Nuo kitų metų abitūros egzaminai bus išskaidyti į dvi dalis: vienuoliktą ir dvyliktą klasę. Vienuoliktokai per vadinamąjį tarpinį egzaminą sukaups 40 proc. būsimo galutinio abitūros įvertinimo, o šį patikrinimą laikys išskirtinai elektroniniu būdu. Būtent tai, pasak didelių mokyklų vadovų, bus iššūkis, mat įstaigose nėra tiek kompiuterių, kiek bus egzaminus laikančių moksleivių.
Nacionalinė švietimo agentūra įsitikinusi, kad kompiuterių mokyklos turi, o ir direktorių pareiga esą susiplanuoti mokyklos išteklius.
Skamba gražiai, bet realybė sudėtingesnė
Mobiliuosius telefonus Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazistai per pamokas paliek ant stalo, kad nekiltų pagunda į juos žvilgtelėti. Vis dėlto naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose vis daugiau. Dar daugiau – laukia.
Nuo kitų metų vadinamuosius tarpinius egzaminus laikys ir vienuoliktokai. Jie visas užduotis turės atlikti tik kompiuteriu.
„Norima minimizuoti tiek mokytojų įtraukimo, tiek vertintojų įtraukimo į šiuos procesus sąnaudas“, – teigia Švietimo agentūros departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis.

Skamba gražiai, bet realybė sudėtingesnė, sako Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė. Pasak jos, kitąmet gimnazijoje mokysis penkios vienuoliktokų klasės, iš viso – 130 mokinių. Vaikams prieinamų kompiuterių mokykla turi tik pusę.
„Pavyzdžiui, jeigu 100 mokinių turės vienu metu rašyti lietuvių kalbos išplėstinio kurso tarpinį patikrinimą, tai mums tikrai bus iššūkis. Ir juos pasodinti, ir turėti 100 kompiuterių vienam kartui“, – svarsto Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.
Švietimo agentūros atstovo skaičiavimais kompiuterių nereikės daugiau negu dabar yra.
„Todėl, kad dešimtokai jau 2–3 metus laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus elektroninių būdu. Tie patys dešimtokai kompiuterius turi 10 klasėje ir, kaip suprantu, kažkodėl klausimas iškyla, kad tų kompiuterių gali stokoti jau jiems būnant 11 klasėje“, – kalba V. Jurgaitis.

Ne tik gali, bet ir stokos, mat dešimtokai pasiekimų patikrinimą laiko ne visi vienu metu, o išskirstyti į kelias grupes. Vadinasi, ir kompiuterių reikia mažiau. Vienuoliktokai tarpinius egzaminus privalės laikyti visi kartu.
Kauno „Saulės“ gimnazijoje yra trys kompiuterių klasės, turinčios po 15 darbo vietų. Įskaitant mokytojams skirtus kompiuterius, mokykla jų iš viso turi 130, o būsimų vienuoliktokų – šimtu daugiau.
Mokyklos vadovė sako, kitų metų tarpiniai egzaminai – iššūkis ne tik dėl technikos trūkumo, bet ir norint užtikrinti normalias egzamino laikymo sąlygas tokiam dideliam mokinių skaičiui.
„Kokio lygio ten direktorius, apie kurį jūs kalbate, kuris nesugeba susiplanuoti mokyklos išteklių?“
„Jeigu kompiuterių mes ir galime paskolinti, sudėsime juos į klases pagal reikalavimus – 12 mokinių, vadinasi, toje klasėje, jeigu tėra dvi rozetės, mes turime tiesti ilgintuvus, atnešti kompiuterius, viską paruošti“, – akcentuoja Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.
Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė sako, problema gali būti ir gana silpnas interneto ryšys mokykloje.

„Jeigu vienu metu turės dirbti 130 mokinių, man neramu, kaip tas interneto pralaidumas, ar jis bus pakankamas, ar visi mokiniai galės sklandžiai atlikti užduotis“, – nerimauja J. Marcinkevičienė.
Nacionalinės švietimo agentūra tokius mokyklų nuogąstavimus kritikuoja. „Tai kokio lygio ten direktorius, apie kurį jūs kalbate, kuris nesugeba susiplanuoti mokyklos išteklių, kurių reikia tokiam tarpiniam patikrinimui“, – stebisi V. Jurgaitis.
Pasak V. Jurgaičio, nauji egzaminai tik kitąmet, tad yra laiko pasiruošti. Be to, esą, savivaldybėms ar mokykloms nerandant lėšų įsigyti trūkstamų kompiuterių, juos visada galima pasiskolinti ar išsinuomoti.






