Lietuvoje iki šiol ne vienas žmogus buvo nuteistas už tai, kad savo partneriui nusiuntė seksualinio pobūdžio nuotraukas ar vaizdo įrašus. Nuo šiol situacija keisis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu, priimtu kovo mėn., už partneriui siunčiamas nuogybes baudžiama nebus, jei tai daroma tik asmeninio naudojimo tikslais ir neliečia trečiųjų asmenų.
Kaip LRT RADIJUI aiškina teisininkė Iveta Jarašiūnaitė, naujoji tvarka nustatyta po to, kai LAT pasiekė skundas asmens, kuriam už seksualinio turinio nusiuntimą savo partnerei buvo skirta 2,5 tūkst. eurų bauda.
„Buvo tokia situacija, kad asmuo buvo nuteistas už tai, kad savo draugei nusiuntė savo lytinio organo vaizdo medžiagą. Tame vaizdo įraše matėsi, kaip trečiasis asmuo daro šiam žmogui oralinį lytinį aktą. Šis asmuo buvo nuteistas 2,5 tūkst. eurų bauda, jis su tokiu teismo sprendimu nesutiko, skundė vis aukštesnėms instancijoms, pagaliau byla pasiekė LAT.
Teismas pasisakė, kad pornografinio turinio vizualinės medžiagos siuntimas vieno partnerio kitam, kai siunčiama išskirtinai su jais susijusi informacija ir ši informacija skirta tik jų asmeninio naudojimo tikslais, yra tų asmenų teisės į privatumą dalis“, – teigia I. Jarašiūnaitė.
Kadangi minėtame vaizdo įraše matėsi ir trečiasis asmuo, iš kurio leidimas dalintis turiniu nebuvo gautas, LAT nuteistojo skundo nepatenkino ir priskirtos baudos jam nepanaikino.
Kaip pažymi teisininkė I. Jarašiūnaitė, Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato atsakomybę už pornografijos gaminimą (su tikslu ją platinti), pornografijos įsigijimą ir pornografijos platinimą. Už tai gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir net laisvės atėmimas iki 1 metų.
Tokie nubaudimai iki LAT išaiškinimo iki šiol grėsė ir asmenims, siuntusiems seksualinį turinį savo partneriui. „Aišku, praktikoje už nuotraukos nusiuntimą į kalėjimą nesodindavo, bet ta atsakomybė buvo numatyta“, – teigia pašnekovė.
„Nebuvo tai labai dažnai taikoma teisės norma, kadangi ji nėra tokia pavojinga, kad sumestume visus valstybės resursus ir gaudytume asmenis, kurie, tarkim, savo mylimiesiems nusiunčia intymią nuotrauką“, – priduria ji.
Teisininkė aiškina, kad dažniausiai tokie asmenys teismui įkliūdavo ne tiesiogiai dėl šio veiksmo, o per kitas nusikalstamas veikas.
„Jeigu asmuo daro kažkokią kitą nusikalstamą veiką ir pradedama tirti visa situacija bendrai, užčiuopiama, kad yra ir šios nusikalstamos veikos požymių. Na, sakykim, būna, kad žmonės yra gavę kažkokį intymų turinį, vėliau susipyksta, santykiai nutrūksta, prasideda šantažai arba platinimas tretiesiems asmenims. Tada jau yra užčiuopiama, kad čia buvo ir jau nuo pat pradžių nusikalstamos veikos“, – pasakoja I. Jarašiūnaitė.
Ekspertė sako, kad baudžiamojoje teisėje nėra apibrėžta, kas laikoma asmens partneriu, šioje vietoje vadovaujamasi logika: „Jeigu su tam tikru asmeniu turite lytinių santykių ar romantinių santykių, kaip ir savaime suprantama, kad esat partneriai ir toks turinys būtų priimtinas“.
Anot teisininkės, asmenys, seksualinio pobūdžio turinio gavę iš nepažįstamo žmogaus ar žmogaus, su kuriuo dėl to iš anksto nebuvo susitarta, turi teisę kreiptis į teisėsaugą.
„Kiekvienu atveju būtų vertinama individualiai. Spėčiau, kad pirma būtų nustatinėjama, ar tie asmenys buvo partneriai, ar ne. Šiais laikais tai nėra labai sudėtinga nustatyti: galima pasitelkti net ir susirašinėjimą žmonių, (...) ekspertai gali įvertinti, ar tas susirašinėjimas yra platoniškas, bičiuliškas, ar jau matosi, kad asmenys yra romantiniais ryšiais susiję. (...) Jeigu nėra, tada jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžia I. Jarašiūnaitė.
Visgi, priduria pašnekovė, „vien gavę tokį pornografinį turinį žmonės dažniausiai nesikreipia į teisėsaugą“, nes „dauguma net nežino, kad tai yra nusikaltimas“.
Pornografijos draudimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių
Kaip aiškina teisininkė I. Jarašiūnaitė, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kur pornografija yra pilnai draudžiama – jos negalima nei gaminti, nei įsigyti, nei platinti.
„Pornografija daugelyje pasaulio valstybių yra arba legalizuota, arba dalinai legalizuota. Tai reiškia, kad (...) draudžiama, pavyzdžiui, sunkioji pornografija, kur vaizduojami iškrypimai, zoofilija, nekrofilija ir taip toliau, bet suaugusiųjų, sakykim, įprasta pornografija yra leidžiama, tik paliekami draudimai ją platinti ar demonstruoti nepilnamečiams ar asmenims, jaunesniems nei 16 m.
(...) Yra vos kelios valstybės, kur pornografija, taip, kaip Lietuvoj, yra vis dar pilnai draudžiama. Tai tokios valstybės kaip Baltarusija, Iranas, Sirija, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai. (...) Esam gana gėdingoje kompanijoje, nes tikrai jau dauguma pasaulio valstybių šiuo klausimu žiūri gana liberaliai“, – įsitikinusi I. Jarašiūnaitė.
Pašnekovės teigimu, tokią griežtą tvarką Lietuvoje lemia ir tam tikros istorinės aplinkybės (pavyzdžiui, Sovietų Sąjungoje pornografija uždrausta dar 1961 m.), ir šių dienų kontekstui nepritaikyti šalies įstatymai.
„2003 metais įsigaliojo naujasis mūsų kodeksas. Na, reikia suvokti, kad tada, prieš 20 metų, buvo ir kitas moralinis tam tikrų dalykų suvokimas, ir technologijos buvo kitos. Prieš 20 metų savo asmeniniam partneriui skirtą turinį nufilmuoti nebuvo taip paprasta, tai reikalaudavo technikos galimybių. Ir platinimas nebuvo toks paprastas, reikėdavo platinti per kompaktinius diskus ir taip toliau.
Tai nebuvo prieinama, sakykim, kiekvienam žmogui, (...) tais laikais pornografija buvo skirta pardavimui, platinimui. Pagal tų laikų moralę tai buvo nepriimtina. Bėgant laikui, šios normos niekas nepakeitė, (...) ji nebuvo deramai pakoreguota, kad atitiktų šių dienų realijas“, – sako teisininkė.
Ekspertė primena, kad už pornografinio turinio žiūrėjimą internete teistumas mūsų šalyje vis dėlto negresia, mat „pats žiūrėjimas būna užsienio svetainėse, ne Lietuvos“.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
