Šiais metais matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 35 procentai mokinių. Panašūs rezultatai buvo ir prieš dvejus metus. Pavyzdžiui, štai istorijos egzaminą išlaikė 99 procentai laikiusiųjų. Dėl vis prastėjančių matematikos rezultatų, auga šio dalyko korepetitorių poreikis. Net dar tik matematiką studijuojantys studentai teigia sulaukiantys tiek norinčiųjų, kad nebespėja su visais užsiimti.
„Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis teigia, kad dabar daugiau nei pusė besikreipiančių mokinių ieško būtent matematikos korepetitorių.
„Ypač šiais metais matome, kad matematikos poreikis didėja ir viena yra labai aiški priežastis – mokyklose trūksta matematikos mokytojų. Tai seniau buvo įprasta sakyti, kad turime spragų matematikoje, nesiseka, tai vis dar turime šiemet, bet tikrai jaučiamas reikšmingas mokytojų trūkumas mokyklose“, – teigia T. Jonaitis.
Jis pasakoja, kad mokinių tėvai kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl ieško savo vaikams korepetitorių, įvardija būtent mokytojų trūkumą, esą pasitaiko, kad matematikos mokytojo nėra mėnesį, o jį pavaduoja kito dalyko mokytojas. T. Jonaitis teigia, kad daugiausia matematikos korepetitorių ieško dvyliktokai. Šiuo metu įmonėje dirba šimtas matematikos korepetitorių, tačiau jų vos pakanka, o naujų nėra paprasta rasti.
„Tikrai yra sunku rasti būtent matematikos. Su tuo iššūkiu nuolat susiduriame, bet nuolat ir ieškome“, – sako „Corepetitus“ vadovas.
Jis pabrėžia, kad korepetitoriams keliami gana aukšti reikalavimai.
„Žinios yra labai svarbu, nes be žinių žmogus tiesiog neturės kuo dalytis, bet lygiai taip pat svarbu bendravimo įgūdžiai, atsakomybė, nes dirbame su žmonėmis“, – pasakoja T. Jonaitis.
Jo teigimu, svarbu yra atsakingumas ir bendravimo įgūdžiai, kad sugebėtum gerai dalyką paaiškinti, nes vien žinios pačios iš savęs daug vertės neneša, reikia sugebėti paaiškinti ir tomis žiniomis pasidalinti.
Matematikos studentai korepetitoriais dirba nuo pirmo kurso
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos fakulteto trečio kurso studentė Anastasija Volkova teigia, mokykloje pati išsivertusi be matematikos korepetitoriaus. O pačiai šios duonos tenka paragauti – mergina šiuo metu turi šešis mokinius. Vadinasi, per savaitę su jais užsiima šešias valandas.
„Kadangi pradėjau dirbti pirmame kurse, tai maniau, kad tai darbas lengvai suderinamas su studijomis – neprivalai dirbti pusę ar pilno etato, gali dirbti lanksčiau vakarais, savaitgaliais, nesi pririštas, sau reguliuojasi visą laiką“, – teigia studentė.
Ji sako, kad vieni mokiniai nori pastiprinti savo žinias, tarkim, ruošiasi olimpiadai, o kiti tiesiog yra didelėse klasėse ir nespėja laiku įsisavinti medžiagos.
Pasak A. Volkovos, galbūt yra nemotyvuoti ir mokytojai, gal nespėja skirti pakankamai dėmesio.
„Vyresnių klasių mokiniai korepetitorių prašo geriau paruošti juos egzaminams, galbūt patys neįdeda laiko pasiruošti, nori su kažkuo geriau padirbėt, kiti – tiesiog nori pasikelti pažymį“, – pasakoja studentė. Mergina svarsto, kad pastaraisiais metais vaikams matematika sunkiau sekasi ir dėl karantino, kai pamokos vyko nuotoliu, trūko dėmesio, kontrolės.
Taip pat VU matematiką studijuojanti antrakursė Mėta Žemaitytė korepetitore dirba dvejus metus, iškart po to, kai įstojo studijuoti.
„Per karantiną padėdavau nuotoliu vaikams, kurie man parašydavo, padėdavau namų darbus padaryti, kontrolinius pataisyti, ir tada iš to gimė tokia idėja padėti kitiems žmonėms“, – pasakoja mergina.
„Yra viena pagrindinė problema – didelis nepasitikėjimas savo jėgomis ir nenoras įdėti darbo“, – sako mokytoja.
Ji teigia, kad baigus mokyklą su ja susisiekė tėvų draugų vaikai, kaimynai ir paprašė pagalbos. Studentė šiuo metu turi 9 mokinius. Pas kai kuriuos mergina sako važiuojanti į namus, kai kurie važiuoja pas ją, su kai kuriais mokosi nuotoliu. Norinčiųjų papildomai mokytis vis daugėja, teigia M. Žemaitytė.
„Aš jau net nelabai spėdavau visko ,šiais metais porą vaikų netgi atidaviau draugams, jie irgi norėjo pabandyti, kokius du atidaviau vienam draugui, kitus du – kitai draugei“, – sako matematikos studentė.
Mergina neatmeta, kad baigusi universitetą pati galbūt padirbės mokytoja. Sako, patinka bendrauti, mokyti, dirbti su vaikais. M. Žemaitytė svarsto, kad, norint gerai išlaikyti matematikos egzaminą, korepetitorius nėra būtinas. Jos teigimu, reikia šiek tiek pakeisti programą, o mokytojai neturėtų tiesiog prabėgti pro medžiagą, būtina leisti mokiniui įsigilinti, paaiškinti, jei nesupranta kelis kartus.
Mokytoja: įdėjus darbo, korepetitorius nebūtinas
Šiaulių Sandoros progimnazijos matematikos mokytoja Dalia Vederaitė teigia nepritarianti pastaruoju metu vyraujančiai nuomonei, kad matematika yra sudėtingas dalykas ir be korepetitoriaus egzamino išlaikyti neįmanoma.
„Yra viena pagrindinė problema – didelis nepasitikėjimas savo jėgomis ir nenoras įdėti darbo“, – sako mokytoja.
Ji teigia kiekvieną rytą savo mokiniams rengianti konsultacijas ir aiškinanti, kas jiems neaišku. Tada ir korepetitoriai nelabai reikalingi, mano D. Vederaitė.
„Matematika gal ir nebūtų pati sudėtinga, jeigu į ją būtų žiūrima kaip į darbą, tai ne žaidimo pamoka, kad būtų galima pasiekti rezultato per žaidimą. Mano giliu įsitikinimu, norint pasiekti matematikoje rezultato, reikia darbo, darbo ir dar kartą darbo“, – įsitikinusi mokytoja.
Ji sako, korepetitoriai nebus reikalingi, jei mokiniai dirbs ne tik pamokose, bet ir po pamokų. O dabar, pastebi mokytoja, tėvai geriau linkę pasamdyti korepetitorių.
„Labai dažnai girdžiu iš mokinių, kad „eisiu pas mokytoją papildomai“, bet labai gaila vaikų tėvų pinigų, kada matai per pamoką atsipūtusį, atsipalaidavusį vaiką ir viską atidirbantį asmeniškai su korepetitoriumi“, – teigia pedagogė.
Pati, sako, neturinti laiko dirbti korepetitore, nes krūvis mokykloje ir taip didelis.
Mokytoja taip pat nemano, kad matematikos ateitis liūdna. Jos žodžiais, matematika reikalinga visur, o kam jos nereikėjo mokykloje, vargu, ar kada ir beprireiks.
Šiemet studijuoti Vilniaus universitete matematikos įstojo 154 studentai, pernai – 138. O štai Šiaulių akademijoje į tiksliuosius mokslus jau keleri metai nesurenkama norinčių studijuoti tiksliųjų mokslų bakalauro.
