Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, daugiau beveik 22 proc. rinkėjų rinktųsi socialdemokratus, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa. Remiantis apklausos rezultatais, į Seimą pakliūtų penkios partijos, tačiau tarp jų mažųjų koalicijos partnerių – Laisvės partijos – nebūtų.
2023 metų balandžio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 351 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2023 m. balandžio 20 – gegužės 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1026 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Apklausos metu respondentams buvo užduoti keturi klausimai. Jų buvo klausiama, ar Lietuvoje reikalai iš esmės juda į gerąją ar į blogąją pusę. Taip pat apklausos dalyviai turėjo nurodyti, pasitiki ar nepasitiki įvardintomis institucijomis.
Gyventojų taip pat buvo prašoma pasakyti, palankiai ar nepalankiai vertina išvardintus visuomenės veikėjus bei už kurią partiją balsuotų, jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį.
Kaip parodė apklausa, maždaug kas penktas respondentas Seimo rinkimuose, jei jie vyktų šią savaitę, rinktųsi Lietuvos socialdemokratų partiją. Mažiausio rinkimuose palaikymo sulauktų Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Taip pat skaitykite
Populiariausiu visuomenės veikėju išlieka kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, o mažiausiai gyventojų palankumo, kaip nurodė respondentai, sulaukia Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Laisvės partija kartelės neperkoptų
Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia rinkėjų palaikymo – 21,8 proc. balsų – gautų Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija.
Paaugo ir asmeninis V. Blinkevičiūtės vertinimas – 60 proc. respondentų nurodė vertinantys ją palankiai, taip iškeldami socialdemokratų lyderę į ketvirtą vietą palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše. Ją lenkia tik kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kurį palankiai vertina 80 proc. respondentų, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, kurį palankiai vertina 66 proc. gyventojų ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, apie kurį teigiamai pasisakė 65 proc. apklaustų gyventojų.
Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ sekmadienį rinktųsi 14,5 proc. apklaustųjų. Patį S. Skvernelį visuomenės veikėjų vertinime respondentai iškėlė į 7 vietą (palankus vertinimas 49 proc.).
Valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) rinktųsi 11,3 proc. respondentų, o šios partijos lyderį Gabrielių Landsbergį palankiai vertinantys nurodė 20 proc. respondentų. Dėl tokio vertinimo jis atsidūrė prieš paskutinėje visuomenės veikėjų vertinimo vietoje ir aplenkė tik Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.
Mažąją koalicijos partnerę Laisvės partiją sekmadienį rinktųsi 3 proc. apklaustųjų, o tai reiškia, kad tai būtų vienintelė dabartinę valdančiąją daugumą sudaranti partija, kuri neperkoptų būtinos 5 proc. kartelės. Liberalų sąjūdį rinktųsi 8,2 proc. respondentų.
Tokį patį palaikymą, kaip Liberalų sąjūdžiui, gyventojai išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Tiesa, šios partijos pirmininką Ramūną Karbauskį apklausos dalyviai vertina palankiau nei liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ją palankiai vertina 35 proc. respondentų, o R. Karbauskį – 37 proc.
Jei rinkimai vyktų šį sekmadienį, į Seimą pakliūtų penkios politinės partijos – LSDP, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, TS-LKD, Liberalų sąjūdis, LVŽS ir, paskutinė, Darbo partiją, kurią rinktųsi 7,7 proc. respondentų. „Darbiečių“ lyderį Andrių Mazuronį palankiai vertina 39 proc. apklaustų gyventojų.
Taip pat skaitykite
Vienintelis iš valdančiųjų, kurį daugiau respondentų vertina teigiamai nei neigiamai, išlieka krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį palankiai vertina 65 proc. respondentų, o bendrame visuomenės veikėjų vertinimo sąraše jį lenkia tik prezidentas G. Nausėda ir kadenciją baigęs šalies vadovas V. Adamkus.
Dėl įtampos koalicija negrius
Valdančiųjų partijų reitingams, panašu, negelbsti vis netylantys nesutarimai koalicijoje. Kaip rodo balsavimai Seime, palaikyti partneriams svarbių klausimų neskuba nei konservatoriai, nei mažesnieji partneriai liberalai.
Kad kai kuriais klausimais koalicijoje sutarimo nėra, kalbėta nuo pat 2020-ųjų spalį vykusių Seimo rinkimų. Tačiau pastarosios savaitės skirtį tarp konservatorių ir jų liberalių partnerių, atrodo, tik išryškino.
Laisvės partija aktyviai pasisakė prieš didžiųjų partnerių parengtą migrantų apgręžimo įteisinimo projektą. Be to, tiek „laisviečiai“, tiek Liberalų sąjūdis nepalaikė Vyriausybės palaiminto Bankų solidarumo įnašo įstatymo projekto.
Naujausią nesutarimo tarp partnerių žiežirbą įskėlė tai, jog kai kurie konservatoriai ir vienas iš Liberalų sąjūdžio narių pritarė, jog Seimas iš darbotvarkės išbrauktų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, leidžiančias šia paslauga naudotis ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.
„Vakar dienos posėdis, kada konservatoriai savo balsavimu klauso Agnės Širinskienės pageidavimų ir darbotvarkėje nebelieka mūsų teikto projekto, kurį pasirašė nemažai kitų frakcijų žmonių, (...) parodo, kad kažkas yra labai negerai, nes aš neturiu, kaip paaiškinti šito balsavimo“, – „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.
Visgi, Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės manymu, net ir tokios situacijos neprivers Laisvės partijos trenkti koalicijos durimis. Anot jos, artėjant rinkimams įtampa tarp partnerių kils, o „laisviečiams“ teks ieškoti balanso – kaip ir su partneriais dirbti, ir prieš savo rinkėjus gerai atrodyti.
Taip pat skaitykite
„Valdančiojoje daugumoje yra viena politinė jėga, kuri užgožia kitas dvi mažąsias koalicijos partneres. Būtent užgožia vertybiniuose, Laisvės partijai labai svarbiuose klausimuose. Ką daryti? Matyt, galima pasakyti, kad Laisvės partijai šiame kontekste nelieka kito kelio, kaip tik bandyti balansuoti.
Viena koja būti koalicijoje, valdančiojoje daugumoje, turėti ministrų postus ir dirbti toliau, galbūt tikinti, kad kažkas pasikeis. Bet iš kitos pusės rodyti, galbūt kartais net ir truputėlį tarsi parodomuosius veiksmus, bandyti prieštarauti konservatoriams, pasipriešinimą jiems parodyti vien tam, kad rinkėjai visiškai nenusiviltų“, – vertino politologė.
Tačiau ar Laisvės partijai balansuoti pavyks, G. Burbulytė sakė pasakyti negalinti. Anot jos, artėjant Seimo rinkimams, iki kurių lieka maždaug pusantrų metų, įtampa tarp koalicijos partnerių augti nesustos, tačiau vargu, ar dėl to „laisviečiai“ trenks durimis.
„Buvimas valdžioje kainuoja, nes principingas išėjimas reikštų ir išėjimą iš ministerijų. O turime pripažinti, kad buvimas valdžioje, Vyriausybėje yra svarbus. <...> Principingas pasitraukimas negarantuotų sėkmės, nors triukšmo, aišku, būtų daug. <...> Šiandien aš nemanau, kad yra tas metas, kai galima kalbėti apie pasitraukimą [iš koalicijos]“, – svarstė G. Burbulytė.
Nutaikos pozityvesnės, geriausiai vertinama kariuomenė
Atsakydami į apklausos klausimus gyventojai turėjo nurodyti, ar, jų nuomone, Lietuvoje gyvenimas krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę. Iš viso 22 proc. respondentų teigė manantys, kad situacija šalyje gerėja. Prieš du mėnesius vykdytos apklausos metu palankiai situaciją valstybėje vertino 19 proc. respondentų.
Tuo metu 68 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad reikalai Lietuvoje juda blogyn. Prieš du mėnesius taip manančių respondentų buvo 10 proc. daugiau. Vasarį vykdytos apklausos metu 3 proc. gyventojų nurodė nežinantys, į kurią pusę reikalai Lietuvoje juda. Naujausioje apklausoje tokį atsakymą pasirinko 10 proc. apklaustų gyventojų.
Institucijų vertinimas parodė, kad didžiausią gyventojų pasitikėjimą turi Lietuvos kariuomenė (78 proc.), nuo jos nežymiai atsilieka Lietuvos policija (74 proc.). Mažiausiai gyventojai pasitiki Seimu (26 proc.) ir Vyriausybe (32 proc.).
