Nuo Lietuvą įaudrinusio korupcijos skandalo Kaune, kai buvo sulaikytas tuomet savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Vilius Šiliauskas, praėjo metai. Tyrimas tęsiasi, o į LRT.lt besikreipusi kaunietė stebisi, kodėl šioje istorijoje linksniuota bendrovė „Autokausta“ ir jos vadovas Juozas Kriaučiūnas su miesto valdžia toliau pasirašo viešųjų pirkimų sutartis. Kalbinti ekspertai pabrėžia – įmonė turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, kaip pranešė naujienų portalas „15min“, tyrimas J. Kriaučiūno atžvilgiu šiemet nutrauktas. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovė Ingrida Kalinauskienė kelia klausimą, kokios išvados padarytos po šios istorijos ir kaip užtikrinamas skaidrumas. „Naivu tikėtis, kad vien pakeitus administracijos vadovą problemos nebeliko“, – sako ji.
Rekordinį 140 tūkst. eurų kyšį galimai paėmusio Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo V. Šiliausko pavardė liūdnai pagarsėjo pernai kovą. Tąkart skelbta, kad kyšio davimu buvo įtariamas UAB „Autokausta“ vadovas, vienas iš įmonės akcininkų J. Kriaučiūnas. Įtarta, jog V. Šiliauskas iš jo kyšį galėjo priimti už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant. Kratas atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pas V. Šiliauską rado apie 250 tūkst. eurų, pas J. Kriaučiūną – beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.
Generalinė prokuratūra LRT.lt teigė dėl tebevykstančio ikiteisminio tyrimo negalinti plačiau komentuoti situacijos.
„15min“ trečiadienį pranešė, kad tyrimas J. Kriaučiūno atžvilgiu nutrauktas šių metų pavasarį, tai naujienų portalui patvirtino pats verslininkas. Kyšio paėmimu įtariamo V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko portalui teigė, kad Generalinės prokuratūros sprendimas atleisti „Autokaustos“ direktorių nuo baudžiamosios atsakomybės yra apskųstas teismui.
Anksčiau (trečiadienį) „15min“ pranešė, kad V. Šiliauskas sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir jai atskleidė, jog Kauno meras Visvaldas Matijošaitis duodavo pavaldiniams nurodymus nederinti tam tikrų objektų vystymo, kad juos galėtų įsigyti jo šeima.
Kelia klausimus dėl skaidrumo: kas daroma kitaip?
Į LRT.lt kreipėsi kaunietė, kuri stebėjosi, kad, nepaisant praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijusio galimos korupcijos skandalo, jo epicentre atsidūrusi bendrovė „Autokausta“ ir toliau bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe. Remiantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, nuo praėjusių metų kovo 10 dienos miesto valdžia su „Autokausta pasirašė 7 viešųjų pirkimų sutartis.
Tarp naujai pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių – daugiau kaip 9,5 mln. vertės Kauno Marių įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės R. Kalantos g. 130 statybos darbų sutartis, taip pat dar 2019 metais sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu pasirašyta sutartis dėl Savanorių prospekto remonto darbų, kurios vertė siekia kiek daugiau kaip 4,2 mln. eurų. Kauno savivaldybė su „Autokausta“ sukirto rankomis ir dėl „Kitos paskirties inžinerinių statinių (požeminės komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės) Kauno mieste statybos darbų“ pirkimo, gydymo paskirties pastato (ligoninės) Josvainių g. 2 statybos darbų pirkimo, kurio vertė – 8 mln. 946 tūkst. eurų.
Visą sąrašą rasite čia.
LRT.lt kalbinta „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė teigė, kad šioje situacijoje kyla keli svarbūs klausimai.
„Jei nusprendžiama ir toliau veikti su ta pačia įmone, ką tiek savivaldybės, tiek įmonės „Autokausta“ atstovai daro ir darys kitaip? Kaip, visų pirma, savivaldybė užtikrina, kad panašios situacijos nepasikartos ateityje, kokius saugiklius turi? Sutikite, naivu tikėtis, kad vien pakeitus administracijos vadovą problemos nebeliko“, – pastebėjo ji.
Naivu tikėtis, kad vien pakeitus administracijos vadovą problemos nebeliko.
I. Kalinauskienė
Pasak I. Kalinauskienės, Kauno miesto savivaldybė mažų mažiausiai turėtų pateikti aiškius atsakymus dėl priemonių, kurių imamasi, taip pat aktyvios pozicijos, jog korupcija netoleruojama. Be to, pridūrė ji, būtina suteikti detalesnę informaciją, kokiais kriterijais remiantis pasirenkamas konkretus tiekėjas. Tai, jos nuomone, išsklaidytų abejones dėl priimamų sprendimų.
„Svarbu prisiminti, jog viso to esmė – pagrįstai ir efektyviai naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos ir užtikrinamos kokybiškos paslaugos“, – LRT.lt sakė TILS vadovė.
VPT: vertiname ne prielaidas, o esamą situaciją
Atsakydama į LRT.lt klausimus Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pabrėžė vertinanti ne prielaidas, o esamą situaciją. Kitaip tariant, įmonė turi teisę dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir sudaryti sutartis su Kauno miesto savivaldybe.
„Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, kol nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, nėra priimtas sprendimas dėl įmonės ar dėl jos vadovo atliktų veiksmų, kas sudarytų pagrindą tokį tiekėją šalinti iš konkrečių pirkimo procedūrų, pagrindo atriboti bendrovę nuo Viešųjų pirkimų konkursų kol kas nėra“, – paaiškino VPT.
Tą pabrėžė ir Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė. Pasak jos, įstatymas numato pareigą perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros tik tam tikrais, konkrečiai nurodytais atvejais, pavyzdžiui, kai tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už kyšininkavimą, papirkimą ir kt. šiame įstatyme nurodytas nusikalstamas veikas. Įrodymui, kad nėra pašalinimo pagrindų, tiekėjai teikia, o perkančioji organizacija tikrina: išrašus iš teismų sprendimų, jei tokie yra, ar Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas pažymas, ar Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotus dokumentus, patvirtinančius jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Kol tokių duomenų minėtuose dokumentuose nėra, teigė ji, perkančioji organizacija neturi teisės šalinti tiekėjo iš procedūrų.
LRT.lt paklausta, kokiais būdais savivaldybė užkerta kelią galimai korupcijai, ar ką nors daro kitaip, negu iki 2022-ųjų kovo, pašnekovė paaiškino, kad savivaldybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytomis korupcijos prevencijos priemonėmis.
„Šiuo metu rengiamas korupcijos prevencijos veiksmų planas, atliktas korupcijos rizikos valdymo Kauno miesto savivaldybės administracijoje vertinimas, kurio išvadų pagrindu plano projektas bus papildytas rizikų valdymui skirtomis priemonėmis. Vykdomos Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimo, personalo patikimumo užtikrinimo priemonės, atliekama viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, derinimo stebėsena, kontrolė ir kita. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos analizių ir pateiktų pastabų pagrindu iš esmės peržiūrimas teisinis reglamentavimas, bendradarbiaujama su visomis kontrolę ir priežiūrą vykdančiomis institucijomis, atliekama procesų savianalizė ir ieškoma sprendimų jų tobulinimui“, – pridūrė ji.
Taip pat skaitykite
Iš STT – kritika dėl neįgyvendintų antikorupcinių pastabų
Apie viešuosius pirkimus Kaune LRT.lt taip pat kalbėjosi su STT Korupcijos prevencijos valdybos vadove Svetlana Krasilnikova, kuri atkreipė dėmesį, kad net ir vykdant korupcijos prevenciją taip pat būtina laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų – korupcijos prevencijos priemonės neturi jiems prieštarauti. Ji antrino anksčiau kalbintiems pašnekovams ir pabrėžė, kad nėra teisinio pagrindo perkančiosioms organizacijoms pašalinti įmones, kurių atstovai ar jos pačios yra įtariamos korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.
Viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja įmonės, kurių atstovų ar jų pačių atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kelia didesnę riziką.
S. Krasilnikova
Be to, pabrėžė ji, Konstitucijoje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, tad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
„Šis universalus principas galioja visuose visuomeniniuose santykiuose, todėl išimtinai viešųjų pirkimų visuomeniniuose santykiuose būtų neteisinga šio principo nesilaikyti. Tačiau, korupcijos prevencijos požiūriu, viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja įmonės, kurių atstovų ar jų pačių atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kelia didesnę riziką, todėl tiek pirkimo procedūrų metų, tiek ir sutarčių vykdymo metu perkančiosios organizacijos turėtų imtis papildomų priemonių šioms rizikoms valdyti, pavyzdžiui, atidžiau vertinti galimų interesų konfliktų, draudžiamų tiekėjų susitarimų rizikas ir pan.
Manome, kad visuomenės pasitikėjimą viešaisiais pirkimais lemia įvairūs aspektai, o į tokias situacijas taip pat galima žvelgti ir per korupcijos prevencijos prizmę – viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja minėtos įmonės, sulaukia papildomo visuomenės, žiniasklaidos, kontroliuojančių institucijų dėmesio, todėl perkančiosios organizacijos tokiais atvejais turėtų jausti didesnę atsakomybę dėl savo priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, objektyvumo“, – komentare LRT.lt dėstė S. Krasilnikova.
Ji taip pat pastebėjo, kad praėjusių metų pabaigoje STT atliko korupcijos rizikos analizę Kauno miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesuose. Nustačius korupcijos rizikas, savivaldybei buvo pateikta 14 pasiūlymų dėl antikorupcinių pastabų (iš jų 10 – kritinių), skirtų valdyti korupcijos rizikos veiksnius infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesuose, teigė ji.
„Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė nėra įgyvendinusi 8 reikšmingų pasiūlymų: nėra aiškiai reglamentavusi planuojamos pirkimo vertės nustatymo procedūrų; statybos skaičiuojamosios kainos naudojimo tvarkos; priemonių, skirtų identifikuoti tiekėjų galimus draudžiamus susitarimus; neatskyrusi funkcijų sutarčių keitimo procesuose; neužtikrinusi skaidrumo pirkimo iniciatorių skyrime, viešųjų pirkimų planų tvirtinimo procesuose“, – nurodė Korupcijos prevencijos valdybos vadovė.
Savivaldybė teigia į pastabas reaguojanti: dalis pokyčių jau atlikta
Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja D. Čeponienė šią kritiką atmetė ir nurodė, kad pateiktas išvadas nagrinėjo speciali darbo grupė, kuri parengė ir STT pateikė atsakymą, kaip yra ar bus įgyvendinami pasiūlymai. Taip pat, sakė ji, išdėstytos ir priežastys, dėl kurių į kai kuriuos pasiūlymus neatsižvelgta.
Išsamiau su Kauno miesto savivaldybės pozicija šiuo klausimu galite susipažinti ČIA.
Be to, anot jos, savivaldybė patikslino viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašą, nors dėl tam tikrų pastabų įgyvendinimo savivaldybės ir STT nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto, pridūrė ji, dalis pokyčių jau įgyvendinta.
LRT.lt taip pat susisiekė su UAB „Autokausta“, tačiau atsakymų į pateiktus klausimus nesulaukė.
Tarp „Autokaustos“ akcininkų – STT Kauno valdybos viršininko brolis: nuo sprendimų nusišalino
LRT.lt primena, kad pernai kovą pasklidus žiniai, kad dėl įtarimų kyšio ėmimu suimtas Kauno savivaldybės administracijos vadovas V. Šiliauskas, žiniasklaidoje pasirodė informacija, esą jis yra vienas iš bendrovės „Autokausta“ akcininkų – STT Kauno valdybos viršininko Dainiaus Januškos brolis. Apie tai pranešė portalas lrytas.lt.
STT šią informaciją LRT.lt patvirtino, tačiau pabrėžė, kad asmeninį ryšį pareigūnas deklaravo dar 2020-aisiais, o siekdamas išvengti bet kokios interesų konflikto regimybės, jis yra nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų ir veiksmų, susijusių su minėta statybų bendrove.
Taip pat, teigiama tarnybos komentare, po tarnybos kreipimosi į Generalinę prokuratūrą šį tyrimą buvo pavesta atlikti STT Centrinei tyrimų valdybai.
