Netylant skandalui dėl ministrų išleistų lėšų, jiems dirbant tarybų nariais, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiai neatsako, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė turėtų trauktis iš pareigų. Klausimų kylant ir dėl kultūros ministro Simono Kairio, kurį delegavo Liberalų sąjūdis, parlamento vadovė sako nematanti reikalo stabdyti jo narystę partijoje.
Skandalas dėl lėšų, kurias dirbdami savivaldybių tarybose, naudojo ministrai, nerimsta. Kol opozicija įsitikinusi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė turėtų trauktis, valdantieji laikosi tos pačios pozicijos.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo, kad dėl ministrės turi spręsti premjerė, o ministrai, pasak parlamento vadovės, atsakymus jau pateikė.
„Galbūt dar ne visiškai pilnai, galbūt dar informacija yra teikiama. Taip, situacija nėra maloni, bet taip ir vertinu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Trečiadienį paviešinta, kad Liberalų sąjūdžio deleguoto ministro Simono Kairio, dirbusio Kauno miesto taryboje, išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų. Ne tik Seimui, bet ir Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti V. Čmilytė-Nielsen sakė apie tai su S. Kairiu pasikalbėjusi.
„Esu kalbėjusi, neturiu jokio pagrindo manyti, kad S. Kairys, būdamas tarybos nariu, vicemeru, būtų elgęsis nesąžiningai. <...> Manau, kad detalesnius įrodymus pateiks, kiek tai yra įmanoma. Klausimas, kiek metų atgal jie turėtų būti pateikiami. Ministrai darys viską, ką gali, kad išsklaidytų abejones“, – dėstė Seimo pirmininkė.
Stabdyti S. Kairio narystės partijoje ji sakė nematanti reikalo.
Paklausta, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė gali toliau likti pareigose, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ministrės politinę ateitį pirmiausia lemia ją delegavusios partijos bei premjerės Ingridos Šimonytės sprendimai. J. Šiugždinienė yra deleguota Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).
„Šiandien ministrė, kaip suprantu, lieka dirbti savo darbą. <...> Nevertinsiu kitų partijų sprendimų, kaip ir sakiau, dėl ministrės J. Šiugždinienės ateities turi apsispręsti ją delegavusi partija, premjerė, kurios tai yra atsakomybė. Premjerė savo poziciją labai aiškiai, detaliai paaiškino ir pristatė visuomenei“, – dėstė parlamento vadovė.
A. Mazuronis mano, kad ministrė dirbti gali
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Seime iškėlė idėją, kad nepasitikėjimas turėtų būti skelbiamas visa Vyriausybe. Darbo partijai vadovaujantis Andrius Mazuronis teigė, kad tai būtų politinis šou ir kad ši idėja buvo kelta jau anksčiau.
„Tikimybė, kad tai galėtų būti įgyvendinta, yra lygi nuliui. Kiekvienas politiškai triukšmauja dėl noro surinkti politinių balų, LVŽS irgi nėra išimtis“, – sakė A. Mazuronis.
Anot jo, jau ne kartą buvo situacijų, kai opozicija norėjo inicijuoti nepasitikėjimą daugiau nei vienu ministru ir, pasak parlamentaro, tai buvo daroma esant daug rimtesnėms situacijoms, nei matoma dabar.
„Vyriausybė turėtų atnešti labai aiškius teisės aktus, kaip jie siūlo pakeisti reglamentavimą savivaldybių tarybų narių darbo atlyginimo, apie ką visi šneka, kur akivaizdu, kad yra sisteminė spraga visoje valstybėje. Vyriausybė galėtų labai aiškiai pasakyti, kaip šitą planuoja spręsti.
O ten tuos čekius rankioti... Yra, kas bando juos rankioti, bet man atrodo, kad visiems viskas aišku, niekas tų čekių neturi. Dabar visi bando vynioti tą istoriją, kaip kam atrodo palanku“, – teigė Darbo partijos lyderis.
Be to, atrodo, kad visai opozicijai siekiant ministrės J. Šiugždinienės nuvertimo, A. Mazuronis stojo jos pusėn: „Man jie niekuo nekalta. Aš, kaip suprantu, ji pagal tas tvarkas, kokias buvo nusistačiusi savivaldybė, darė tai, ką darė visi savivaldybės tarybos nariai ir, kaip suprantu, tai darė ne vieną kadenciją.
Tai man labai keista mūsų valstybės teisybės monopolio turėtojų toks dėmesio sukoncentravimas į vieną ar kitą tarybos narį, o ne noras matyti viso paveikslo. Tai kvepia politikavimu. <...> Ar gali dirbti [ministrė]? Manau, kad gali.“
S. Skvernelis: standartai taikomi selektyviai
Tačiau kategoriškai kitokios pozicijos laikosi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis komentavo, kad jei „sprendimai bus tokie, kokie turi būti“, Vyriausybė subyrės, tad net nereikės Seime skelbti nepasitikėjimo ja.
„Matote, kad rikiuojasi eilė. Kaip sako, ta viena plytelė iškritusi, tada gali pradėti byrėti ir visa kita. Aukšti standartai. <...> Premjerė gali kiekvienam standartą pritaikyti individualiai priklausomai nuo to, koks ministras ir kokios aplinkybės. Ji standartus taiko tai aukštyn, tai žemyn, tai visai žemyn. Žinokite, sunku pasakyti, bet manau ji ras argumentus, kad standartas yra taikomas selektyviai“, – sakė S. Skvernelis.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, jog politikai neša moralinę atsakomybę ir jei negali pagrįsti savo išlaidų arba tos išlaidos yra akivaizdžiai nelogiškos, reikia „priimti politinius sprendimus ir trauktis iš pareigų arba nesitraukti, taip skandinant Vyriausybę“.
„Čia yra politinės atsakomybės klausimas. Moralės ir politinės atsakomybės. <...> Pasitikėjimo [Vyriausybe] yra labai mažai, <...> mes nepasitikime Vyriausybe“, – kalbėjo G. Paluckas.
