Vietoj knygų ir užrašų vartymo – dirbtinio intelekto įdarbinimas: „kepa“ ir bakalauro darbus, o studentai rėžia – būtų kvaila nepasinaudoti

„Būtų nelogiška nesinaudoti įrankiu, prie kurio prieigą turi kiekvienas“, – sako studentas Paulius, jis neslepia, jog naudojasi „ChatGPT“ rašydamas savo bakalauro darbą. Tokių kaip Paulius – daug, o aistros dėl turinio generavimo programos nerimsta jau kurį laiką. Pagrindinis klausimas, kurį kelia akademikai ir ekspertai, kaip švietimo sistemai prisitaikyti, kad būtų galima skatinti tiek dirbtinio intelekto (DI) integraciją, tiek besimokančiųjų sąmoningumą?

Studentas Paulius (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – LRT.lt) mielai naudojasi „ChatGPT“, kadangi šis įrankis leidžia bakalauro darbą rašyti greičiau ir produktyviau. Paulius pabrėžia, kad tokiu įrankiu reikia mokėti naudotis: žinoti, ko prašyti, aklai nekopijuoti sugeneruoto turinio, perrašyti sugeneruotą tekstą savaip.

„Manau, kad kiekvienas save gerbiantis studentas dabar naudoja „ChatGPT“, nes tai yra per gerai. Būtų nelogiška nesinaudoti įrankiu, prie kurio prieigą turi kiekvienas“, – savo poziciją išdėsto Paulius.

Studentas Andrius (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – LRT.lt) antrina, kad akademinėje bendruomenėje „ChatGPT“ yra daugiau ar mažiau naudojamas. Jo manymu, „ChatGPT“ patenkina didžiąją dalį poreikių, tačiau svarbu kritiškai žiūrėti, mąstyti savo galva, ar sugeneruoti tekstai yra tinkami.

„Nenaudoju „ChatGPT“ tokiais būdais, kurie pažeidžia akademinę etiką, bent jau mano supratimu. Įdomumo dėlei buvau peržiūrėjęs universiteto akademinės etikos reikalavimus studentams, jie daugiausia apima plagijavimą ir pagalbos gavimą iš kitų žmonių, aš to nedarau. Nekopijuoju „ChatGPT“ sugeneruoto teksto, „ChatGPT“ teikiamus šaltinius peržiūriu pats, atsirenku reikiamą informaciją ir pateikiu tinkamas nuorodas į šaltinius“, – kalbėjo jis.

Studentas Tomas (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – LRT.lt) taip pat laikosi pozicijos, kad „ChatGPT“ yra būdas ieškoti informacijos sparčiau, tačiau „ChatGPT“ kartais netiksliai pateikia šaltinius, todėl tikrinti turinį reikia.

„Nesijaučiu darantis ką nors nelegalaus – koks skirtumas, ar gūglinti, ar naudotis „ChatGPT“ įrankiu, kurį jau diegiasi kiti paieškos varikliai“, – sakė jis.

Visi trys studentai sutinka tik su vienu – nors ir netobulas, „ChatGPT“ yra naudingas įrankis, o šios technologijos perspektyvos didžiulės. Jie taip pat laikosi nuomonės, kad „ChatGPT“ reikėtų integruoti į švietimo sritį, nors svarbiausia – remtis savo protu ir nuožiūra.

Švietimo institucijos: studentai prisipažįsta, kad šį įrankį naudoja

Kauno technologijų universiteto prorektorius Jonas Čeponis LRT.lt raštu atsiųstuose atsakymuose teigė, kad dirbtinis intelektas vaidina vis svarbesnį vaidmenį ir kad tai yra vienas iš įrankių, galinčių padėti studentams siekti rezultatų.

„Kalbant apie „ChatGPT“, reiktų suprasti, kad skaičiuotuvo ar „Vikipedijos“ sukūrimas nepadarė žmonių kvailesnių, nors taip buvo manoma, o tik papildė informacijos šaltinius“, – teigia J. Čeponis.

Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto docentė daktarė Irma Šileikienė LRT.lt teigė, kad jos patirtis rodo, jog iš tiesų studentai naudojasi šiuo įrankiu ir tai pripažįsta. Problemos, sako ji, studentai nemato, tačiau dėstytojai nuolat akcentuoja, kad reikia išlaikyti ir kritinį mąstymą, atsargiai žiūrėti ir tikrinti sugeneruotą informaciją.

„Mes turime tokių pavyzdžių, kur gauni akademinį darbą ir supranti, kad iš tikrųjų kažkoks kratinys. Kai bandai kalbėti su studentu ir klausi, tai ką gi tu čia parašei arba ką gi tu čia suprogramavai, jis nelabai gali ir paaiškinti. Iš tikrųjų tai ir parodo įrankio prasmę – jį gali naudoti, kad greičiau padarytum, bet jeigu tu žinių neturi, jis gali menkai tepadėti, o kartais gali nuvesti klaidingu keliu“, – savo patirtimi dalijosi I. Šileikienė.

Vilniaus universiteto Informacijos ir žinių vadybos centro asistentas, daktaras Saulius Preidys LRT.lt teigė, kad yra grupė studentų, kuriems svarbiausia įdėti kuo mažiau pastangų ir gauti įvertinimą. Kiti, kaip tik nori suprasti savo studijuojamą dalyką ir tokiu atveju „ChatGPT“ leidžia greičiau ir efektyviau rašyti tekstus, lengviau struktūrizuoti savo mintis.

„Kaip ir su bet kuriuo įrankiu, svarbu naudoti jį atsakingai ir sąmoningai. Jei studentai šį įrankį naudoja per dažnai, tikrai labai lengva prie jo priprasti. Jei pasikliaujama juo visiškai, tai gali pakenkti jų gebėjimams išsiaiškinti ir suprasti savo mintis. Be to, per daug pasikliaujant dirbtiniu intelektu gali kilti rizika, kad studentas nebus pajėgus rašyti pats. Aš jau nekalbu apie tai, kad šis įrankis dar daro gana nemažai klaidų, todėl besąlygiškai pasitikėti juo yra pavojinga“, – kalbėjo S. Preidys.

Svarstoma keisti vertinimo sistemą, o dėl „ChatGPT“ integracijos problemų nematoma

I. Šileikienės manymu, drausti ar apriboti „ChatGPT“ nėra teisingas būdas, nes technologijas turime priimti ir integruoti į studijų procesą taip, kad jos padėtų studentams ištobulinti savo įgūdžius ir pasiekti rezultatus.

„Studijuodami jie turėtų išmokti veiklos procesų, t. y. kaip tai reikia daryti. Jeigu mes visą laiką orientuojamės tik į rezultatą, jį galima pasiekti įvairiais būdais. Nesakau, kad šitas įrankis yra vienareikšmiškai geras, yra pavojų ir reikalingas teisinis reglamentavimas, kuris leistų sutvarkyti jo naudojimo aspektus, nes jeigu baigiamasis darbas sugeneruotas su „ChatGPT“ ir jokios plagiato sistemos to neranda, tai iš tikrųjų yra problema“, – sakė ji.

Docentė sako, kad kol kas naudojami plagijavimo tikrinimo įrankiai, tačiau jie yra neveiksnūs. JAV universitetų sukurti aptikimo įrankiai, anot docentės, veikia netobulai, o kad Lietuvoje būtų tokių įrankių – neteko girdėti. Todėl, sako ji, Vilniaus kolegijos akademikai diskutuodami nusprendė, jog reikia vykdyti vertinimo sistemos ir užduočių formulavimo pokyčius, tai leistų orientuotis ne į rezultatą, bet į patį darbo procesą.

„Čia mums reikia labai aiškiai dirbti su studentų sąmoningumu ir turbūt reikia galvoti apie vertinimo sistemos pokyčius ir užduočių pakeitimus, kad būtų vertinami tie procesai, o ne konkretus studijų rezultatas. Gal tokiu būdu mums pavyks objektyviau įvertinti studentų žinias“, – kalbėjo ji.

Pasak J. Čeponio, universiteto bendruomenė diskutuoja apie tai, kaip pritaikyti ir išnaudoti dirbtinio intelekto siūlomas galimybes ir privalumus. Vis dėlto, teigia jis, netinkamai ir nesąžiningai naudojamas „ChatGPT“ kelia rizikos akademiniam sąžiningumui, todėl planuojama atnaujinti ir studentų vertinimo būdus ir priemones.

S. Preidys sako nepritariantis tam, kad „ChatGPT“ reikėtų uždrausti, anot jo, kaip tik reikėtų integracijos į švietimo sistemą, nes tai palengvintų darbą ir dėstytojams. Jo nuomone, įrankis paįvairintų mokymo procesą, leistų naudoti naujas dėstymo formas, kurti naujus atsiskaitymo metodus.

„Jei norime efektyviai panaudoti šį įrankį, dėstytojui reikia keisti viską – ir dabartines užduotis, ir atsiskaitymo procesus, ir paskaitų vedimo metodiką. Jei bus taikoma viskas, kaip buvę, pvz., internete pateikiamas testas, jį reikia atlikti per parą, tai galiu garantuoti, kad vertinimai bus daug geresni. Tačiau jau dabar teko girdėti, kad dėstytojai naudoja šį įrankį ir sugeba jį įveiklinti ir padaro paskaitas dar įdomesnes. Pvz., teisininkai leidžia naudotis šiuo įrankiu, bet prie konkretaus klausimo dar pridedamas tekstas „Atsakyk geriau nei ChatGPT“. Štai čia studentas jau turi įdėti darbo, kad visiškai atliktų šią užduotį“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Preidys.

Švietimas turės prisitaikyti prie technologijų

Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka LRT.lt teigė, kad „ChatGPT“ laikui bėgant tik tobulės, todėl švietimas vienaip ar kitaip turės prisitaikyti. Anot jo, šis įrankis išryškino švietimo sistemos trūkumus.

Kaip pavyzdį jis pateikė mokymąsi atmintinai ir kontrolinių darbų sprendimą, kai negalima naudotis nei knygomis, nei skaičiuotuvais, nei kompiuteriu. Pašnekovo požiūriu, realiame gyvenime tokie įrankiai yra neatsiejama darbų dalis.

„Toks dirbtinis apribojimas „tu negali naudotis jokiais resursais“ visiškai neatitinka realaus gyvenimo. Koks kvailys sakytų „aš pabandysiu padaryti darbe užduotį, bet nesinaudosiu nei knygomis, nei kompiuteriu, o taip tiesiog surašysiu ką nors“? Skamba absurdiškai“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto D. Čeilutka priduria, kad, nepaisant „ChatGPT“ privalumų ir galimybių, tam tikrų pavojų ir rizikų yra. Jeigu švietimo strategija nebus pergalvota ir pakeista, o „ChatGPT“ bus nereguliuojamas, yra rizikos, kad mokiniai net nesistengs suprasti užduoties.

„Žmonės tiesiog nedarys patys jokių užduočių, geriausiu atveju peržiūrės „ChatGPT“ atsakymus ir juos kiek modifikuos. Kai kurie kiti tiesiog suves visą užduotį į „ChatGPT“, gaus atsakymą ir jį pateiks. <...> Čia yra didelis pavojus, kad vaikai dar neturi didelio sąmoningumo, palyginti su suaugusiais žmonėmis, ir ypač kai kurie iš jų gali nesuprasti, kad mokymasis yra jų pačių naudai ir jie turi išmokti. Jie tiesiog nueis tuo lengvuoju keliu, nukopijuos „ChatGPT“ atsakymus, ypač jeigu ateityje tai aptikti bus dar sunkiau negu dabar“, – apie rizikas kalbėjo D. Čeilutka.

Anot jo, iki šiol tokios problemos nebuvo, nes naudojantis „Google“ paieška galima rasti, iš kur buvo gauti atsakymai, galima suprasti, kad darbas buvo nuplagijuotas. Pašnekovo teigimu, „ChatGPT“ sugeneruotų atsakymų autentiškumą patikrinti su turimais įrankiais šiuo metu yra sudėtinga.

„Yra įrankių, kurie bando nustatyti, ar tas tekstas sugeneruotas „ChatGPT“ ir panašių didžiųjų kalbos modelių, tačiau dabar jie neveikia labai gerai. Technologijai, kuri slypi po apačia, daug lengviau bus generuoti neatpažįstamą tekstą negu bandyti atpažinti, kad būtent tai yra sugeneruotas tekstas. Aptikimo technologijos galiausiai pralaimės generuojančioms technologijoms ir negalėsime pasikliauti, kad tikrai galima aptikti, jog tekstas yra parašytas su „ChatGPT“, – sakė jis.