„Dangus nemylėjo mūsų“, – taip vyraujančias sausras ir šalnas apibūdina viena ūkininkė ir pabrėžia, kad jie vis dar bando atsigauti po sukilusių žaliavų kainų ir praūžusios pieno krizės. Klimatologai tvirtina – toks sausrų dažnėjimas yra klimato kaitos ženklas, o štai gamtininkai ragina baimėms nepasiduoti, esą gamtai dabartinės sausros nėra pavojingos.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas neslepia – baimė dėl ateities yra didelė kalbant apie augalų praretėjimą ir finansinį nestabilumą po tokių gamtos reiškinių.
Tiesa, jis pabrėžė, kad Suvalkijos regione situacija nėra tokia prasta, gal šiek tiek geriau lyginant su Šiaurės Lietuva, kur nušalo pasėliai, kukurūzai. Vis dėlto, sakė S. Jundulas, pastebima problemų ir Marijampolės regione.
„Pas mus jau dirvose bėda, jau augalai sustojo augti, o kai jie nustoja augti, jie atmeta lapus apatinius, fotosintezė nevyksta, augalai toliau neauga. <...> Jeigu dar 10 dienų nelis, tai tada bėda“, – pasakojo LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas.
Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius
Anot S. Jundulo, Suvalkijos regione šalnos galbūt pakenkė kiek mažiau, kadangi jos pietų Lietuvą šiek tiek aplenkė, tačiau sausra „grasina rimtai“.
„Dabar derlingumas dėl šito poveikio tona ar pusantros tonos yra prognozuojamas mažesnis. Jau dabar galima prognozuoti sumažėjimą dėl to, kad tikrai [ūkininkai] nebespės užauginti“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek tai ekonomiškai nuostolinga, S. Jundulas pateikė kviečių pavyzdį. Anot jo, kokybiškų kviečių nuostolis svyruotų apie 350–400 eurų nuo vieno hektaro.
„Daržovių augintojų nuostoliai dar didesni, kadangi ten yra hektarų vertė visai kitokia – 4 kartus didesnė, lyginant su javais. Pievose, kur karvės laikomos, irgi bėda – žolės perpus mažiau nei pernai“, – nuogąstavo ūkininkas.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė neslėpė – situacija labai liūdna ir nerami, nes yra seniūnijų, kur neiškrito nė lašas lietaus. Jos teigimu, kai kurie pieno sektoriaus ūkininkai dar bandė laikytis po pastarųjų patirčių dėl pieno kainų, o dabar sausra tik dar labiau prisidėjo prie problemų.
„Dar ir sausra pridėjo, kaip aš sakau, ir dangus nemylėjo mūsų“, – sakė ji.
Anot jos, nuo sausros džiūva obelys, pievos, o ūkininkai susiduria su dilema – kai kurie iš jų nori palaukti ir nešienauti, tačiau žolė jau nebeauga, džiūva savaime. Pasak jos, situacija dėl grūdų kol kas dar nežinoma, tačiau pievų klausimu situacija yra bloga – šiemet šieno ritinių gali būti trečdaliu mažiau.
„Neįsivaizduojame, kas bus, nes kol kas to lietaus mes nematome ir mes jo negauname. Liūdna“, – nusivylimo neslėpė Z. Dargienė.
Ji pasakojo, kad kai kurių ūkininkų laukuose žolė ir kukurūzai dar neišdygę, o sėklos pasėtos seniai – žemė buvo per sausa. Jeigu nebus derliaus, teigė Z. Dargienė, tai ir nebus kuo šerti gyvulius.
„Mes suprantame, nei Žemės ūkio ministerija, nei kas kitas to debesėlio mums neatsiųs, bet šį kartą, kaip sakau, <...> nei pašarų turime, nei kur ganyti, nei iš ko ruoštis žiemai. Tai čia didžiausia problema. Baisu, kai kaitra prasidės, gyvuliams bus per karšta. Žmogus neištveria karščio, gyvulys dar labiau neištveria karščio“, – kalbėjo Z. Dargienė.
Klimatologas Valiukas: sausros nėra įprastas reiškinys Lietuvoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko teigimu, tokios sausros nėra įprastas reiškinys Lietuvoje. Anot jo, dažnėjantys tokie reiškiniai kaip sausros yra klimato kaitos ženklas ir svarbiau ne tai, ar sausra pavasarį, ar vasarą, o kad jos dažnėja.
„Čia gal svarbiau, kad yra pats tas dažnėjimo faktas ir tas pats laikotarpis, kada ta sausra yra svarbi. Žemės ūkiui jis (sausros laikotarpis – LRT.lt) yra ilgėjantis“, – LRT.lt teigė klimatologas.
D. Valiuko tvirtinimu, prieš keliasdešimt metų kovo pabaiga ir balandžio mėnesiai dar būdavo pakankamai vėsūs, o dabar augalų vegetacija prasideda kur kas anksčiau. Prisideda ir tai, kad pastaraisiais balandžio ir gegužės mėnesiais vyrauja kritulių trūkumas.
„Vykstant klimato kaitai, sausros yra dažnėjantis reiškinys, net jei tuo laikotarpiu, sakykime, kritulių kiekio mažėjimo nepastebime, bet tas pasiskirstymas tampa netolygus. Vienais metais kritulių per daug, kitais per mažai ir tas bendras vidurkis tarsi to nerodo, bet toks disbalansas ir šokinėjimas tarp sauso ir drėgno. Vykstant klimato kaitai jis yra pastebimas“, – dalijosi pašnekovas.
Kalbėdamas apie šalnas, D. Valiukas teigė, kad šalnos gegužės mėnesiais yra įprastos Lietuvoje, bet šiemet išsiskiria tai, kad šalnų buvo daug ir jos nebėra lokalios, t. y. išplito šalnų apimtis.
„Nors šalnų ir anksčiau pasitaikydavo, bet, imant šiuos metus, yra išplitimas, gana vėlyvas laikotarpis, didelis šalnų skaičius ir jos tikrai buvo gana stiprios“, – kalbėjo klimatologas.
Paklaustas, ar dabartinės sausros ir šalnos yra susijusios tarpusavyje, pašnekovas atsakė neigiamai. Pasak jo, čia daugiau sutapimas.
„Jeigu mes kalbėtume apie tokias klasikines sausras vasaros laikotarpiu, tai dažniausiai tokių sausrų metu kaip tik būna laba karšta, tai temperatūra aukštesnė negu būdinga tokiam laikotarpiui. Dabar temperatūra buvo vidutinė, tik tas šokinėjimas buvo – dienos karštos, naktys šaltos. Tai atskiri reiškiniai, tarpusavyje nesusiję“, – sakė jis.
Gamtininkas Paltanavičius ragina dar nesibaiminti: miško dirvožemyje drėgmės dar yra pakankamai
LRT.lt kalbintas gamtininkas Selemonas Paltanavičius tvirtino, kad sausra miškų taip smarkiai nepalietė ir didelių rizikų jis esą nemato.
„Prieš porą minučių grįžau iš miškų <...>, labai žalia, labai gyva, labai vešli augalija. Man atrodo, kad dirvožemyje yra pakankamai dar drėgmės, ypač jeigu imsime miškus. Jeigu laukuose kas per daug aktyviai žemę pureno, ją kultivavo, tai, žinoma, atvėrė žemę garinti ir ji tiesiog toje vietoje išdžiūvo“, – teigė gamtininkas.
Šalnos, teigė jis, yra įprastas reiškinys ir kartais žmonės tą užmiršta. S. Paltanavičius pripažino, kad kai kuriems augalams 3–4 laipsnių šaltis iš tikrųjų gali pakenkti, tačiau gamtoje šalnos, anot jos, nepadarė jokios žalos.
„Paprastas dalykas – imkime mišką, imkime pievą, imkime bet kurį krūmą ar ką nors panašaus, tai iš vakaro nuo dienos yra sukaupta tiek šilumos ir ji yra lyg savotiškai uždaryta. Ta šiluma saugoma, tad jei šalna ir būtų, tai ji yra ten, kur kažkas pažeidė, sakykim, jeigu nušienauta pieva, tai žinokite, ten sidabruos pirmiausia nušienautą atvirą pievą, nes ten lengviausiai šyla ir lengviausiai atvėsta. Jeigu tai yra vešli pieva, kokia šiuo metu jau galėtų ir būti, tai tiesiog joje bent sprindį nuo žemės yra savotiškas mikroklimatas.
Žinoma, miške yra savas mikroklimatas ir galbūt miškas nėra taip įšilęs, nes lapuočiai medžiai užstoja saulę ir to atviro kaitinimo <...> nėra, bet lygiai taip pat šalna neįveikia nuo žemės, nuo medžių kamienų kylančios šilumos. Tai yra natūralūs procesai, tai gamta“, – tikino S. Paltanavičius.
Pateikus ūkininkų nuogąstavimus ir problemas, su kuriomis jie susiduria, S. Paltanavičius išsakė poziciją, kad „gamtininkai apie žemės ūkio plotus paprastai nekalba, nes tai yra išplėšta iš gamtos“, ir tvirtino, kad tokiuose žemės plotuose gamtos dėsniai neveikia.
Jis taip pat pridūrė, kad Europoje dalis ūkininkų tokias problemas bent jau iš dalies išsprendė apsauginėmis juostomis. Anot S. Paltanavičiaus, tokios juostos yra sudarytos iš sumedėjusių augalų, jie susodinti tuose laukuose ir po jais po žiemos yra išlaikoma drėgna dirva.
„Jeigu ūkininkai darytų taip, kaip jau Europa yra atradusi prieš 200 metų ir daro, tai mūsų dirvose tiesiog nesiaustų vėjai, nebūtų tokio didelio džiovinimo ir jos taip nesausėtų. Kitas dalykas – būtų labai daug vabzdžių, biologinių kovos priemonių, nereikėtų tokio intensyvaus purškimo ir t. t.“, – kalbėjo pašnekovas.
