Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai rodo, kad po dvejų metų valstybinio matematikos brandos egzamino gali neišlaikyti apie 30 proc. jį laikysiančių tų metų abiturientų. O gali būti ir dar daugiau jo neįveiksiančių. Taip sako pedagogai ir ragina nedelsiant griebti jautį už ragų, kad padėtis nebūtų tokia prasta.
Šiemetinio PUPP matematikos rezultatai prasti. 39,6 proc. mokinių nepasiekė patenkinamo lygio. Patenkinamą lygį pasiekė 34,8 proc., pagrindinį – 21,7 proc., aukštesnįjį – 4 proc. dešimtokų.
Šiemet matematikos PUPP dalyvavo 25 043 mokiniai.
Lietuvių kalbos ir literatūros patenkinamą pasiekimų lygį pasiekė 25 proc. šiemetinių dešimtokų, 60,2 proc. pasiekė pagrindinį lygį, 10 proc. – aukštesnįjį, 4,7 proc. nepasiekė patenkinamojo lygio.
Šiemet PUPP užduotis dešimtokai atliko elektroniniu būdu būdami mokyklose. Pernai PUPP vyko nuotoliniu būdu – mokiniai testą atliko būdami namie. Tuomet rezultatai buvo geresni.
Šiemetinis PUPP rodo, kaip egzaminą išlaikys po dvejų metų
Apžvelgdamas pastarųjų metų PUPP matematikos testo rezultatus Matematikos mokytojų asociacijos vadovas Antanas Apynis sakė, kad jie rodo ir tai, kaip po dvejų metų valstybinį matematikos egzaminą gali išlaikyti šiemet dešimt klasių baigę vaikai.
„Panašu, kad viskas pasislinko į kairę pusę. Kitaip sakant, yra daugiau nepasiekusių patenkinamojo lygio, daugiau pasiekusių patenkinamąjį ir mažiau – aukštesnįjį. Tendencija – nekokia“, – pabrėžė A. Apynis.
Jis abejojo, ar matematikos brandos egzamino rezultatai po dvejų metų bus geresni nei šiemet, jei niekas nebus keičiama.
„Tikiuosi, kad bus susiimta ir bus imtasi tam tikrų priemonių, kad rezultatai nebūtų tokie kaip šiemet. Bet manau, kad tikėtina, jog 25–30 proc. neišlaikys“, – savo prognozę pateikė A. Apynis.
Prastus rezultatus galėjo lemti ne tik prastos žinios
Pedagogas neskuba daryti išvados, kad PUPP rezultatai yra prasti vien dėl mokinių prastų žinių. Pasak jo, mokiniams galėjo kilti keblumų dėl to, kad jie, per pamokas spręsdami uždavinius sąsiuvinyje, nėra įgudę to daryti elektroniniu būdu.
„Tai ne mano vieno nuomonė. Kalbėjau su kolegomis, ir jie sakė, kad tai kėlė stresą mokiniams. Tai turbūt atsiliepė ir rezultatams“, – sakė A. Apynis.
Dar viena prastų rezultatų priežastis, anot jo, galėjo būti laiko pasikartoti stygius.
„PUPP vyko gegužės pradžioje, vadinasi, buvo dar mėnuo iki mokslo metų pabaigos, per jį buvo galima pakartoti nemažai temų. Jei PUPP būtų organizuojamas vėliau, manau, rezultatai būtų buvę geresni“, – kalbėjo pedagogas.
Jo nuomone, dar viena priežastimi galėjo tapti tai, kad per patikrinimą mokiniai negalėjo naudotis sau įprastais skaičiuotuvais.
„Jie galėjo naudotis tik sisteminiu skaičiuotuvu. Tokie skaičiuotuvai kai kuriais atvejais atlieka mažiau funkcijų, palyginti su tais, kuriais galima naudotis per pamokas“, – aiškino A. Apynis.
Anot jo, įtaką galėjo padaryti ir nuotolinis mokymas per COVID-19 pandemiją.
Apynis: tai ir paties mokinio atsakomybė
Matematikos mokytojų asociacijos vadovas mano, kad pirmiausia derėtų patiems mokiniams keisti požiūrį į mokymąsi.
„Pasakysiu gal ir negražiai, bet mokytojas gali kad ir ant ausų stovėti, motyvuoti vaikus, bet jei mokinys nenori mokytis, nelanko pamokų, nėra jokių galimybių gerėti rezultatams. Pirmiausia mokinys turi suprasti, kad jis pats turi daug dirbti“, – įsitikinęs matematikos mokytojas A. Apynis.
Pasak jo, vienuoliktokai turi suprasti, kad reikia lopyti žinių spragas.
„Užstrigau prie kvadratinės lygties? Vadinasi, turiu grįžti prie šių lygčių, turiu pats pasirūpinti, kad man reikia užlopyti šią spragą. Jei mokytojas turi trisdešimt mokinių klasėje ir ne vieną tokią klasę, jis nepersiplėš į trisdešimt dalių per pamoką, kad paaiškintų vaikui tai, kas yra jo spraga, ir dar išdėstytų naują temą“, – kalbėjo pedagogas.
Mokiniai jau turi dengti stogą, o pamatų dar nėra
Kad žioji didelės spragos, kurias atskleidė ir PUPP, tvirtino ir matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė.
„Matematikos žinios formuojamos kaip piramidė ar namas – neįmanoma uždengti stogo, jei nėra sienų, neįmanoma pastatyti sienų, jei nėra pamato. PUPP rezultatai rodo, kad nei pamatų, nei sienų nėra. O vaikai į 11 klasę juk ateina dengti stogo. Tad ko mes galime tikėtis?
Aišku, dabar atėjo metas, kai visi sujudo. Dėl to aš labai džiaugiuosi. Visi supranta – reikia veikti skubiai ir efektyviai. Net kaltinimų vieno kitam nėra tiek daug, kaip maniau, kad bus. Tuo itin džiaugiuosi, nes vis dažniau vietoj kaltinimų išgirstu susirūpinimą ir įvairius pasiūlymus. Šito mums šiandien labiausiai reikia. Reikia veikti dviem kryptimis – viena vertus, teikti skubią pagalbą dabartiniams dešimtokams–dvyliktokams, kita vertus, dar ir dar kartą persvarstyti, kaip mes tvarkysimės galvodami apie ilgesnę perspektyvą“, – kalbėjo V. Dabrišienė.
LRT.lt primena, kad V. Dabrišienė buvo mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nurodymu suburtos komisijos prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų priežasčiai nustatyti narė. Komisijai pateikus išvadas, V. Dabrišienė LRT.lt sakė, kad tyrimas parodė, jog jei nesigriebsime skubių intervencinių priemonių, kitais metais matematikos egzamino neišlaikys 40 proc. laikančiųjų.
„Šiemetiniai PUPP matematikos rezultatai visiškai atitinka tendenciją, apie kurią kalbėjome paskelbus valstybinio brandos egzamino rezultatus: rezultatai blogėja po kelis procentus kasmet, ir jei nesiimsime skubių priemonių, jie bus tik blogesni“, – sakė matematikos mokytoja ekspertė V. Dabrišienė.
Po to, kai buvo paskelbti PUPP rezultatai, ji sakė mokytojų forumuose mačiusi įvairių šių prastų rezultatų vertinimo versijų. Itin dažnai mokytojai minėjo, kad mokiniai nėra pripratę prie elektroninio testavimo būdo, kad neturėjo galimybės pasitreniruoti suvesti sprendimus į sistemą arba tokių galimybių turėjo per mažai. Kiti mokytojai kalbėjo, kad mokinių motyvacija per patikrinimą buvo itin menka, nes rezultatai nieko nelemia.
„Įvairių buvo aiškinimų. Negaliu nepritarti, tokios priežastys tikrai realios ir jos galėjo šiek tiek pabloginti rezultatus. Šiek tiek, keliais procentais. Tačiau net jei prie paskelbtųjų rezultatų pridėtume tuos kelis procentus, situacija vis tiek atrodytų labai prastai. Taigi, šie rezultatai parodė tą patį, ką ir VBE rezultatai, – tendenciją ir būtinybę imtis skubių priemonių“, – aiškino V. Dabrišienė.
Pažymiai – informacija, ji turi atitikti realią situaciją
Pedagogė V. Dabrišienė mano, kad nors laiko nedaug, dar galima suskubti ir pasiekti, kad kai šiemetiniai vienuoliktokai baigs dvyliktą klasę, jų žinios būtų kur kas geresnės.
„Švietimas – inertiška sistema. Tai ir pranašumas, ir trūkumas. Sugadinti visko labai greitai negalime, bet negalime greitai visko ir pataisyti. Tad manau, kad padėties iš esmės nepakeisime, bet nuveikti vis tiek galima labai nemažai ir reikia dėti visas pastangas. Ir veikti turi visi. Spaudoje mačiau, kad skubių priemonių rengiasi imtis ministerija, tuo labai džiaugiuosi. Aišku, ji gali ir privalo padaryti labai daug.
Tačiau ir kitos sistemos grandys taip pat turi apie ką pamąstyti. Kiekvienas savo vietoje turi pagalvoti, ką galima padaryti.
Mokytojai turėtų dar kartą apgalvoti savo taikomus metodus, pagalvoti, kurie iš jų buvo efektyviausi. Pamąstyti apie tuos vaikus, kurie sėdės jų klasėse, galvoti, kaip motyvuoti, kaip geriausia padėti konkrečiam Jonukui ar Onytei. Pasitarti su kolegomis – galbūt kolegai pavyko geriau ir galima ko nors iš jo pasimokyti. Nekonkuruoti tarpusavyje, o padėti kitam.
Tėvai su savo vaikais turi susėsti ir rimtai pasvarstyti apie jų tolesnio mokymosi ir karjeros kelius. Užsibrėžti konkrečius tikslus ir konkrečias priemones jiems pasiekti. Tai žinoti nepaprastai svarbu. Kreipkitės pagalbos į mokyklos psichologą, mokytojus, kitus asmenis, įvairių profesijų sėkmingus atstovus. Kuo tiksliau ir kuo anksčiau perprasite savo tikslus, tuo paprasčiau bus numatyti priemones, kaip jų pasiekti. Joks vėjas nebus palankus, jei nežinosite, į kurį uostą plaukti“, – aiškino pedagogė.
Pasak jos, mokyklų administracija turėtų pagalvoti, ar nedaro mokytojams spaudimo, kad jie maskuotų prastus rezultatus.
„Reikia pagalvoti, kaip sukurti vertinimo sistemą, kuri neiškreiptų rezultatų. Juk metiniai pažymiai tikrai kur kas geresni nei egzaminų. Tai rodo, kad meluojame sau ir savo mokiniams, jų tėvams. Manau, yra dar daug akademinio nesąžiningumo. Įvairiais lygiais. Tai labai krinta į akis, kai vienos iš mūsų savivaldybių PUPP rezultatai vos ne geriausi šalyje, o VBE rezultatai daug prastesni nei Lietuvos vidurkis. Aišku, sunku spręsti nežinant situacijos, tačiau minčių kyla įvairių. Negalime meluoti sau ir savo vaikams. Yla visada išlenda iš maišo. Pažymiai yra ne bausmė, ne apdovanojimas. Tai tik informacija, o ji turi atitikti realią situaciją.
Tai tik keletas pastebėjimų. Džiugu, kad visais lygiais visose visuomenės grupėse jaučiu didelį susirūpinimą ir pasiryžimą ką nors daryti. Tai nuteikia optimistiškai“, – kalbėjo V. Dabrišienė.
