Siekis pagerinti matematikos mokymą bendrojo ugdymo mokyklose – labai geras, bet kol nematome realios šios dienos padėties, nematyti ir atspirties taško. Taip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) šią savaitę pristatytą planą įvertino pedagogų, mokslininkų atstovai.
Pedagogai pabrėžė, kad reikėtų didesnio matematikos mokslininkų įsitraukimo, per matematikos pamokas klases skaidyti į pogrupius, o mokytojams kelti atlygį ir padėti psichologiškai.
Mokytojas: rezultatus pamatysime po 4, 8 ar 12 metų
Seime aptariant matematikos mokymo gerinimo planą, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentas, mokytojas ekspertas Antanas Apynis pabrėžė, kad švietimas – inertiškas ir lėtai besikeičiantis, todėl priėmę sprendimus šiandien jų rezultatus ar padarinius pamatytume tik po 4, 8 ar 12 metų.
Jis akcentavo, kad mokytojai yra itin apkrauti.
„Mokytojai turi nesveikus krūvius, jie pervargę. Kartais mokytojai per 45 minutes turi vesti ne vieną, o dvi ar tris pamokas, nes klasėje yra specialiųjų poreikių turinčių mokinių ir kiekvienam jų turi būti parengtas atskiras mokymo planas, parinktos skirtingos užduotys, kurias pats mokytojas turi susikurti, nes šių priemonių pasiūla beveik neegzistuoja“, – bėdas ir spragas vardijo matematikos mokytojas.
Jis sakė, kad būtų gerai, jei pavargusius pensinio amžiaus mokytojus pakeistų jauni, entuziastingi ir gabūs mokytojai.
„Deja, artimiausiu metu to nematyti. Net jei pedagogines studijas kasmet pasirinktų 40 studentų ir visi po studijų dirbtų mokykloje, kuo labai abejoju, dabartinius mokytojus pakeistų per 50 m.“, – iliustravo A. Apynis.
Jis darsyk įvardijo priežastis, kodėl taip yra: mokytojo darbas įtemptas, psichologiškai sunkus, už jį mokamas per menkas atlygis.
A. Apynis klausė mokinių, ar būtų norinčių tapti matematikos mokytojais. Jie nurodė motyvą, kodėl tokio kelio nesirinks – per mažas atlyginimas, pasirinko informacinių technologijų sritį.
„Ir jie dabar sėkmingai gauna dvigubai, trigubai daugiau negu aš“, – sakė A. Apynis.
Pedagogas prisipažino pastaruosius trejus–ketverius metus svarstantis mesti mokytojo darbą, kad spėtų persikvalifikuoti.
Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentas siūlė gerinti dabartinių mokytojų darbo sąlygas, teikti mokytojams profesionalią psichologinę pagalbą, ugdymo plane numatyti matematikos pamokų vedimą grupėmis (taip yra mokantis užsienio kalbos). Be to, pedagogas siūlė įsteigti padalinį, atsakingą už visus matematikos reikalus – nuo mokymo iki pedagogų rengimo.
Pasak A. Apynio, derėtų imtis informacinės kampanijos populiarinant mokslą ir mokymąsi.
„Mokymasis yra mokinio pareiga. <...> Tai nėra lengvas darbas, reikia valios ir motyvacijos, ją turėtume stiprinti visi – ir mokytojai, ir tėvai, ir visuomenė. Tačiau manau, kad mokymasis nėra didžiausios visuomenės dalies vertybė. Jeigu švietimas yra Lietuvos prioritetas, kodėl toleruojama, kai mokiniai išvežami atostogauti per pamokas? Kiek man žinoma, Vokietijoje už tai skiriamos baudos iki 1 000 eurų“, – kalbėjo pedagogas.
A. Apynis siūlė griežtinti tėvų atsakomybę, kai vaikus išsiveža atostogauti per pamokas.
Norvaiša: plano priemonės skirtos aukštai temperatūrai numušti
Vilniaus universiteto (VU) matematikos profesorius R. Norvaiša mano, kad plano kryptis – stiprinti matematinio mąstymo gebėjimus – teigiama. Tačiau įžvelgia pavojų – kol kas nematyti realios matematikos mokymo mokykloje padėties.
„Matematikos mokymo atveju svarbu įvertinti mokymo turinį, mokytojų dalykinį pasirengimą, visuomenės būseną ir poreikius. Turime tik paviršutinį realybės įvertinimą, deja“, – pabrėžė matematikos profesorius.
Pasak jo, plane numatytos priemonės skirtos aukštai temperatūrai numušti.
„Temperatūrai, kurią sukėlė pastarųjų metų mokinių pasiekimų rezultatai“, – sakė R. Norvaiša.
Mokslininkas apgailestavo, kad plane didelis dėmesys skiriamas užduotims, egzaminams, PISA tyrimams (tarptautiniai penkiolikmečių žinių tyrimai), užuot skyrus dėmesį mokymo turiniui, mokytojų kvalifikacijai, priemonėms.
Kaip rimtą plano priemonę išskyrė matematikos mokymo tyrimų skatinimą, tačiau kyla klausimas, kaip tai bus įgyvendinama.
R. Norvaiša sakė, kad matematikų bendruomenė, pasitelkdama Lietuvos matematikų draugiją kaip skėtinę organizaciją, pradėjo burti norinčiuosius įsitraukti į matematikos mokslinius tyrimus. Gautų rezultatų pagrindu jie rengtų naujas mokymo priemones.
„Matematikų bendruomenė – nusivylusi, žiūri į matematikos mokymą kaip į tokią veiklą, kuri jiems, kaip mokslininkams, neturi prasmės“, – apgailestavo matematikos profesorius.
Pasigedo mokinių sudominimo matematika
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, matematikos mokytoja Aušra Rutkienė pabrėžė, kad plane nenumatytas pačių mokinių sudominimas matematika.
„Daugelyje situacijų matematika skamba kaip kas nors tokio, ką perlipti nemažai daliai mokinių sudėtinga“, – sakė A. Rutkienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje dažnai kalbama apie mokymo individualizavimą, o egzaminas visiems vienodas.
„Manyčiau, kad reikėtų ir apie tai pagalvoti. Kad matematikos egzaminas svarbus ir jį turėtų laikyti visi, taip, tikrai pritariu“, – sakė docentė.
ŠMSM planas apima laiką iki 2030 m.
ŠMSM kartu su ekspertais parengtame matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plane išskiriamos kelios sritys: pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas.
ŠMSM teigia, kad bus sukurta naujų mokymo priemonių, vaizdo pamokų, mokytojai turės galimybę tobulinti didaktikos kompetencijas, kai kuriose klasėse numatoma daugiau matematikos pamokų.
Šis planas apima laikotarpį iki 2030 m. Anot ministrės, plano tikslams iki 2027 m. pasiekti numatyta skirti apie 30 mln. eurų.
Ką apie planą paaiškino ministerija?
Pasak ŠMSM, nuo 2023 m. pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir tarptautiniais partneriais matematikos, pradinių klasių mokytojams siūlys naujas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas matematikos didaktikai. Numatyta, kad kvalifikaciją pagal parengtas programas mokymuose galės tobulinti ne mažiau nei 70 proc. visų matematikos ir pradinių klasių mokytojų, skelbia ŠMSM.
Pavasarį prasidės Nacionalinės švietimo agentūros teikiamos individualios konsultacijos mokytojams dėl naujųjų programų įgyvendinimo. Tai bus vieno langelio principu teikiama pagalba mokytojui. Ir toliau bus skiriamos tikslinės stipendijos matematikos pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams.
Skaitmeninės priemonės
Numatyta parengti naujų skaitmeninių mokymo priemonių, užduočių rinkinių, skirtų labiausiai probleminėms sritims, pavyzdžiui, matematiniam samprotavimui arba statistiniam raštingumui ugdyti. Užduotis bus patogu naudoti, jos bus suskirstytos pagal įvairius požymius, pavyzdžiui, pasiekimų lygį arba pasiekimų sritį, todėl mokytojai galės parinkti mokiniams tinkamiausias užduotis.
Bus sukurta vaizdo pamokų įvairioms matematikos temoms mokytis, pavyzdžiui, apie plokštumos ir erdvės geometriją, vektorius, trigonometriją ir kt., dalis jų – su vertimu į gestų kalbą.
Planuojama organizuoti mokymų matematikos vadovėlių ir uždavinynų rengėjams, persvarstyti vadovėlių recenzavimo ir vertinimo tvarką, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus recenzentams.
Matematikos mokymo(si) sąlygų gerinimas ir pamokų skaičiaus didinimas
Atnaujinus bendrąją matematikos programą, kuri bus įgyvendinama nuo 2023 m. rugsėjo, jau pradinėse klasėse bus mokoma matematinio samprotavimo. Programa sudaro galimybę kiekvienam mokiniui ugdyti matematinį raštingumą – gebėjimą matematiškai samprotauti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias aktualias, realias ir suprantamas problemas.
Daugėja matematikai skiriamų valandų skaičius. Trečioje klasėje nuo 2023–2024 mokslo metų didinamas matematikai skirtų pamokų skaičius (nuo dabartinių 4 iki 5 savaitinių pamokų – jų bus tiek, kiek ir antroje bei ketvirtoje klasėje). Dešimtoje klasėje papildoma šio dalyko pamoka skiriama jau nuo 2021 m. Nuo kitų mokslo metų III–IV gimnazijos klasėje taip pat daugėja matematikai skirtų valandų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos ir išplėstiniu, ir bendruoju kursu.
Taip pat skaitykite
Dar labiau stiprės dėmesys ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, bus siekiama, kad kuo daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų lankytų švietimo įstaigas – ypač vaikai iš pažeidžiamos socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos. Kaip nustatė matematikos pasiekimų analizę atlikę ekspertai, vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme lemia geresnius matematikos pasiekimus 4 klasėje ir vėliau, sulaukus 15 m. Kad nuo trejų metų būtų pritraukta kuo daugiau vaikų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, numatyta skirti papildomą finansavimą savivaldybėms.
Daugės mokymo pagalbos spragų turintiems mokiniams. Nuo rugsėjo numatomos papildomos konsultacijos penktokams, I ir III klasės gimnazistams, kurie šį pavasarį laikydami pasiekimų patikrinimus nepasieks patenkinamo lygio. Tam numatytos ir papildomos lėšos, jos pasieks savivaldybes.
Be kita ko, bus keičiamos ir pasiekimų patikrinimų užduočių rengimo procedūros, pereinama prie dvejų metų trukmės ciklo, kad užduotys būtų kuo tiksliau parengtos ir patikrinimai geriau atspindėtų mokinių pasiektą lygį.
Mokslininkų indėlis
Kad ugdymo turinys būtų grįstas mokslinėmis įžvalgomis, būtini matematikos mokymą analizuojantys tyrimai, teigia ŠMSM. Mokslininkai talkins atlikdami matematikos mokymo analizę, padės tobulinti ugdymo procesą ir priemones, kad vaikams būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos mokytis, suprasti sudėtingesnes temas, formuoti matematinių žinių sistemą.
Anot ministerijos, darbo grupė, teikusi siūlymus matematikos mokymo stiprinimo priemonių planui, buvo sudaryta švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu. Ji dirbo nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio mėnesio. Grupėje dirbo VU, VDU, Matematikos mokytojų asociacijos ir kt. organizacijų atstovai.
