Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis tikino, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, NATO tobulina gynybos planus rytiniam flangui, jie bus palankūs ir Lietuvai. Šeštadienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šie planai atitinka mūsų lūkesčius.
Kaip teigė prezidentas, šie planai parengti atsiradus naujoms aplinkybėms ir pabrėžė, kad Lietuvos saugumo situacija jokiu būdu negerėja, Rusijai atitraukus pajėgas į Ukrainą.
„Mes nuolat pabrėžiame, kad situacija mūsų regione negerėja (…), nes matome akivaizdžias Rusijos pastangas permesti kaip gali daugiau karinės įrangos dislokuoti čia“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis teigė, kad regioniniai planai yra labai svarbūs, tačiau jie turėtų ne tik būti patvirtinti, bet ir turi būti aiškiai paskirtos pajėgos šiems tikslams įgyvendinti.
„Jie (planai – LRT.lt) mane tenkina, jie atitinka mūsų lūkesčius ir jie parengti įvertinant naujas geopolitines aplinkybes“, – sakė prezidentas.
Nauji NATO planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.
Anksčiau laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, jis liepos mėnesį vyks Vilniuje.
Taip pat skaitykite
„Ukrainos narystė NATO – Aljanso sustiprinimas“
G. Nausėda „labai svarbiu“ laiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šią savaitę Kyjive apsilankiusiam NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui išreikštą patvirtinimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.
Apie Ukrainos vadovo priimtą kvietimą penktadienį patvirtino pats NATO generalinis sekretorius.
„Manau, kad mūsų visų interesas, kad prezidentas V. Zelenskis dalyvautų mūsų diskusijose“, – teigė G. Nausėda.
„Šitų diskusijų nemaža dalis bus skirta ir tiesiogiai susijusi su Ukraina. Ir čia kalbame ne tik apie paramą Ukrainai, kuri be jokios abejonės ir toliau bus teikiama tiek, kiek jos reikės, bet kalbame ir apie kitą svarbų veiksnį, aspektą, kurį Lietuva visada pabrėžia, tai yra Ukrainos priartinimas prie NATO“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, būtina surasti konkretesnius mechanizmus, kurie padėtų Ukrainai po karo sparčiai integruotis į NATO erdvę. Anot jo, būtina atsisakyti nuostatos, kad Ukraina Aljansui būtų našta.
„Aš visada į šį pasamprotavimą sakau labai paprastai – jūs iš tikrųjų negalvojate, kad Ukrainos kariuomenė, kuri įgijo krikštą kovos lauke ir turi turbūt tokią brangią ir turtingą patirtį kaip jokia kita Europos šalies kariuomenė, ar tai tikrai nebūtų NATO sustiprinimas“, – teigė G. Nausėda.
„Mano atsakymas yra – taip, tai būtų NATO sustiprinimas“, – pridūrė jis.
Lietuva siekia, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare.
