Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 24 proc., o dėl išaugusios vėjo generacijos visa elektros gamyba viršijo šalies poreikį, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, gegužės 25–31 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 90 iki 69 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 37 eurus už MWh.
„Sumažėjusią elektros kainą Lietuvoje lėmė daugiau nei trečdaliu išaugusi vietos generacija. Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta 111 proc. šalies elektros poreikio. Dėl didelės vietos generacijos padidėjo ir eksporto kiekiai per tarpsistemines jungtis – eksportuota 48 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 2 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 111 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 257 GWh elektros – 35 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 190 GWh.
Daugiausiai elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, jų gamyba padidėjo 59 proc. iki 116 GWh. Taip pat saulės elektrinių generacija augo 26 proc. iki 92 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 20 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 45 proc., saulės jėgainės – 36 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Anot bendrovės, bendras elektros importo kiekis sumažėjo 34 proc. ir siekė 70 GWh. Fiksuota, kad 64 proc. elektros importuoti iš Latvijos, 25 proc. – iš Švedijos, o likę 11 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 48 proc. iki 100 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 50 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 26 proc. – į Latviją, 24 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 69 proc. Lenkijos ir 28 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 43 proc. Švedijos ir 15 proc. Lietuvos kryptimis.
