Socialiniame tinkle pasirodžius informacijai, kad Ypatingajame archyve yra su Gitanu Nausėda susijusi KGB byla, prezidentas paaiškino su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais nebendravęs.
„Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar), apie tarnybą armijoje. Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko“, – rašo prezidentas.
G. Nausėda socialiniame tinkle paaiškino, kad Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavo 1990-1992 m., patikino dėl šios stažuotės bendravęs tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais.
„Garsioji „byla K-18“, kuri, matau, tampa naujų insinuacijų pagrindu, yra Ypatingajame archyve ir prieinama visiems. Joje yra du 1990 m. sausio 15 d. anketos lapai (matyt, vieno lapo dvi pusės), kuriuose sudėtos institucijų vizos, kad galiu išvažiuoti stažuotei į Vokietiją.
Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko“, – skelbia prezidentas.
Informaciją apie bylą Ypatingajame archyve paviešino visuomenininkas Andrius Tapinas.
Drauge G. Nausėda atsakė ir dėl tarnybos sovietų armijoje.
„Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai.
Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti dar“, – skelbia G. Nausėda.
Lietuvos ypatingasis archyvas: tokių kortelių yra tūkstančiai
Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika kalbėdamas su LRT.lt atkreipė dėmesį, kad KGB archyve tikrai yra kortelė, skirta G. Nausėdai. Tačiau apie tai, ar yra byla, žinių nesama.
Kiekvienas, keliaujantis į užsienį, eidavo į vizų registracijos skyrių Vidaus reikalų ministerijoje, rašydavo prašymo anketą, vienas jos egzempliorius būdavo siunčiamas į KGB.
„Tai nėra byla, tai yra kartoteka, kurioje yra, net nežinau, gal kelios dešimtys tūkstančių kortelių ir viena iš jų buvo vedama prezidentui“, – aiškino jis.
Pasak K. Remeikos, nėra aišku, ar archyve yra byla, o ne tik kortelė, skirta G. Nausėdai, nes paieškos pats archyvas nevykdė.
„Nerenkame informacijos apie žymius žmones, jei bus paklausimas, paiešką atliksime, kol kas niekas nesikreipė“, – tvirtino jis. Pasak K. Remeikos, asmeninio G. Nausėdos prašymo nereikia.
Pagal įstatymus, prieiga prie KGB, Lietuvos komunistų partijos ir NVD archyvų yra neribojamas, išskyrus, jei dokumentuose minimi asmenys anksčiau yra prisipažinę apie slaptą bendradarbiavimą.
„Niekas nėra ribojama <...> Mes neplanuojame jų skelbti, nes nėra prasmės, bet prieiga prie dokumentų nėra ribojama“, – sakė LYA atstovas.
