Einant sostinės gyvenamųjų namų ir įvairiausių biurų apsupta Smolensko gatve, prie vieno niekuo neišsiskiriančio pastato neretai galima išvysti nemažą būrį žmonių. Tai po maldų Islamo kultūros ir švietimo centre besišnekučiuojantys šios bendruomenės nariai. Tokie pokalbiai yra ypač svarbūs jų tarpusavio ryšiams stiprinti, LRT.lt sako muftijus Aleksandras Beganskas. Susitikę šiame centre, mes sėdame aptarti islamo, moters ir vyro vaidmenų jame ir musulmonų ateities Lietuvoje.
Prieš įžengiant į maldos kambarius, Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius A. Beganskas paprašo nusiauti batus. Mes susitinkame po penktadieninės maldos, kurią musulmonai vyrai privalo atlikti drauge. Vadinasi, visai neseniai į nedideles šio centro patalpas buvo sugužėję 350–400 žmonių. Pasak pašnekovo, tai yra ne tik svarbus dvasinis, bet ir socialinis įvykis.
Straipsnis trumpai
- Per metus Islamo kultūros ir švietimo centro bendruomenės narių skaičius išaugo kone dvigubai.
- Anot muftijaus A. Begansko, po 10–20 bendruomenėje dominuos nebe totoriai, o lietuviai musulmonai.
- Bendruomenės atstovas tikina nesulaukiantis aiškaus Vilniaus m. sav. atsakymo dėl mečetės statybų sostinėje jau 2 metus.
- Muftijaus teigimu, „Dievas taip sukūrė, kad vyrams yra didesnė atsakomybė nei moterims“.
- Islamofobijos banga Lietuvoje, anot A. Begansko, atkeliavo iš užsienio.
- Muftijus kritikuoja Lietuvos veiksmus per neteisėtų migrantų krizę: „Mes negalime vadinti save teisėta valstybe, jeigu mes patys nesilaikome teisinių normų“.
„Pas mus nepamatysite portretų ar panašių dalykų, nes draudžiama, kadangi vis tiek tas piešinys arba portretas labiau skatina žmones prisirišti būtent prie to portreto ir [melstis] būtent popieriaus gabaliukui, o ne Dievui“, – įžengus į vyrų maldos kambarį pasakoja muftijus, arba kitaip – šariato žinovas.
Tačiau maldos kambaryje matyti ryškūs užrašai. A. Beganskas rodo vieną iš jų, reiškiantį begalybę.
„Mes tikime, kad begalybė ir yra Dievas, todėl mes ir negalime nupiešti Dievo. Pabandykite nupiešti begalybę – jūs galite pradėti nuo ko nors, bet vis tiek nebus taip, kad tai bus begalybė“, – sako jis.
Mes tikime, kad begalybė ir yra Dievas, todėl mes ir negalime nupiešti Dievo.
Muftijus paaiškina svarbiausius islamo principus – musulmonai tiki vienu Dievu, kuris pats negimė ir nesusilaukė vaikų, pranašais, per kuriuos Dievas atsiuntė knygas ir šventuosius raštus, ir Teismo diena, po kurios laukia rojus arba pragaras. Taip pat tikima likimu, tačiau žmogui duota ir pasirinkimo laisvė.
„Be abejo, Dievas geriau žino, kokią naštą ir sunkumus mes galime panešti, ištverti, kad nebūtų mums per lengva ar per sunku, ir jis suteikia mums galimybę pasirinkti. Taip, šitas pasirinkimas yra iš Dievo, bet pro kurias duris mes eisime, tai jau mūsų, žmonių, sprendimas“, – aiškina jis.
Auganti bendruomenė ir nežinia dėl mečetės
Per mūsų susitikimą centre nuolat zuja žmonės, netyla ir A. Begansko telefonas – vos prieš kelias dienas Turkiją ir Siriją sukrėtė galingas žemės drebėjimas, pasiglemžęs virš 47 tūkst. gyvybių. Tądien centre buvo renkama humanitarinė parama nukentėjusiesiems Turkijoje.
„Sureagavo labai daug žmonių: ir lietuviai, ir ne lietuviai, ir vietiniai, ir ne vietiniai, ir musulmonai, ir ne musulmonai. Vis tiek žmonės ateina ir padeda. Kaip aš sakau, pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas – išlikti žmogumi <...>. Ir islamas skatina būti žmogumi“, – tvirtina pašnekovas.
Taip pat skaitykite
A. Beganskas sako, kad Islamo kultūros ir švietimo centras yra atviras visiems, o ir pati bendruomenė per pastaruosius metus išaugo kone dvigubai.
„Kaip aš visą laiką sakiau, musulmonų skaičiai didėja visame pasaulyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Amerikoje, Kanadoje. Kur tik nuvažiuosite, visur didėja musulmonų skaičiai. Lietuva – irgi ne išimtis“, – nurodo vyras.
Kur tik nuvažiuosite, visur didėja musulmonų skaičiai. Lietuva – irgi ne išimtis.
Ir tikinčiųjų šia religija skaičius auga ne tik dėl atvykėlių – susidomėjimas, anot muftijaus, pastebimas ir tarp pačių lietuvių. Todėl jis įsitikinęs, kad po kelių dešimtmečių jo bendruomenėje dominuos nebe totoriai, o lietuviai musulmonai.
„Anksčiau dominavo totoriai musulmonai, bet po 10–20 metų musulmonų bendruomenė pasikeis ir religinių musulmonų bendruomenėje bus daugiau lietuvių musulmonų, jie lankys mečetes, taps imamais, muftijais arba tos bendruomenės pirmininkais“, – vertina pašnekovas.
O ir Lietuvos įstatymai neprieštarauja islamo principams, kai kurios taisyklės, pasak jo, net atitinka islamą.
„Kai „Regitroje“ norime išlaikyti vairuotojo egzaminą, tos taisyklės netgi surašytos pagal islamą. Jau prieš 1 400 metų pranašas pasakė, kad kai jūs susitinkate dviese, tai ką jūs turite praleisti? Iš dešinės. Lietuvoje mes netgi vairuojame pagal islamą“, – juokaudamas sako jis.
Muftijus nurodo, kad per šventinę maldą centre susirenka net apie 700 žmonių – daliai tenka stoviniuoti lauke, mat ne visi gali tilpti į patalpas. Tačiau klausimas dėl mečetės statybų Vilniuje yra įstrigęs. A. Beganskas tvirtina – jau dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikia aiškaus atsakymo ir, pasak jo, bendruomenė yra ignoruojama ne tik savivaldybės, bet ir jos vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio.
„Čia biurokratija? Ne, nemanau, nes mes matome, kad kitiems reikalai juda greičiau. Koks nors finansinis klausimas? Ne, mes neprašome iš savivaldybės, iš Vyriausybės jokių lėšų, finansavimo – mes patys surasime, patys pritrauksime finansavimą į Lietuvą, čia bus mokami mokesčiai, į biudžetą ateis pinigai. Tačiau niekas neatsako. Tai ką mums tada galvoti?“ – klausia jis.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto, pasak jo, reikia suprasti, kad vienos religijos dominavimas šiandieniame pasaulyje yra nebeįmanomas.
„Tai, kad čia gyvena musulmonai, yra faktas. Ir jie prieš 700 metų čia gyveno, ir dabar gyvena, ir dar gyvens. Jeigu mes žiūrime į visą globalizaciją, nebus taip, kad kas nors užsidarys ir bus tik vienas tikėjimas – arba tas, arba tas. Vykstant globalizacijai, čia neišvengiami dalykai, nepriklausomai nuo to, ar mes to norime, čia tiesiog laiko klausimas“, – tvirtina pašnekovas.
Tai, kad čia gyvena musulmonai, yra faktas. Ir jie prieš 700 metų čia gyveno, ir dabar gyvena, ir dar gyvens.
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje veikia du muftiatai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas, įkurtas 1998 m., ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba-muftiatas, įsteigtas 2019 m. Pastarajam ir vadovauja A. Beganskas. Šis Lietuvos musulmonų bendruomenės skilimas gali būti siejamas su 2016 m. nepavykusiu perversmu Turkijoje, „Bernardinai.lt“ yra teigęs profesorius Egdūnas Račius. Islamo kultūros ir švietimo centras yra atvertras Turkijos lėšomis, į jo atidarymą buvo atvykęs tuometimis Turkijos prezidentas.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas atsiribojo nuo Vilniuje suplanuotos mečetės projekto, tačiau Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba-muftiatas jam pritarė.
Taip pat skaitykite
Moterys turi melstis atskirai
Centre dėmesį traukia du maldos kambariai: vienas skirtas vyrams, kitas – moterims. Paklaustas apie tai, A. Beganskas atsako – jei ir yra kokia diskriminacija, tai „tik vyrų atžvilgiu“.
„Dievas taip sukūrė, kad vyrams yra didesnė atsakomybė nei moterims, todėl aš sakau, kad čia yra kaip diskriminacija vyrų atžvilgiu. Tai juokai, bet vyras privalo būti vyras ir jis privalo eiti į priekį“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dievas taip sukūrė, kad vyrams yra didesnė atsakomybė nei moterims.
A. Begansko teigimu, Korane nurodoma, kad tėvai vaikams – tiek mergaitėms, tiek berniukams – turi suteikti gerą auklėjimą, taigi – ir galimybę mokytis, įgyti universitetinį išsilavinimą, visapusišką pasaulio pažinimą. Visgi melstis kartu, jo manymu, nepavyktų.
„Aš visą laiką sakiau, kad jeigu vyrai ir moterys visą laiką kartu melstųsi, jeigu priekyje arba šalia iš dešinės ar kairės, pavyzdžiui, stovėtų moteris, ar vyras galvotų apie Dievą, apie maldą? Vargu. <...> Labai sunku įsivaizduoti vyrą, kuris 100 proc. atiduotų save maldai. Vis tiek ten yra pagundų“, – teigia vyras.
Istorijos derlius
Lietuvoje vis pasigirsta nepasitenkinimas dėl dirbančių užsieniečių, esą jie užima darbo vietas. Tačiau muftijus tikina, kad į Lietuvą atvykę jo bendruomenės nariai siekia sąžiningai užsidirbti pinigų, o įsilieti į šalies darbo rinką jiems yra kur kas sunkiau dėl kalbos ir teisinės sistemos, čia nėra pažįstamų, dažnai gimtąsias šalis jiems tenka palikti dėl politinių ir ekonominių priežasčių. Taigi, vertėtų žvelgti į problemos šaknis.
„Tadžikistane, Azerbaidžane naftos nėra? Yra. Dujų [yra]. Pagal idėją, mes ten turėtume važiuoti dirbti, nes ten nafta, didesnės pajamos. Bet priešingai. Kodėl? Mes turime pažiūrėti, kas atsitiko toms šalims. Kodėl bėga? Kodėl į tas šalis kažkas įsiveržė ir neleidžia tiems žmonėms patiems valdyti savo šalies taip, kaip jie nori?“ – atvirai svarsto jis.
Muftijus pastebi, kad islamofobiją Lietuvoje kartais skatina net ir Seimo nariai, viešai gąsdindami visuomenę, o dėl mečetės statybų, anot jo, buvo kreiptasi net į Valstybės saugumo departamentą – A. Beganskas sako abejojantis, ar tokio veiksmo būtų imtasi, jei tai būtų klausimas dėl kitos religinės bendruomenės maldos namų. Visgi, jo nuomone, islamofobija Lietuvoje yra veikiau perimta iš kitų šalių, o neramumų musulmonų bendruomenėse šiose šalyse kyla dėl kolonijinės istorijos.
„Islamofobijos bangą mes gavome iš Prancūzijos. Kodėl? Todėl, kad jie gavo derlių to, ką prieš tai pasėjo. Kaip ir Sovietų Sąjunga, kai jie okupavo Alžyrą, kitas šalis, išžudė visus mokslininkus, tuos žmones, kurie galėjo mąstyti. Taip pat Azijoje buvo. Jie sunaikino tuos žmones ir paliko tik tuos, kurie neturėjo galimybės mąstyti, tuos, kurie neturi nei praeities, nes jų istorija sunaikinta, nei ateities“, – teigia jis ir priduria, kad dažnai atvykę asmenys neintegruojami, be to, jie praranda ir ryšį su gimtąja šalimi.
Taip pat skaitykite
Sienos nėra sprendimas
Mūsų pokalbis pakrypsta į neteisėtų migrantų temą. Per šią krizę A. Beganskas su bendruomenės nariais lankėsi migrantų stovyklose, pasakoja ten organizavęs maldas, vežęs knygas, kiek galėjęs, dalijęs maisto. Vyras nurodo, kad šie migrantai buvo laikomi kalėjimo sąlygomis, o išstūmimo politika, ant jo, prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
„Jeigu mes pastatėme užtvarą, ar tai prieštarauja žmonių konvencijai dėl pabėgėlių? Prieštarauja. Tikrai prieštarauja. Kaip sakiau anksčiau apie Afganistaną, talibus – negali būti teisėtos valstybės, pastatytos ant neteisėtų dalykų. Mes negalime vadinti savęs teisėta valstybe, jeigu mes patys nesilaikome teisinių normų“, – pabrėžia pašnekovas.
Mes negalime vadinti savęs teisėta valstybe, jeigu mes patys nesilaikome teisinių normų.
Be to, apie migracijos politiką reiktų svarstyti kur kas plačiau – ne tik dėl globalizacijos, bet ir dėl geopolitinės situacijos, ypač tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje.
„Klausimas dabar – kai kurie čečėnai nori pabėgti iš Čečėnijos dėl to, kad [Ramzanas] Kadyrovas nori juos išsiųsti kariauti į Ukrainą per prievartą, o jie nenori, nepalaiko Kadyrovo, karo Ukrainoje. Jie nori pabėgti čia, bet kai atsiduria prie Lietuvos sienos, ten yra tvora. Tai kur mūsų konvencijos?
Ir dabar padaugės dar labiau, pavyzdžiui, pabėgėlių iš Rusijos, nes bus antra mobilizacijos banga, ir iš Baltarusijos bus pabėgėlių. Ir ką – mes vėl statysim sienas? Čia nėra sprendimas, jau dabar reikia, kad kas nors galvotų, mąstytų ir pasiūlytų Vyriausybei, ką mes čia galime padaryti. Arba Vyriausybė turi susimąstyti dėl atsarginių planų“, – ragina jis.
Pagrindinė užduotis – išlikti žmogumi.
Mums bekalbant, žmonės į Islamo kultūros ir švietimo centrą ir toliau neša maišus su pagalba nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, kiti skirsto surinktus daiktus. Pašnekovas pripažįsta – gyvename sudėtingu laikotarpiu, vis dėlto jis primena – visų šių negandų apsuptyje svarbiausia išlikti žmogumi.
„Mes sakome: „Alachai, vesk mus teisingu keliu.“ Tai reiškia leisk, padėk mums išlikti žmonėmis. Karas, pandemija, žemės drebėjimas – bet kokiomis sąlygomis mes turime pasistengti išlikti žmonėmis. Šiandien turiu turto, įvyksta žemės drebėjimas, turto nėra. Ir vaikų nėra. Ir manęs paties nebėra. Gali būti? Gali būti. Bet ar čia esmė – kiek aš uždirbsiu pinigų, kokį namą pastatysiu? Taip, tai yra priemonės gyventi ir mums reikia aprūpinti šeimą, bet pagrindinė užduotis – išlikti žmogumi“, – teigia muftijus.
