Stiprėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Akivaizdu, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria ir lygiaverte partnere. Europos gynyba turi stiprinti NATO, bet nedubliuoti jos veiklos. NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypač svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange“, – Seime vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) plenarinėje sesijoje kalbėjo Seimo pirmininkas.
Anot parlamento vadovo, vis dažniau susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis bei provokacijomis, itin svarbu stiprinti civilinį pasipriešinimą.
„Pastaruosius kelerius metus susiduriame su nuolatinėmis ir tikslingomis hibridinėmis grėsmėmis, tačiau praktika rodo, kad mūsų atsakas vis dar iš dalies yra reaktyvus, o ne sistemingas. Hibridiniai išpuoliai, įskaitant dezinformaciją, naudojami platesniais tikslais, siekiant paveikti šalies gyventojų nuomonę ir silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, skaldyti visuomenę, daryti įtaką politiniams sprendimams ir mažinti paramą užsienio ir saugumo politikos kryptims“, – teigė socialdemokratas.
„Esminė reagavimo į šias grėsmes dalis – civilinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimas, kai visuomenė ne pasyviai stebi hibridinius išpuolius, o tampa atsparumo dalimi per švietimą, kritinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą“, – pabrėžė jis.
Anot J. Oleko, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais, itin svarbu vieningas NATO valstybių požiūris į saugumą, gynybą.
„Seimui patvirtinus šių metų biudžetą, kuriame gynybos poreikiams skirta 5,38 proc. BVP, Lietuva tapo viena iš Aljanso lyderių. Tai didžiulis finansinis įsipareigojimas, atspindintis mūsų bendrus prioritetus artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje, kur norime matyti apčiuopiamą pažangą siekiant 5 proc. BVP investicijų į gynybą tikslo ir teisingesnio finansinio naštos pasidalijimo tarp Aljanso narių“, – teigė Seimo vadovas.
„Nebuvo lengva patvirtinti biudžetą, kuriame žymiai padidintos gynybos išlaidos, tačiau tai buvo būtina, kadangi kvestionuojamos pasaulinės normos ir grįžta galios politika – turime reaguoti strategiškai, net ir prisiimdami atsakomybę už nepopuliarius sprendimus. Vieningas visų Aljanso narių požiūris į saugumo padėtį, grėsmę ir atgrasymo svarbą, taip pat būtini politiniai sprendimai yra esminiai dabartinės saugumo aplinkos aspektai“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, Seime pirmadienį prasidėjo NATO PA plenarinė sesija. Su delegacija Lietuvoje taip pat lankosi ir Ukrainos premjerė Julia Svyrydenko, bus surengtas abiejų šalių Vyriausybių bendras posėdis.
Informuojama, kad sesijoje dalyvauja beveik 300 parlamentarų iš 32 NATO valstybių narių ir apie 80 atstovų iš kitų 22 valstybių partnerių, tarptautinių organizacijų.
NATO PA pavasario sesija vyksta nuo praėjusio penktadienio, dėmesys sesijoje skiriamas kolektyvinės gynybos stiprinimui, Ukrainos rėmimui, sesijos pabaigoje numatoma priimti deklaraciją.
