50 tūkstančių – tiek artilerijos sviedinių Rusijos pajėgos Ukrainoje iššauna kasdien. Spėjimai, esą Kremliaus amunicijos sandėliai ištuštės, nepasiteisino. Puolimas Donbase vyksta visu smarkumu. Dabar jau Europos Sąjungos ir NATO vadovybė įspėja, kad Vakarų šalys privalo skubiai spręsti amunicijos gamybos ir tiekimo Ukrainai klausimą.
Jau šią savaitę Europos Sąjungos šalys ruošiasi tartis dėl papildomo milijardo amunicijai pirkti. Apie tiekimo apimčių didinimą skelbia ir Baltieji rūmai. Tačiau kol ši parama pasieks Ukrainą, sustabdyti Rusijos judėjimą pirmyn ir kontratakuoti patiems, Kyjivui bus vis sunkiau.
Pusmetį trunkantis Bachmuto šturmas artėja prie kulminacijos. Rusijos pajėgoms miestą baigiant apsupti, vienintelis Ukrainos gynėjų kelias iš jo – siauras keliukas.
Naujos gynybos pozicijos dabar skubiai ruošiamos kaimyniniame Časiv Jaro miestelyje, dar vienoje Donbaso gyvenvietėje laukiančioje atsiritančios Rusijos puolimo bangos.
Nors ir palengva, fronto linija rytuose juda tolyn pasiglemždama vis daugiau Ukrainos miestų.
Rusijai nemažinant puolimo apsukų, Vakarų analitikai sako, sėkmę sekinti priešą skirtame mūšyje kaip ir anksčiau lems ištekliai.
Išsaugota artilerija ir šalių kaip Bulgarija lemtingu metu gauta amunicija Kyjivą padėjo apginti dar karo pradžioje.
Vasarą priremtoms Ukrainos pajėgoms Rusijos puolimą pavyko atremti tik spėjus savo sunaikintą arsenalą atnaujinti Vakarietiškais ginklais.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas kartoja: dabar Rusijos artilerijai per dieną iššaunant 50 tūkst. kartų, o nuo senkančių Vakarų amunicijos atsargų priklausomai Ukrainai – keturis kartus mažiau, amunicijos tiekimas – svarbiausias karo eigos veiksnys.
„Tai svarbiausias klausimas. Jeigu mums nepavyks, kyla pavojus, kad nebus pasiektas norimas karo rezultatas“, – sako Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Jau kitą savaitę ant Bendrijos užsienio reikalų ministrų tarybos stalo guls pasiūlymas amunicijai pirkti skirti papildomą milijardą eurų. Tik praėjus metams nuo karo pradžios tai turi tapti signalu ginkluotės pramonei, kad plėsti gamybą ne tik būtina, bet ir apsimoka – Europai per ateinančius septynerius metus norint užpildyti ne tik Ukrainos, bet ir savo amunicijos sandėlius.
„Gynybos pramonė yra priklausoma nuo valstybinių, politinių procesų, ir tai reikia įsisąmoninti. [...] Jie laukia tų paklausos signalų, kad galėtų toliau padidinti apsukas gamyklose, didinti linijas, ir taip toliau.
Kritinė situacija Briuselį skatina į gamybos pajėgumus investuoti tiesiogiai. Pripažįstama: vos 12 pagrindinės 155 mm artilerijos gamyklų Europos Sąjungoje ir Norvegijoje trumpuoju laikotarpiu nepajėgios patenkinti poreikių“, – sako „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.
„Ar to užtenka? Tikrai ne, nes mes kalbame apie absoliučiai kito mąsto gamybą. Mes turėtume pereiti į taip vadinamą krizinį, net ir karo būklės pramonės veikimą. Tam reikalinga didžiulė politinė valia, politikai kol kas tikrai nėra pasirengę pereiti prie to karo režimo, kai karas realiai nevyksta NATO teritorijoje“, – tvirtina G. Jieglinskas.
Vašingtone amunicijos tiekimas Ukrainai taip pat vis labiau aptarinėjamas klausimas, kuriam spręsti skirtas kone visas naujasis 400 mln. dolerių karinės paramos paketas.
„Į jį įeina daugiau amunicijos artilerijai ir Haimars raketų sistemoms, kurias Ukraina efektyviai naudoja. Taip pat šaudmenys Bradley kovos mašinoms, pontoniniai tiltai ir kita amunicija“, – kalba Baltųjų rūmų atstovė Harine Jean-Pierre.
Ne tik artilerijos, bet ir tankų, su kuriais Vakarų šalyse treniruojasi šie Ukrainos kariai, tiekimas lems, ar Ukraina sugebės ne tik gintis, bet kaip jau kurį laiką žada, pereiti ir į kontrpuolimą.
„Rusai atakuoja, rusai stengiasi, kaip sakau, pasiimti Donbasą, ir čia yra pagrindinė smūgio kryptis. Kita vertus, rusai rengiasi ir tai iš tikrųjų faktas galimam Ukrainos kontrpuolimui“, – sako politologas Alvydas Medalinskas.
Neleisti Ukrainai perimti iniciatyvos Rusija pasiryžusi bet kokia kaina. Prie Vuhledaro Kremliaus tankai, lekiantys tiesiai į minų laukus, pasak Ukrainos kariškių, naikinami dar nematytu tempu, tačiau, kol Ukraina priversta gintis, tai Rusijai, regis, ne problema.
„Bloga baigtis būtų ta, kai Ukraina išsenka tiek, kad negali atsiimti didžiosios dalies okupuotos teritorijos iki tol, kol pradeda atvykti nauji mobilizuoti Rusijos kariai ir karinė technika“, – sako „Royal United Services“ instituto atstovas Justinas Bronkas.
Sekinti skirto karo tikslas – priešo galimybių užtikrinti ginkluotės tiekimą paralyžiavimas. Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija sovietų karinę techniką naikino neįtikėtinu tempu. Tačiau net ir praradusi 80 tūkst. tankų karo mašina paversta šalies pramonė karą leido pabaigti su net didesniu tankų skaičiumi nei karo pradžioje.
Pakartoti šią sėkmę Rusijai vargu ar pavyks. Skaičiuojama esą nugyventa ir pasenusi šalies karinė pramonė tegali pagaminti 20 naujų tankų per mėnesį. Tačiau, kai vienintelis ginklas ją palaužti – apeinamos sankcijos, perspektyvos ilgo karo atveju nešviesios.
„Iki šiol, nukritusiuose dronuose, pamuštuose, mes randame labai daug įvairių Vakarų šalių kompanijų, komponentų. Kol sankcijos neveikia taip, kaip galėtų veikti, tai Rusijai suduoda smūgį, bet ne tokį smūgį, kurį jį taip jaustų, kad negalėtų gaminti savo karinės technikos, pradedant nuo raketų ir baigiant šarvuotos technikos“, – sako A. Medalinskas.
Vašingtonas perspėja, kad Kinija vis labiau linksta Rusiją paremti karinėmis priemonėmis. Praradimus Kremlius kompensuoti bando ir modernizuodamas tūkstančius senų tankų. Leidinys „The Economist“ skaičiuoja, kad pabaigus statyti dvi naujas taisyklas, Rusija netrukus į frontą per mėnesį galės paleisti po 90 tankų.
Ekspertai abejoja, ar tai Rusijai mūšio lauke suteiks pranašumo. Bet kai Maskvos tikslas ne pergalė, o bandymas sekinant, karą tęsti kuo ilgiau, Ukrainos planai jį užbaigti dar šiemet atrodo vis labiau komplikuoti.
