Žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleisti primirštos istorijos užkulisiai, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) tyrė kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones. Knygos autoriai sako, kad Seimas turėtų atnaujinti tyrimą ir atskleisti visas detales. Sukritikuotas knygoje minimas Seimo narys Dainius Gaižauskas tikina, kad tirti nėra ko.
„Tyrimai buvo uždaryti“
Laidoje kalbėjęs buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, kuris 2020 m. vasarį pirmą kartą pranešė turintis informacijos apie neteisėtą valstybės institucijos kišimąsi į vidaus politiką, susiginčijo su jį poste pakeitusiu buvusiu partiniu bendražygiu Dainiumi Gaižausku.
LRT.lt primena, kad knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“, be kitų istorijų, vykusių 2018–2022 metais bei įvairių detalių apie G. Nausėdos prezidentavimo užkulisius, atskleidžiama ir VSD veikla bei metamas šešėlis ant departamento veiklos. Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą.
Pareigūnui kreipusis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tyrimas dėl VSD veiklos nebuvo pradėtas. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo ir Generalinė prokuratūra, tačiau istorija nutekėjo į viešumą, o pranešėjas neteko darbo.
Kad tyrimas vyko, LRT TELEVIZIJAI tvirtino ir į laidą kviesti, tačiau neatvykę VSD atstovai: NSGK esą veikė kaip komisija, VSD vadovas Darius Jauniškis ir pranešėjas buvo apklausiami.
V. Bakas tai sukritikavo kaip nepakankamus veiksmus.
„Parlamentinio tyrimo kaip tokio, kai Seimas priima sprendimą jį atlikti, sudaro sąlygas sudaryti specialią tyrimo komisiją, arba komisijos statusą suteikia komitetui, tokio tyrimo nebuvo“, – sakė jis.
Anot jo, komitetas savo nuožiūra surengė posėdžius, apklausė VSD vadovą, pranešėją. Tačiau neapklausti kiti pareigūnai, netikrintas pats sąrašas asmenų, kuriuos VSD tikrino, pranešėjo ir jo vadovo D. Jauniškio liudijimai išsiskyrė.
„Tyrimai visi buvo uždaryti, buvo daroma itin neskaidriai <...> Mano nuomone, tai buvo imitacija, bandant po tyrimo skraiste sužlugdyti tyrimo iniciatyvą“, – tvirtino V. Bakas ir siūlė paviešinti tyrimo medžiagą, nes ji neturėtų būti valstybės paslaptis.
Susikirto du NSGK pirmininkai
Tačiau tuometinis NSGK pirmininkas D. Gaižauskas nesutiko, kad jo komiteto veiklos negalima vadinti tyrimu. Jis kritikavo ir žurnalistų išleistą knygą, minėjo, kad nebuvo kalbintas knygos autorių, sakė, kad knygoje atskleidžiama informacija „nėra pilna“.
„Sužinojome, kad yra pranešėjas, kuris duoda parodymus apie galimai neskaidrią arba neteisėtą VSD veiklą. Tai buvo viena, pavadinčiau, bomba žvalgybos pasaulyje. Antra susprogdinta bomba – kai sužinome, kad STT jau 10 mėnesių tikriną šią informaciją“, – sakė D. Gaižauskas.
Anot jo, tai, kad STT tyrė, kas nutiko, rodė situaciją, kad „dvi žvalgybinės institucijos buvo praktiškai karo stovyje“.
Anot D. Gaižausko, VSD „sunerimo“, kiek STT turi informacijos. Nebuvo ir tvarkos, kad VSD gali būti taip tiriama.
„Bet kokiu atveju, tai buvo visiškai skandalinga situacija, nes žvalgybiniame pasaulyje taip nevyksta, tokie tyrimai nesidaro“, – minėjo jis ir priminė, kad apie skandalą informacijos turėjo ir Generalinė prokuratūra, bet ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
D. Gaižauskas sakė, kad komitete tuo metu buvo svarstoma, kaip Seimo nariai galėtų patekti į VSD, vykdydami tyrimą, jie tikrino, ką surinko STT. Ši informacija esą buvo tikrinama metus, nors specialioji komisija ir nebuvo sudaryta.
„Vis dėlto informacija skandalinga, gal [VSD] vykdo neteisėtą veiklą. Suveikėme įstatymų rėmuose kaip ombudsmenas“, – kalbėjo tuometinis NSGK pirmininkas.
Ką su skandalinga medžiaga darė Seimo nariai: netikėta tyrimo baigtis
Anot D. Gaižausko, parlamentarai gavo visą norėtą medžiagą, bet ji nepasitvirtino. Paklausus, ar tai reiškia, jog pranešėjas melavo, kalbėdamas apie neteisėtus patikrinimus, D. Gaižauskas atsakė, jog didesnė dalis neatitinka tiesos. VSD parlamentarai galiausiai pasiūlė tobulinti vidinius procesus, tačiau pažeidimų nerado. Knygos autoriai tai kritikuoja.
„Tai, ką šnekėjo pranešėjas, yra, kaip žinote, kai būna 10 proc. tiesos, 90 proc. sugalvota arba privesta prie aplinkybių“, – sakė D. Gaižauskas.
Jo teigimu, yra normalu, kad VSD tikrina kandidatų į prezidentus aplinką, D. Gaižauskas patvirtino, kad žvalgyba tyrė ir su kitais kandidatais susijusius asmenis.
„Šitos aplinkybės visiškai išgalvotos“, – sakė jis apie įtarimus, kad G. Nausėda galėjo prašyti patikrinti savo aplinkos žmones. D. Gaižauskas taip pat pabrėžė, kad žurnalistai neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, jos atskleisti žiniasklaidai negalėjo ir pranešėjas, nes už tai jam grėstų baudžiamoji atsakomybė.
D. Gaižauskui paprieštaravo knygos bendraautorius D. Pancerovas: anot jo, klausimas buvo svarstomas dviejuose NSGK posėdžiuose, bet tokio tyrimo nepakako, tai paliudijo kalbinti kiti NSGK nariai. Vieno posėdžio metu buvo daugiau kalbama apie tai, ką su gauta informacija veikė V. Bakas, o kitame, kuris vyko VSD, buvo apklaustas VSD vadovas D. Jauniškis, aiškinamasi, kaip deleguojamos užduotys, kalbama su pranešėju.
„Posėdis buvo pabaigtas sakant, kad bus ir kiti posėdžiai, bet tada atkeliavo VSD raštas <...>, kuriame surašyta, kad VSD tikrino ir kitų kandidatų aplinkas. Pranešėjas teigė, kad jis sutiktų pasitikrinti melo detektoriumi, kad šis raštas buvo iš esmės suklastotas dokumentas“, – sakė D. Pancerovas.
Anot jo, tai, ar VSD galėjo suklastoti tokį raštą, turėtų būti įmanoma patikrinti.
D. Gaižauskas atsakydamas žurnalistui atkreipė dėmesį, kad įvykių metu buvo paviešinta slapta informacija, informacija pateko į viešumą, pranešėjui kilo grėsmė. Jis kritikavo ir tai, kad V. Bakas ilgai turėjo pranešėjo paviešintą informaciją, tačiau nesikreipė į komitetą.
„Kaip galima informaciją slėpti nuo komiteto, slapta pasiimti savo nuosavybe? Parlamentas yra kolegialus organas, komitetas turėjo žinoti. Jis galimai nuslėpė informaciją“, – buvusį politinį bendražygį kritikavo D. Gaižauskas.
Teisininkas: tyrimas būti privalo, nes tai skandalas
Pasiteiravus laidoje kalbėjusio advokato Remigijaus Markevičiaus, jis sakė sutinkantis, kad yra grėsmė, jei iš tiesų žvalgybos institucija dirbo neskaidriai, pagal neaiškius kriterijus. Pavyzdžiui, knygoje pateikiamas liudijimas, kaip VSD tikrina direktoriaus D. Jauniškio draugo draugę.
„Įspūdis toks, kad teisės toje knygoje nėra, yra vien neteisė. Visi ten daro neteisę: vienas neteisėtai paprašo, kitas neteisėtai padaro, trečias neteisėtai nepradeda tyrimo ir panašiai“, – sakė R. Markevičius.
Anot jo, ar įvykiai iš tiesų buvo tokie, kaip aprašomi knygoje, turėtų atskleisti nebe žurnalistinis tyrimas, o teisėsaugos ar Seimo tyrimas.
„Padarei kažkokį veiksmelį, pavadinai jį tyrimu. Bet to, ką teisė nustato: ar ikiteisminio tyrimo, ar rimto parlamentinio tyrimo nebuvo nė kvapo, todėl atsakymų, kokiu turėtume [turėti], neturime <...> Aš manau, kad jis privalėtų būti, nes tokia žinia yra skandalinga ir politiniu, ir teisiniu, ir baudžiamuoju teisiniu kontekstu“, – sakė advokatas.
Ką turi išsiaiškinti Seimas: 5 Bako punktai
Seimo narys Raimundas Lopata, pirmasis pasiūlęs sudaryti specialią parlamentinę komisiją ir išaiškinti žurnalistų metamus įtarimus sakė, kad tiesa, jog pats prašymas VSD patikrinti kandidato aplinką nebūtinai įtartinas, tačiau atskleidžia ydingas praktikas.
„Po to seka visokie su teise nieko neturintys bendro procesai: žodiniai pavedimai, [duomenų] bazės. Prie ko čia, galų gale, VSD? Ką ten norėjo tikrinti, priešiškas valstybes? Ką, vsi žmonės įtraukti į duomenų bazes, kaip potencialūs priešiškų valstybių agentai?“, – stebėjosi R. Lopata.
Jo teigimu, tyrimas yra „Seimo garbės reikalas“. Tuo metu V. Bakas kalbėjo, kad tokiame tyrime galėtų būti tiriami keli klausimai, pirmiausiai galimas neteisėtas informacijos apie asmenis rinkimas rinkimų kampanijos metu.
„Iš to, kur man teko dalyvauti, o aš dalyvavau visame procese, taip pat NSGK vadinamajame tyrime, nebuvo gauta patikimų duomenų, kad buvo tikrinamos ir kitų kandidatų aplinkos“, – sakė jis ir paminėjo 70 lapų informacijos, kurios komitetas negavo.
V. Bakas sakė kalbėjęs su G. Nausėdos varžovais rinkimuose – Sauliumi Skverneliu, Ingrida Šimonyte, jie sakė neturintys informacijos, kad jiems artimi asmenys buvo tikrinami.
„Jei tai pasitvitintų, būtų labai rimtos pasekmės, nuo nusikalstamų veikų, etikos pažeidimų ir taip toliau“, – sakė jis.
V. Bakas priminė ir kitus knygoje atskleistus įtarimus: kritusį šešėlį ant prezidento rinkiminės kampanijos finansavimo, nes G. Nausėdos kampanijos biudžetas beveik dukart mažesnis nei varžovų; galimus prezidento ryšius su baltarusiškų trąšų verslu bei bankais – knygoje atskleidžiama, kad G. Nausėdos rėmėjais tapo ar buvo svarstomi buvę SEB banko, kur jis dirbo vyriausiuoju ekonomistu, klientai.
Taip pat V. Bakas siūlo nagrinėti, ar pranešėjui buvo suteikiama tinkama apsauga – jis patyrė spaudimą darbe, vėliau turėjo išeiti iš darbo, departamente buvo vykdoma reforma, kurią V. Bakas pavadino fiktyvia.
„Jos tikslas buvo atleisti tą žmogų ir jo komandą“, – pažymėjo V. Bakas.
R. Lopata taip pat pažymėjo, kad reikėtų tirti kitus knygoje atskleistus epizodus, pavyzdžiui, kaip buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis galo leidimą dirbti su slapta informacija, taip pat, ar galėjo VSD vadovybė įsakyti tikrinti savo draugus, VSD dalyvavimą kitos žvalgybos institucijos, Krašto ministerijos Antrojo operatyvinių tyrimų departamento vadovo skyrime – knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ atskleidžiama, kad dėl šio posto kilo krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir G. Nausėdos konfliktas, o G. Nausėda primygtinai siūlė VSD kandidatus.
Anot Seimo narių, tyrimą galėtų vykdyti Seimo narių komisija, nes NSGK figūruoja knygoje ir jame suinteresuotų žmonių, jai raštu arba žodžiu turės liudyti ir prezidentas.
Gaižauskas: šiandien negalima kompromituoti VSD ir prezidento
D. Gaižauskas laidoje taip pat sakė manantis, kad nereikėtų kelti įtarimų dėl VSD veiklos, nes artėja NATO viršūnių susitikimas. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, esą tai gali būti valdančiosios koalicijos siekis užglaistyti neseniai kilusį mažamečių ir nepilnamečių tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo skandalą, kai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius sulaukė prokuratūros įtarimų. Be to, VSD veiklą turėtų tirti ombudsmenas – naujai įsteigta pareigybė, į kurios pareigas niekas kol kas nepaskirtas, nors tai Seimas turėjo padaryti dar praėjusių metų liepą, o vėliau – rugsėjį – LRT.lt).
„Kur dar yra grėsmė, ji totali ir reikia tai pabrėžti? Vasarą turėsime NATO viršūnių susitikimą, viso pasaulio valstybių atstovai bus suvažiavę į Lietuvą, nes karo grėsmė didelė. Šiuo metu sukompromituoti VSD ir prezidentą dėl knygos, kur atrodo kažkam <…> Žinote, kokia žala daroma Lietuvai partnerių akyse? <…> Yra didelė grėsmė, jei dengia pedofilijos skandalą kitu skandalu ir kompromituoja prezidentą ir VSD. Va čia reikalingas tyrimas“, – sakė D. Gaižauskas.
B. Davidonytės teigimu, politikai turėtų neslėpti skandalų ir leisti vykti tyrimui.
„Kas labiausiai kompromituoja aukščiausius politikus – tai situacijos, kur yra skeletų spintose ir nėra atsakymų, kuriuos visuomene privalo viską žinoti“, – sakė žurnalistė.
Ji taip pat sureagavo į D. Gaižausko repliką, kad STT atliko išsamų tyrimą – anot B. Davidonytės, STT nerado duomenų, kurie leistų kreiptis į teismą dėl baudžiamojo nusikaltimo. Tačiau, anot jos, tai dar nereiškia, kad nebuvo neusižengimo, o VSD nebuvo išnaudota politiniams tikslams.
„Man labai keista, kad ponas Gaižauskas yra taip prieš tyrimą. Jei jūs viską ištyrėte, į visus klausimus atsakėte, Seimo tyrimas tik patvirtintų jūsų išvadas. Kur čia problema?“, – klausė B. Davidonytė.
D. Gaižauskas laidoje neatsakė į klausimą, kiek asmenų buvo apklausti jo vadovaujamo NSGK tyrimo metu – ar tikrai tiek nedaug, kaip tvirtina V. Bakas ir žurnalistai. Tačiau jis sakė, kad sutiktų, jog tyrimo medžiaga būtų paviešinta, jei tai leis slaptosios tarnybos.
„Jūs labai suprimityvinate <…> Ar jūs suprantate, kad klausiate valstybės paslapties?“, – sakė jis B. Davidonytei.
Ar bus tyrimas?
Teisininko R. Markevičiaus teigimu, teisėsaugos ir parlamentinis tyrimas skiriasi. Anot jo, didelė dalis viešojoje erdvėje sklandančių klausimų šiandien yra politiniai, tai atsakytų Seimo grupė.
„Jei iškelsime tikslą nustatyti kažkieno elgesio atitiktį baudžiamajam įstatymui ar pintnaudžiavimams, neabejotinai procesinis tyrimas turės būti atliktas, nes Seimas nėra institucija, kuri galės konstatuoti nusikalstamus faktus“, – sakė jis.
Tačiau knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ bendraautorius D. Pancerovas laidoje sakė manantis, kad tyrimas nebus pradėtas. Jo teigimu, nesulauksime tokių tyrimų, kaip, pavyzdžiui, dėl „MG Baltic“ įtakos politikai.
„Manau, kad nebus to tyrimo. Manau, atsikartos istorija, kuri buvo tuo (NSGK tyrimo – LRT.lt) metu, 2020 m. kovą, prieš pat pandemiją, visi politikai suprato, kad yra nenaudinga eiti į konfliktą su VSD ir su labai populiariu, mažai tada kritikuotu, prezidentu“, – svarstė žurnalistas.
B. Davidonytė paklausta, ką mano apie vertinimus, jog jų tyrimas nėra vertingas ar patikimas dėl to, kad išleistas knygos formatu, sakė besitikinti, kad parlamentinis tyrimas, remiantis knyga, vis tik bus vykdomas. Anot jos, kitu atveju gali susvyruoti pranešėjo institutas, gyventojai nebepraneš apie matomą piktnaudžiavimą valstybės institucijose.
D. Pancerovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis knygoje aprašomas asmuo, vadinamas Pranešėju, buvo ilgametis žvalgybos pareigūnas, jo reputacija kolegos neabejojo.
„Niekas, išskyrus poną Gaižauską, nesakė, kad jis sako netiesą“, – sakė D. Pancerovas.
