Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Vokietijos atsargos generolas Jorgas Vollmeris išskirtiniame interviu LRT atskleidė galimą scenarijų, kaip veiks Vokietijos brigada Lietuvoje. Pasak generolo, dalis pajėgų gali būti paliktos Lietuvoje su technika, kita dalis – Vokietijoje ir ji atvyktų reikalui esant. Jis teigia nematantis prasmės, kad vokiečių kariai, kaip visa brigada, būtų Lietuvos kareivinėse.
Vokietijos įsipareigojimas
Rukloje šią savaitę vyko iškilminga ceremonija. NATO kovinės grupės rotacijai vadovauti ima vokietis Larsas Neitzelis. Jam teks dalyti nurodymus daugiau nei 1,5 tūkstančio karių – Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos, Čekijos, Liuksemburgo, Kroatijos, bet daugiausia – Vokietijos. Tai ne tik simbolika.
Vokietijos kariai Lietuvoje jau ne vienus metus rotuojami, o žinant ir apie draugiškus santykius tarp karinių vadovybių, akivaizdu, paklotas tvirtas pamatas.
Vokietija Lietuvoje turi ir tankų, ir kitos reikalingos technikos atgrasymui. Tačiau visai kas kitą būtų, jeigu čia, kaip skelbiama, būtų visa vokiečių brigada. Šią savaitę viešėjęs vokiečių atsargos generolas Jorgas Vollmeris interviu LRT teigė, kai buvo diskutuojama NATO viduje, kas galėtų ginti Lietuvą, Vokietija esą pati pasisiūlė.
„Kai Rusija šalia Ukrainos pradėjo telkti pajėgas puolimui, šalys buvo paprašytos sustiprinti NATO kovines grupes. Tada, labai greitai NATO gimė idėja, o jeigu EFP pajėgos virstų brigadomis? Visų šalių imta teirautis, kas galėtų. Vokietijos kancleris tada pasakė – esame pasiruošę padėti Lietuvai. Bet kaip tai bus įgyvendinta, dabar ir svarstoma įvairiose darbo grupėse. Turime išsiaiškinti, kas bus iš anksto parengta Lietuvoje, o kas bus išsiųsta, kai reikės, iš Vokietijos. Prašyčiau visų nurimti ir leisti dirbti ekspertams. Bet svarbiausia – Vokietija įsipareigojo.“ – dėsto Vokietijos atsargos generolas J. Vollmeris.
Nustekenta kariuomenė – politinė klaida
Tačiau ne visi Lietuvos politikai linkę prisiminti, kad Vokietija ilgus metus buvo viena mažiausiai gynybai bendrojo vidaus produkto skiriančių šalių. Apie tai, kad Berlynas turėtų imtis lyderio vaidmens Europoje, dar 2015-aisiais, jau rusams įsiveržus į Krymą, kalbėjo, ragino NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Bėgant metams ir ovaliajame kabinete Vašingtone dirbant Donaldui Trumpui diplomatiniai siūlymai virto aiškiais raginimais didinti finansavimą. JAV tuomečio prezidento susierzinimą, kad bent 2 proc. BVP gynybai skiria ne visi, pajuto visas pasaulis – tiek politikai, tiek žiniasklaida, tiek žmonės. Signalu tapo ir JAV karių patraukimas iš Vokietijos.
Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, atsargos generolas J. Vollmeris sako, valdant Angelai Merkel pridaryta klaidų neįvertinant Rusijos grėsmės. Tai lėmė, kad dabar Vokietijai priėmus naujus įsipareigojimus gynybai, prireiks laiko atkurti jų naujai planuojamą karinę galią. Situaciją sunkina ne tik faktas, kad trūksta žaliavų, bet ir įsipareigojimai Ukrainai. Pasak J. Vollmerio, ginklų ir kitos pagalbos tiekimas nekvestionuojamas, bet tai reiškia, kad Vokietijai dar labiau reikės pasitempti. Ir visa tai kaina, kurią Vokietija turi sumokėti už politinius pasirinkimus.
„Didelė padaryta klaida – neįvertinome Rusijos. Idėja, kad galime juos pakeisti daugiau prekiaudami, kurdami artimesnius santykius nevirto realybe. Tačiau reikia priminti ir tai, kad visos partijos, kurios tikėjo šia idėja, galiausiai oficialiai pripažino – klydome. Tai demokratijose nenutinka dažnai. Bet vos per mažiau nei metus atsikratėme priklausomybės nuo Rusijos. O dabar judėsime tolyn.“ – teigia J. Vollmeris.
Pasak J. Vollmerio, Lietuvai ginti priskirtos brigados ginkluotė egzistuoja, tačiau iki galo nėra aišku, kaip atrodys jos buvimas Lietuvoje. Pasak atsargos generolo, nėra reikalo laikyti Vokietijos karių, kaip brigados vieneto, kareivinėse Lietuvoje. Galiausiai, brigada tėra nedidelė gerokai platesnio NATO gynybos plano dalis.
Bet, niekas nėra tiksliai paaiškinęs, kaip vokiečiai elgtųsi užpuolus Lietuvą – kiek ir kokia technika būtų gabenama? Ar, visgi, ji būtų Lietuvoje? Koks reakcijos laikas? Kokių veiksmų būtų imamasi per pirmąsias valandas? Ar visa užmačia – remtis žvalgybos informacija ir visiškai parengti brigadą, jeigu jos nebus pilnos Lietuvoje, iki galimo konflikto pradžios?
Kitaip tariant, ar visa brigados koncepcija Lietuvoje atrodys taip: dalis brigados, sakykime, eFP pajėgų dydžio, bus Lietuvoje, o visa likusi dalis – pasirengusi reaguoti ir atvykti iš Vokietijos?
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys Rukloje atsakė lakoniškai:
„Ji bus visą laiką, tada kada reiks ir ji čia bus laiku. <...> Aš negaliu jums kalbėti nei apie 10, nei apie 20 ar 30 dienų. Tos datos, tie laikai yra diskutuotini.“, – lakoniškai Rukloje atsakė V. Rupšys.
Pasak V. Rupšio, politinis sutarimas yra. Dabar vyksta diskusijos darbiniu lygiu tarp abiejų pusių. Tačiau išlieka daug nežinomųjų. Kai kurie, matyt, ir nebus viešinami.
