Pasibaigus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui, paaiškėjo, kas Lietuvai atstovaus Briuselyje šį rugsėjį vyksiančiame visos Europos Sąjungos finale. Laimėtoja tapo Martyna Kniazevaitė iš Kauno tvirtovės VII forto. Geriausiu pripažintas darbas „Perchlorato jonų koncentracijos mažinimas Marso dirvožemyje, naudojant Azospira Oryzae“. Visi konkurse dalyvavę jaunieji mokslininkai buvo pasveikinti aidint būgnams.
Šiais metais į ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo baigiamąjį turą buvo atrinkti 23 biomedicinos, chemijos, mikrobiologijos, fizikos, ekologijos ir kitų mokslo sričių darbai.
Po didelių darbų ir pati ten kraustysis
Jaunoji mokslininkė Martyna Kniazevaitė, Lietuvai atstovausianti europiniame konkurse, sako nė nedvejojanti, kad ateityje apsigyvens Marse. Todėl jos akys ir krypo į šią planetą.
„Daug žmonių sako norintys kolonizuoti Marsą ir stengiasi dirbti dėl to, planuoja leisti raketas į Marsą. Bet yra didžiulė problema – perchlorato jonų koncentracija. Ją reikia sumažinti, kad kolonizavimas būtų sėkmingas. Perchloratų yra ir Žemėje, bet labai mažai. Norėjau ištirti, kaip jų būtų galima sumažinti Marse“, – LRT.lt pasakojo M. Kniazevaitė.
Kada žmonės galėtų apsigyventi Marse, Martyna kol kas pasakyti negali, tik pabrėžia, kad dar teks darbų atlikti, kad tai taptų įmanoma.
„Jaunystėje dar nepavyks ten persikelti, teks dar padirbėti“, – šypsojosi M. Kniazevaitė.
Ji ketina tęsti savo darbą, mat šią sritį tyrinėti jaunajai mokslininkei buvo ne tik iššūkis, bet ir didelis malonumas.
„Suprantu, kad žodžiai darbo pavadinime skamba mistiškai, man ir pačiai tai atrodė mistiška. Labai džiaugiuosi, kad man padėjo vadovė atlikti šį kosminį darbą. Esu be galo jai dėkinga“, – sakė Martyna.
Abiturientė M. Kniazevaitė tvirtai žino ateityje eisianti mokslo keliu. Ji žvalgosi į biologijos studijas užsienio universitetuose, bet drauge svarsto ir apie mikrobiologijos programą Vilniaus universitete.
Kitų nugalėtojų laukia kelionės į Tarptautinį Šveicarijos talentų forumą ir Tarptautinę gamtos tyrimų savaitę Šveicarijos Alpėse.
Europos Komisijos organizuojamo ES jaunųjų mokslininkų konkurso tikslas – skatinti mokinius kurti mokslines idėjas, formuoti mokslinio mąstymo, tiriamojo darbo įgūdžius. Jame dalyvauja 14–20 metų amžiaus jaunieji mokslininkai ne tik iš Europos, bet ir iš JAV, Kanados, Izraelio, Turkijos ir kitų pasaulio šalių.
Lietuvos mokiniai dalyvaudami Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse kasmet pasiekia gerų rezultatų. O praėję metai buvo itin sėkmingi. Lietuvai atstovavusi Meda Surdokaitė apdovanota pirmąja vieta ir specialiuoju prizu – kvietimu į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme.
Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, palaiko ir remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Partneris – Valstybinis patentų biuras.
Šiemetinio nacionalinio konkurso rezultatai:
III vieta
Evelina Riukaitė ir Rugilė Ramoškaitė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos už darbą „Temperatūros, kritulių ir saulės aktyvumo įtaka medžio rievių augimo dinamikai“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė)
Rugilė Viskontaitė ir Laurita Ambraškaitė iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos už darbą „Biologinio apaugimo intensyvumo priklausomybė nuo paviršiaus ir temperatūros, jo sąsaja su invazinėmis rūšimis“ (darbo vadovė Daiva Mickutė)
Greta Žikaraitė iš Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos už darbą „Juodavaisių aronijų vaisių brandos tarpsnio antioksidacinės savybės“ (darbo vadovė Vaidilutė Šepkauskienė)
Ūla Trušytė iš Kauno Tvirtovės VII forto už darbą „Violaceino biosintezėje dalyvaujančių genų vioA-E iš C.violaceum perkėlimas ir pigmento sintezė E. coli bakterijose“ (darbo vadovė Gabija Naujokaitė)
Rūta Jonė Lynykaitė ir Agota Biekšaitė iš Alytaus Dainavos progimnazijos už darbą „Maisto švaistymas ir maisto produktų išsaugojimas panaudojant augalus ir vaškines drobeles (fitoncidų ir vaško poveikis pelėsiniams grybams)“ (darbo vadovė Laima Zita Burkova)
Augustinas Stasiškis ir Deividas Aidukonis iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos už darbą „Akustinė levitacija ir jos veikimas praktikoje“ (darbo vadovė Rita Grybaitė)
II vieta
Kamilė Milkintaitė iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos už darbą „FTO ir ALKBH5 demetilazių, METTL1 ir BUD23 metiltransferazių raiškos tyrimai skirtingo piktybiškumo laipsnio gliomos pacientų navikiniuose mėginiuose“ (darbo vadovė Rūta Urbanavičiūtė)
Urtė Banaitytė iš Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos už darbą „Keturių Potentilla genties rūšių skirtingų augalo dalių alkoholinių ekstraktų antibakterinio aktyvumo tyrimas in vitro“ (darbo vadovė Loreta Banaitienė)
Titas Jasaitis iš Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos už darbą „Dvitakčio vidaus degimo variklio efektyvumo didinimas“ (darbo vadovė Irena Skamarakienė)
Aistis Šukys ir Martynas Bukis iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos už darbą „Mikrogumos pernaša ir kaupimasis sniege bei grunte“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė)
I vieta
Martyna Kniazevaitė iš Kauno tvirtovės VII forto, darbas „Perchlorato jonų koncentracijos mažinimas Marso dirvožemyje, naudojant Azospira Oryzae“ (darbo vadovė Gailė Pocevičiūtė)
Specialieji prizai:
Buvusio konkurso dalyvio, Kalifornijos universiteto San Diege JAV mokslininko Juliaus Bogomolovo įsteigtas piniginis prizas atitenka Aisčiui Šukiui ir Martynui Bukiui iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos (darbo vadovė Valentina Rakužienė).
Kelionė į Tarptautinę gamtos tyrimų savaitę (International Wildlife Research Week, birželio 17–24 d.) atitenka Kamilei Milkintaitei už darbą „FTO ir ALKBH5 demetilazių, METTL1 ir BUD23 metiltransferazių raiškos tyrimai skirtingo piktybiškumo laipsnio gliomos pacientų navikiniuose mėginiuose“.
Kelionė į 2024 m. vasario mėnesį (20–24 d.) vyksiantį „Šveicarijos talentų forumą“ atitenka Gretai Žikaraitei už darbą „Juodavaisių aronijų vaisių brandos tarpsnio antioksidacinės savybės“
