captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liberalai neigia, kad jų frakcija Seime gali skilti

Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė ir dalis jos atstovaujamos partijos bendražygių patvirtino informaciją, kad kai kuriuos Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius bandė į savo pusę persivilioti valdantieji „valstiečiai“, bet šioms pagundoms kol kas esą niekas nepasidavė. Ar gali atsitikti taip, kad dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių pereis į „valstiečių“ stovyklą?
A. Armonaitė, BNS nuotr.
A. Armonaitė, BNS nuotr.

„Iš tikrųjų panašių kalbų būta. Tačiau mūsų partijos frakcijoje Seime yra tokių liberalų, kurie partijoje – jau dvidešimt ar daugiau metų. Taigi liberalų frakcija nėra tokia skysta, kad krizės atveju išsilakstytų. Todėl nematau jokio pagrindo, kad tie žmonės imtų dreifuoti tik dėl kažkokių vilionių ar pamąstymų“, – tvirtino A. Armonaitė.

Su kolegomis kalbėjosi apie išėjimą   

Apie tai, kad gruodžio 9 d. vyksiančiame partijos suvažiavime kels savo kandidatūrą į pirmininko postą, Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas, šiuo metu lakinai vadovaujantis partijai, o anksčiau buvęs ilgametis jos vadovas Eugenijus Gentvilas pranešė jau praėjusią savaitę.

„Rūpi man ta partija, negaliu žiūrėt abejingai, kas darosi, todėl stengiuosi save pozicionuoti aktyviai“, – kalbėdamas apie motyvus dar kartą bandyti jėgas, siekiant partijos lyderio posto, sakė E. Gentvilas.

BNS nuotr.

Jis taip pat neneigė, kad keli frakcijos Seime nariai buvo sulaukę valdančiųjų „valstiečių“ kvietimo pereiti į jų stovyklą: „Bet kolegos tarpusavyje pasitarė, man apie kvietimus papasakojo ir  nusprendė niekur  neiti. Tokių kalbų buvo ir prieš Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimą iš partijos vadovo posto, dabar jau kalbama, esą skilsime po suvažiavimo. Tegul oponentai karksi, o mes tikrai neskylame.“

Skilimui nemato jokių prielaidų

„Į mūšį nekilau, bet buvau įkalbėtas dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose. Man skambino dešimtys Šiaurės Lietuvos, Aukštaitijos, Žemaitijos skyrių ir prašė kelti savo kandidatūrą“, – neslėpė Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius, nusprendęs taip pat siekti partijos pirmininko posto.

Jis neslėpė manąs, kad jau kurį laiką Liberalų sąjūdis nesugeba rasti išeities iš besitęsiančio korupcijos skandalo ir mesto šešėlio visai partijai, atsinaujinti: „Pastebiu, kad partijai trūksta aiškios lyderystės ir strategijos, kaip atsinaujinti ir įtikinti rinkėjus vėl mumis patikėti.“

Prieš pusantrų metų, kai partiją supurtė buvusio vadovo Eligijaus Masiulio skandalas, įtariant jį kyšininkavimu, V. Galius, anot jo, demokratijos labui taip pat dalyvavo partijos vadovo rinkimuose, bet juos tada laimėjo Vilniaus meras R. Šimašius.

Vertindamas galimybes, kad po partijos suvažiavimo dalis liberalų galbūt vis dėl to galėtų pasukti „valstiečių“ stovyklos link, V. Gailius tvirtino, jog „tam nėra jokių požymių“: „Mūsų programos sunkiai suderinamos, tačiau valstybei svarbius projektus mes palaikome. Mes nesame opozicijoje vardan opozicijos. „Valstiečiai“ irgi palaiko mūsų svarbius projektus.“

Partijos laukia daug sunkaus darbo

„Aš rimtai galvoju“, – ryžtingai atsakė europarlamentaras Petras Auštrevičius, paklaustas, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose.

Jis įsitikinęs, kad be V. Gailiaus ir E. Gentvilo rinkimuose galėtų dalyvauti ir daugiau partijos narių. Šiuo metu, pasak P. Auštrevičiaus, svarbiausia – ieškoti sprendimų, kaip „išbristi iš balos“.

Petras Auštrevičius, BNS nuotr.

„Pagaliau pirmininką rinksime ne plojimais. Tai – labai svarbu, nors bendrame Lietuvos politikos kontekste atsiliekame, nes pirmininką renkame ne visuotiniuose rinkimuose. Jį rinks suvažiavimas, į kurį delegatus siųs skyriai. Tikiuosi, kad tokie rinkimai bus paskutiniai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Paklaustas, kokių lūkesčių vedami liberalai rinks naują pirmininką, europarlamentaras teigė manąs, jog svarbiausia partijai – išlikti, sustiprėti ir pasiruošti 2020 m. vyksiantiems Seimo rinkimams.

„Jokių sąsajų su praeitimi. Mums reikia ūgtelėti ir brūkštelėti kitiems per nosį. Manau, kad naujasis pirmininkas iki 2019 m. gruodžio turėtų mobilizuoti partiją ir jos rinkėjus, kad per kitus Seimo rinkimus būtų įveiktas būtinas 5 proc. barjeras.  Taip pat partijos pirmininkas būtinai turėtų sugrįžti į Seimą“, – svarstė P. Auštrevičius.

Jo, kaip europarlmentaro, kadencija baigsis 2019 m. pavasarį.  Jis sutiko, kad sėkmės partijos pirmininko rinkimuose atveju būtų sunku jai vadovauti, dar kurį laiką dirbant Briuselyje. Tačiau beveik visi europarlamentarai pusę savaitės turi galimybę dirbti ir Lietuvoje. 

Vertindamas politines prognozes, esą liberalai gali skilti arba tai, kad kai kuriuos frakcijos Seime narius vilioja „valstiečiai“, P. Auštrevičius atkreipė  dėmesį, kad pastarieji liberalus jau seniai laiko  savo politinės veiklos lauku: „Ir anksčiau buvo kalbama, kad liberalai išnyks. Bet ir po didžiulio skandalo sugebėjome atsitiesti, o štai pažiūrėkite, kas atsitiko socialdemokratams, kurių, atrodė, niekas negali  pažeisti?“

Ar sūnus mes pirštinę tėvui?

Tarp liberalų pastaruoju metu diskutuojama, kad partijos pirmininko rinkimuose pirštinę E. Gentvilui  galėtų mesti jo sūnus parlamentaras Simonas Gentvilas.

„Dar neapsisprendžiau. Svarstau. Iki gruodžio 9 d. yra laiko pagalvoti. Tačiau kandidatų gali atsirasti ir daugiau“, – vengdamas išsamesnių komentarų, mįslingai atsakė S. Gentvilas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...