrams uždarau. Bet tai yra tik tai tiek“, – sakė ji.
Ar tik tiek ir bus – kol kas neaišku. Prezidentas nedetalizuoja, kaip toliau mato darbą su šiais ministrais, bet leidžia suprasti, kad požiūris į juos – skiriasi. Nes, sako G. Nausėda, pačių ministrų elgesys skirtingas. Visgi premjerės apsisprendimą toliau tęsti vadovavimą Vyriausybei jis sveikina ir tikisi, kad Vyriausybės vadovė imsis reikalingų veiksmų pasitikėjimui ministrų kabinetu atkurti.
Politologė G. Burbulytė svarsto – net jeigu šioje situacijoje prezidentas paliktas be galimybės kažką keisti, jis gali iš to išlošti: „Manyčiau, kad prezidentą netgi turėtų tenkinti tokia situacija, jeigu vertintume iš tų pozicijų, kad prezidento rinkimai vyks anksčiau negu Parlamento ir kova dėl visuomenės nuomonės, dėl reitingo taškų, kuri jau yra prasidėjusi, ir šiuo atveju jisai netgi sakyčiau galbūt išeitų laimėtoju iš visos šitos situacijos.“
Konservatorių prezidiumas nurodė, kad bus ieškoma kandidatų į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Tačiau politologai abejoja, kad atsiras daug norinčiųjų postą užimti.
