„Tai buvo karjeros tramplinas“, – žinią, kad prezidentas Gitanas Nausėda 1988-aisiais buvo įstojęs į Komunistų partiją komentavo Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė. Jos teigimu, esminė problema ta, kad šio savo biografijos fakto šalies vadovas niekada nepaskelbė viešai.
Trečiadienį perpiet žurnalistas Dovydas Pancerovas socialiniame tinkle paviešino dokumentus, nurodančius, kad 1988-ųjų pavasarį prezidentas Gitanas Nausėda įstojo į Komunistų partiją, o dar po mėnesio gavo partinį pažymėjimą.
Iki šiol apie šį šalies vadovo biografijos faktą viešai skelbiama nebuvo, o būtent tai, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentės Nerijos Putinaitės, ir yra esminė šios istorijos problema.
Kaip portalui LRT.lt teigė N. Putinaitė, buvimas Komunistų partijos nariu savaime nėra juoda dėmė, juolab kad daug žmonių į partiją stojo tik norėdami kilti karjeros laiptais. Visgi, jos manymu, apie tai, kad buvo Komunistų partijos nariu, G. Nausėda turėjo paskelbti dar prieš tapdamas prezidentu.
Tiesa, prezidento atstovai žiniasklaidai perduotame komentarė nurodė, kad narystės Komunistų partijoje tuomet kandidatu buvęs G. Nausėda nenurodė, nes apie tai buvo klausiama anketos dalyje, kurios pildyti nebuvo būtina.
Taip pat skaitykite
Į partiją – dėl karjeros?
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo VU TSPMI docentė N. Putinaitė, reikia turėti galvoje, kad 1988-aisiais dar „visai nieko nevyko“, o rimti procesai prasidėjo 1989-aisiais.
„1988-aisiais, kai steigėsi Sąjūdis, ne Lietuva jį steigė, čia visoje Sovietų Sąjungoje, visose respublikose komunistų partijos steigė Sąjūdį, kaip perestroikos pasekmę. 1988-ųjų Sąjūdis nebuvo jokia opozicija Komunistų partijai. Tai reikia labai aiškiai suvokti. <...>
Tik paskui Sąjūdis Lietuvoje išslydo iš Komunistų partijos kontrolės ir tai vyko 1989-aisiais. Taigi Sąjūdžio ir Komunistų partijos supriešinimas 1988-aisiais neturi jokio pagrindo“, – komentavo N. Putinaitė.
Į klausimą, kodėl tuo metu žmonės stojo į Komunistų partiją, docentė atsakė trumpai – dėl karjeros. Pasak jos, tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių lietuviai jungėsi prie Komunistų partijos.
„Jei norėjai ir tikėjaisi padaryti karjerą valdyme ar kitur, stojai į Komunistų partiją. Ir Algirdo Brazausko prisiminimuose, ir kitur nemažai kalbama, kad į tai žiūrima iš karjeros perspektyvos. <...> Stojimą į partiją aiškinčiau tik karjera“, – vertino N. Putinaitė.
Portalas LRT.lt primena, kad G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
Anot docentės, 1988-aisiais Lietuvoje dar buvo stebimas sąstingis, bet per metus viskas pasikeitė ir 1989-ųjų viduryje įvyko lūžis.
„Bet turime turėti galvoje, kad 1988-aisiais dar buvo visiškai sovietinė situacija, dar nėra atgimimo ta tikrąja prasme. <...> Jau Brežnevo laikais ta partija buvo tapusi karjeros tramplinu.
Jeigu norėjai padaryti karjerą, užimti kokį nors postą, būti įstaigos vadovu, turėjai tapti [nariu], tai buvo karjeros tramplinas. Visi žmonės turėjo pasirinkimą ir nemažai kas nestojo, bet čia toks labai tradicinis motyvas yra karjera, nes jei nestosi, turėsi ribotas karjeros galimybes, jau nekalbant apie aukščiausius postus“, – sakė docentė.
Pasak N. Putinaitės, šiuo metu svarbesnis klausimas yra tai, kad šio savo biografijos fakto G. Nausėda nepaviešino nei būdamas kandidatu, nei pradėjęs eiti šalies vadovo pareigas.
Ji pastebėjo, kad G. Nausėda nėra vienintelis aukšto lygio politikas, buvęs Komunistų partijos nariu – jai yra priklausę ir buvusi prezidentė, ir buvę premjerai. Tačiau apie tai, anot docentės, reikia paskelbti dar iki pradedant eiti pareigas ar į jas kandidatuojant.
„Tai, kad mes būtume žinoję šitą istoriją dar prieš rinkimus, turbūt būtų buvę teisinga ir reikalinga. Kodėl mes jos nežinojome? Gal prezidentas nebūtinai turėjo tai pateikti. Dabar turbūt prasideda rinkimų kovos.
Man sunku suprasti, į kokį istorinį pasakojimą dabar bus mėginama tai įrašyti. Turbūt panašiai kaip ir Dalios Grybauskaitės atveju. Tik apie jos priklausymą Komunistų partijai visi žinojo dar prieš jai tampant prezidente. Labai norėtųsi turėti kuo daugiau informacijos apie aukščiausius vadovus dar prieš tai, kai jie jais tampa ir kad tai lemtų ar nelemtų žmonių pasirinkimus“, – komentavo N. Putinaitė.
Ji teigė, kad iš principo narystė Komunistų partijoje nėra juoda dėmė, kuri neleistų užimti vieno ar kito posto. Visgi, kaip teigė docentė, tai, kad informacija nebuvo pateikta atvirai, stebina, o tokia istorija gali pakenkti ir visai prezidento institucijai.
„Prezidentas yra valstybės vadovas. Man neramu, kad prasidės įvairios spekuliacijos, atsiras įvairių radikalių pasisakymų ir man dėl pačios institucijos neramu, nes tarsi kažkoks šešėlis metamas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir institucijai.
Dabar jau bus kaip bus, turbūt kaip visada, turės šitas dalykas „išvirti“ ir „išgaruoti“, – portalui LRT.lt teigė VU TSPMI docentė N. Putinaitė.
M. Lapinskas: prezidentas yra suinteresuotas, kad šis klausimas neplistų
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas LRT.lt teigė, kad prezidentas yra suinteresuotas, kad šis klausimas neplistų ir norėtų kuo greičiau šią temą „uždaryti“. Tačiau G. Nausėda, teigė ekspertas, yra daug kalbėjęs viešojoje erdvėje, todėl žmonės ir žurnalistai ieškos jo citatų apie sovietmetį norėdami atrasti kažkokią kertinę frazę.
„Jeigu jie tą frazę suras, tada klausimas bus gerokai rimtesnis. Ne apie tai, ar jis priklausė, ar nepriklausė Komunistų partijai, o ar jis melavo arba buvo nenuoširdus. O buvimas nenuoširdžiu politikoje yra gerokai didesnė bausmė ir nuodėmė negu priklausymas Komunistų partijai, kokia ji nusikalstama organizacija bebūtų“, – sakė M. Lapinskas.
Anot jo, žmonėms, nemėgstantiems prezidento Gitano Nausėdos, šis įvykis bus kaip įrodymas, kad prezidentas yra „slidi“ asmenybė. G. Nausėdos gerbėjams, sako jis, tokia naujiena įspūdžio nedaro, nes manoma, kad tai jau praeityje ir kad Komunistų partijai tuo metu priklausė daug veikėjų. Neutraliems žmonėms, M. Lapinsko manymu, įtakos turės tolesnis G. Nausėdos elgesys ir pasisakymai apie tai.
Ekspertas pridūrė, kad viskas priklauso ir nuo to, kaip šią naujieną norės eksploatuoti prezidento politiniai oponentai. Pasak jo, tai, kad įprastiniai G. Nausėdos kritikai apie tai kalbės, yra savaime aišku, bet tokiu atveju po kelių dienų ši istorija nuslops.
„Rinkimų kampanijos reitingų, ko gero, šitie dalykai nepaveiks“, – sakė M. Lapinskas.
Anot jo, naujiena apie G. Nausėdos nedeklaruotą priklausymą Komunistų partijai yra didesnė „Facebook“ burbule negu plačiojoje visuomenėje. Tačiau taip būtų, pabrėžia jis, jeigu nepaaiškėtų naujų faktų, kurie rodytų G. Nausėdos silpnumą.
M. Lapinsko teigimu, nebuvo privaloma nurodyto apie priklausymą Komunistų partijai, todėl jei Nausėda pasakys, kad pražiūrėjo arba nelaikė to svarbiu faktu ir taip pavyktų tyliai „užmarinuoti“ klausimą, reikšmė išnyks ir efekto nebus.
„Jeigu jam šito klausimo „užmarinuoti“ nepavyks ir oponentai ir kvestionuos jo charakterį, ar jis yra melagis, ar nėra, ar turi, ką slėpti, ar neturi, tokiu atveju reitingams gali atsiliepti“, – teigė M. Lapinskas.
A. Šuminas: prezidentas šiuo faktu nesididžiuoja
Politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas LRT.lt teigė, kad tai yra krizė prezidentui, nes G. Nausėda vargu, ar norėjo, kad tokie dokumentai būtų paviešinti.
„Deklaracijoje jis nenurodė priklausomybės Komunistų partijai, tai vėlgi tas tarsi bylotų faktą, kad tuo faktu prezidentas nesididžiuoja ir šitų dokumentų iškilimas į viešumą tikrai nėra malonus“, – sakė A. Šuminas.
Pašnekovas taip pat pabrėžė ir konteksto svarbą – tuo metu, kai Sąjūdžio idėjos jau sklandė visuomenėje, G. Nausėdos įstojimas į Komunistų partiją atrodo keistokas. Anot jo, tokiu atveju norėtųsi išgirsti ir tai lėmusias priežastis, ir prezidento atsakymus į kilusius klausimus.
„Galbūt jis buvo priverstas stoti į Komunistų partiją, nes panašu, kad tuo metu jis buvo doktorantas, galbūt tai irgi galėjo būti vienas iš tokių privalomų dalykų. Kas ten žino, bet kyla labai daug klausimų, į kuriuos prezidentas turėtų atsakyti ir panašu, kad nelabai norima į juos atsakyti“, – svarstė A. Šuminas.
Anot eksperto, prezidentas rinkiminės kampanijos metu kalbėjo apie skaidrumą, tačiau panašu, kad sau tokio standarto netaikė.
A. Šuminas sakė, kad dabar į visus prezidento pasisakymus bus žiūrima iš kitos prizmės.
„Turbūt vėlgi užtenka prisiminti tą pasisakymą „kai stovėjau Baltijos kelyje, kas galėjo pagalvoti“, tai vis tik tokių pasisakymų ir bandymų moralizuoti kontekstas pasidaro kitoks“, – sakė jis.
Politinės komunikacijos ekspertas pridūrė, kad prezidentas turbūt mes kaltinimus šią naujieną paskelbusiam žurnalistui Dovydui Pancerovui, kuris yra vienas iš knygos „Prezidentas ir pranešėjas“ autorių. Anot jo, bus bandoma teigti, kad tai yra sąmokslas prieš prezidentą artėjant priešrinkiminiam laikotarpiui.
Istorikas mato mažiausiai dvi Nausėdos klaidas: gal 2019 m. jis irgi buvo labai jaunas?
Istorikas Algimantas Kasparavičius, vertindamas žinią apie G. Nausėdos stojimą į Komunistų partiją, teigia, kad jį veikiau nustebino ne pats stojimo faktas, o tai, kad ši informacija taip ilgai buvo nežinoma.
„Man atrodo, kad mes turime mažų mažiausiai dvi [G. Nausėdos – LRT.lt] klaidas. <...> Akivaizdu, kad G. Nausėda prieš tapdamas prezidentu ir jau tapęs, visada puikiai žinojo savo autobiografiją. Jis kažką iškeldavo į pirmą vietą, kažką pastumdavo į šešėlį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sakė A. Kasparavičius.
G. Nausėdai pateikus komentarą, kad stojimas Komunistų partijon buvo „jaunystės klaida“, istorikas atrėmė, kad tai nepateisina vėlesnių prezidento veiksmų.
„Ekscelencija pasakė, kad 1988-ųjų metų sprendimas buvo „jaunystės klaida“. O 2019 m. jis gal irgi buvo labai jaunas ir dar nelabai suprato, ką daro?“ – komentavo istorikas.
Jis svarstė, kam kandidato į prezidentus anketose reikalingi laukeliai apie partinę priklausomybę, jei jų neprivaloma užpildyti. „Keistai galiojanti rinkimų tvarka“, – minėjo jis.
Apskritai aukšto rango politikų veiksmai yra reikšmingi, nes lemia šalies ateitį, kalbėjo pašnekovas.
„Lūžio momentais asmenybė priima vienokius ar kitokius karjeros sprendimus. Kai kalbame apie valstybės vadovą, ekstrapoliuojame [ekstrapoliuoti – pritaikyti praeities patirtį prognozuojant būsimus reiškinius – LRT.lt] sprendimus ir valstybės mastu dėl valstybės likimo“, – teigė A. Kasparavičius.
Jis akcentavo, kad Lietuvos visuomenei trūksta politinės brandos. Be to, rinkėjai nėra kultūriškai išrankūs.
„Kas yra juoda, kas yra balta, Lietuvoje buvo žinoma nuo 1940 m. birželio 15 d. <...> O kai kam, pasirodo, buvo neaišku ir 1988 metais. Nieko nuostabaus. Sovietinis žmogus, kuris gyvena viduje didelės dalies Lietuvos visuomenės, niekur nedingo. Tokie dalykai rodo, kad <...> esame toli iki normalios politinės kultūros ir pilietinės tautos. <...> Visi 4 prezidentai buvo kompartijos nariai. Vienas buvo politinis emigrantas, ačiū Dievui“, – apibendrino istorikas.
