Ketvirtadienį sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje pateiktos teisės aktų pataisos dėl nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusių vaikų apsaugos.
Portalas LRT.lt primena, kad į neeilinę sesiją Seimas susirinko netylant buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalui. Joje Seimo pirmininkė ir generalinė prokurorė atsakė į Seimo narių klausimus.
Taip pat skaitykite
Vienas projektų iniciatorių, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas teigė, kad inicijuoti teisės aktų pakeitimus paskatino seksualinio smurto mastai prieš vaikus.
„Jei žiūrėtume į Europos Tarybos atliktus tyrimus, ten sakoma, kad seksualinė prievarta prieš vaikus Europoje paveikia vieną iš penkių vaikų, o kas septinta auka yra jaunesnė nei šešerių metų.
Įsivaizduokite, Statistikos departamento duomenimis, turime maždaug 500 tūkst. vaikų Lietuvoje, jei žiūrėtume Europos tendencijas, kalbame ne apie šimtus. Problema, kurią matome šio skandalo metu, yra tik ledkalnio viršūnė, kalba gali eiti apie dešimtis tūkstančių vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą“, – kalbėjo V. Bakas.
Teisės aktais siūloma, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teiktų tik specialiai parengti advokatai. Antrinės teisinės pagalbos sutartyje gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui, kuris teikia pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinių nusikaltimų.
Tarp pasiūlymų – nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiami pritaikytose patalpose ir tik vieną kartą, nebent ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė apklausa dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
„Normalu, kad Seimas reaguoja į tai, kas jaudina visuomenę. Labiau jaudinti nei vaikų klausimas, ypač, tokių drastiškų nusikaltimų, pažeidimų prieš vaikus kaip seksualinis išnaudojimas, seksualinis smurtas, vargu, ar palieka abejingų“, – pridūrė V. Bakas.
Pasak jo, seksualinių nusikaltimų registras padėtų užtikrinti, kad tokius nusikaltimus prieš vaikus padarę asmenys negalėtų dirbti su vaikais.
„Kažkokį sprendimą – ar tai bus registras, ar kažkokia informacinė prieinama sistema, jį reikia padaryti“, – sakė Seimo narys.
Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad projektas padėtų užpildyti spragą, o vaikai, priėmus projektą, būtų saugesni ir gautų profesionalią teisinę pagalbą.
Dovilė Šakalienė, pristatydama savo pateiktą įstatymo projektą, akcentavo, kad visi ketvirtadienį pristatomi įstatymo projektai yra „mėginimas užlopyti spragas, kurios buvo ignoruojamos dešimtmečius“.
„Problema ta, kad mūsų valstybė dar nebuvo pasirengusi investuoti [į valstybės teikiamą teisinę pagalbą]. Jei yra įkainis mažesnis penkis kartus už rinkos vidurkį, neturime tikėtis, kad advokatai, kurie turi daug klientų, reputaciją (...), norės būti sąrašuose šią pagalbą teikiančių advokatų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Anot Seimo narės, vaikai dar yra ignoruojami ir skriaudžiami – jais netikima, dėl to vaikai tampa dar labiau pažeidžiami.
„Tinkamas gynėjo užtikrinimas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo turtinės padėties, gynėjo kokybiškas darbas, šeimos teisė arba nevyriausybinės organizacijos teisė pasirinkti, kas gins vaiką, yra vienos svarbiausių prielaidų“, – akcentavo D. Šakalienė.
