Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pagimdė trylikametė. Tai LRT.lt patvirtino vaiko teisių specialistai. Pasak jų, mama ir naujagimis jaučiasi gerai. Atlikus DNR tyrimą bus nustatyta ir žagintojo tapatybė. Dėl neįgalios nepilnametės išžaginimo nuo praėjusių metų pabaigos atliekamas ikiteisminis tyrimas.
„Šis atvejis yra ypatingas ir jautrus. Taip, nepilnametė tapo mama, ir tiek ji, tiek kūdikis jaučiasi gerai.
Visų pirma, jaunai mamai ir naujagimiui reikalingas itin didelis aplinkinių dėmesys, pagalba, palaikymas, saugi ir rami aplinka. Jais visiškai pasirūpinta – užtikrintas fizinis ir emocinis saugumas, teikiama medicininė priežiūra bei psichologinė pagalba“, – LRT.lt paaiškino Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.
Gimus vaikui ir atlikus DNR tyrimą, bus padėtas ir svarbus taškas tyrime.
Kaip LRT.lt sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį. Tai yra mažamečio asmens išžaginimas. Yra nustatytas vienas įtariamasis, jam pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Bus atliekamas DNR tyrimas ir paaiškės, kas yra vaiko tėvas“, – kokių veiksmų imtasi ir bus imamasi, paaiškino R. Stundžienė.
Ji sakė, kad įtariamasis yra iš mergaitės aplinkos.
Kaip sakė vaiko teisių specialistai, šiuo metu vertinama vaiko situacija, ją įvertinus, Panevėžio rajono savivaldybės administracija pasirūpins dėl laikinosios globos nustatymo naujagimiui. Iš ligoninės išrašyta trylikametė su naujagimiu turėtų apsigyventi pas laikinuosius globėjus.
„Vaiko atstovas pagal įstatymą gali būti tik pilnametis asmuo, todėl, pagimdžius nepilnametei, skubiai atliekama procedūra nustatyti tėvystę ir paskiriamas vaiko globėjas, iki mama sulauks pilnametystės, t. y. 18 metų.
Dažniausiai kūdikio globėju tampa žmonės, kurie rūpinasi pačia nepilnamete mama, šiuo atveju tai yra globėjai.
Jie prisiima atsakomybę užtikrinti geriausius vaiko interesus, t. y. pasirūpinti, kad vaikučiui būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, būtų užtikrinta saugi, augti ir ugdytis tinkama aplinka ir kt. Noriu pabrėžti, kad nepilnametei mamai turi būti sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku“, – kalbėjo Ž. Ginaitė.
Ji paaiškino, kad vaiko teisių gynėjai tokiais atvejais, kai laukiasi ar pagimdo nepilnametė, atlieka ne tik situacijos vertintojų vaidmenį, bet ir susitelkia į reikiamos pagalbos inicijavimą mamai ir jos mažyliui. Pirmiausia, ar pagalba reikalinga, priklauso nuo konkrečios jaunos mamos situacijos: ar mergina turi šeimos atramą, ar auga globos įstaigoje ir pan.
„Vaiko teisių gynėjai visuomet bendrauja su nepilnametės tėvais, aiškinasi jų galimybes prisidėti prie jaunos mamos ir kūdikio priežiūros, suteikti jiems būtiną pagalbą. Be abejo, itin svarbus ir kūdikio tėvo vaidmuo – aiškinamasi, ar jis prisiima atsakomybę dėl šeimos, ar turi galimybę pasirūpinti tiek pačia mama, tiek jų abiejų vaiku.
Tais atvejais, kai nepilnametei stinga artimiausios aplinkos paramos, palaikymo ir dėmesio ar sąlygos, kur mergina gyvena, nėra tinkamos nei jos, nei jos gimusio vaikelio gerovei, yra pasirūpinama saugiu prieglobsčiu ir reikiama visokeriopa pagalba palaikančioje ir suprantančioje aplinkoje: nustačius pagalbos poreikį, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į socialinius partnerius – socialinių paslaugų centrus, moterų krizių centrus, psichologus ir pan., kad šie teiktų paslaugas ir padėtų jaunai mamai įgyti vaikučio auginimo įgūdžių. Su socialinės srities specialisto, o, esant poreikiui, psichologo pagalba, jauna mama įveikia pirmąsias motinystės pamokas: išmoksta kūdikėlį maitinti, pasirūpinti jo higiena, atliepti poreikius, megzti ryšį, prižiūrėti savo pačios sveikatą ir daug kitų svarbių dalykų“, – aiškino Ž. Ginaitė.
Ji pabrėžė, kad vaiko teisių gynėjai teigia, jog ypatingas dėmesys lytiniam švietimui, ankstyvo nėštumo prevencijai bei pagalba besilaukiančioms nepilnametėms turėtų būti vieni iš prioritetinių kausimų mūsų visuomenėje.
„Pirmiausia, tėvams labai svarbu puoselėti tvirtą, pasitikėjimu, palaikymu ir atvirumu grįstą ryšį su vaiku. Taip pat šeimos rate neturėtų būti vengiama su vaikais kalbėtis apie lytiškumą, o lytinis švietimas turėtų prasidėti jau tuomet, kai vaikui kyla pirmieji su šia tema susiję klausimai.
Jeigu kalbėti apie prevenciją tampa per vėlu ir tenka susidurti su pasekmėmis – ankstyvuoju nėštumu – būsimoms mamoms ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas ji išgyvena, su kokiais iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašome artimųjų ar kitų greta esančių žmonių apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos iš šalies – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius.
Tik artimiausios aplinkos dėmesingumas, pastabumas pokyčiams šeimoje ir galimiems pavojaus ženklams, savalaikis reagavimas į problemas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas galėtų užkirsti kelią ir ženkliai sumažinti atvejų, kai vaikelio susilaukia nepilnametės mamos, skaičių“, – pabrėžė vaiko teisių specialistė.
