Mokinių matematikos žinios yra prastos. Tai rodo ir brandos egzamino rezultatai, ir dešimtokų, ir ketvirtokų bei aštuntokų gebėjimų patikrinimai. Po pragaištingų praėjusių metų brandos egzamino rezultatų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsibrėžė parengti planą, kaip šią problemą spręsti. Pirmadienį šis planas pristatytas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad šis planas apima laikotarpį iki 2030 metų. Pasak jos, šiuo metu per menkas dėmesys skiriamas samprotavimui, tai lemia ir prastas matematikos žinias, be to, tiek mokytojams, tiek mokiniams stinga pagalbos matematikos mokymo srityje. Prastus rezultatus lemia ir per menkas mokslininkų dėmesys matematikos didaktikai, mums stinga mokslininkų, kurie rengia matematikos mokytojus. Be to, anot ministrės, sistemai trūksta nuoseklumo.
Plane, anot ministrės, daugiau susitelkiama į ministerijos veiksmus, ką daryti, kad matematikos žinių lygis būtų aukštesnis. Tačiau, pabrėžė ji, rezultatų nebus greitai. Anot ministrės, plano tikslams iki 2027 metų pasiekti numatyta skirti apie 30 mln. eurų.
„Mes tikrai nelaukėme šio plano parengimo, mes ir anksčiau priėmėme reikalingus sprendimus“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
Ji sakė, kad jau yra nuveikta darbų, tarkime, skiriama daugiau matematikos pamokų, be to, šiemet paankstintas elektroninis mokinių žinių patikrinimas, jis padės nustatyti žinių spragas ir geriau pasirengti brandos egzaminui, vyks bandomasis matematikos testas dešimtokams – jie galės pasitikrinti savo gebėjimus, NŠA paskelbė visų srautų praėjusių metų užduotis, kad mokiniai galėtų išmėginti jėgas, mokykloms skirta lėšų papildomoms konsultacijoms.
„Šie veiksmai nėra, kaip mėgstame sakyti, gaisrų gesinimas. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo pradžia, ir rezultatas nebus rytoj“, – sakė ministrė.
Pagalba ir mokiniui, ir mokytojui
Kad mokiniai pasiektų geresnių matematikos rezultatų, anot ministerijos, svarbu nuosekliai ugdyti matematinį mąstymą, tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo srityse, nacionaliniu lygiu stebėti matematikos mokymą ir, esant poreikiui, koreguoti ugdymo programas.
Šios priemonės, anot ministerijos, numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius išskyrė kelias matematikos pasiekimų gerinimo kryptis: pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas. Bus sukurta naujų mokymo priemonių, vaizdo pamokų, mokytojai turės galimybę tobulinti didaktikos kompetencijas, kai kuriose klasėse numatoma daugiau matematikos pamokų.
Viceministras pabrėžė ankstyvojo ugdymo svarbą ir matematikos srityje.
Pagalba mokytojams – nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas
Nuo 2023 m. pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir tarptautiniais partneriais matematikos, pradinių klasių mokytojams siūlys naujas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas matematikos didaktikai. Numatyta, kad kvalifikaciją pagal parengtas programas mokymuose galės tobulinti ne mažiau nei 70 proc. visų matematikos ir pradinių klasių mokytojų, skelbia ŠMSM.
„Pastaruoju metu matematikos mokytojams labai stigo specializuotų dalykinių mokymų. Šios programos užpildys spragą ir mokytojai galės atnaujinti savo kompetencijas, pvz., kaip dirbti su skirtingų mokymosi poreikių turinčiais vaikais, kaip nuo 1 klasės ugdyti matematikos aukštesniuosius mąstymo gebėjimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
Pavasarį startuos Nacionalinės švietimo agentūros teikiamos individualios konsultacijos mokytojams dėl naujųjų programų įgyvendinimo. Tai bus vieno langelio principu teikiama pagalba mokytojui. Ir toliau bus skiriamos tikslinės stipendijos matematikos pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams.
Naujos priemonės matematikai mokyti
Numatyta parengti naujų skaitmeninių mokymo priemonių, užduočių rinkinių, skirtų labiausiai probleminėms sritims, pvz., matematiniam samprotavimui arba statistiniam raštingumui, ugdyti. Užduotis bus patogu naudoti, jos bus suskirstytos pagal įvairius požymius, pvz., pasiekimų lygį arba pasiekimų sritį, todėl mokytojai galės pasirinkti savo mokiniams tinkamiausias užduotis.
Bus sukurta vaizdo pamokų įvairioms matematikos temoms mokytis, pvz., apie plokštumos ir erdvės geometriją, vektorius, trigonometriją ir kt., dalis jų – su vertimu į gestų kalbą.
Planuojama organizuoti mokymų matematikos vadovėlių ir uždavinynų rengėjams, persvarstyti vadovėlių recenzavimo ir vertinimo tvarką, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus recenzentams.
Matematikos mokymo(si) sąlygų gerinimas ir pamokų skaičiaus didinimas
Atnaujinus bendrąją matematikos programą, kuri bus įgyvendinama nuo 2023 m. rugsėjo, jau pradinėse klasėse bus mokoma matematinio samprotavimo. Programa sudaro galimybę kiekvienam mokiniui ugdytis matematinį raštingumą – gebėjimą matematiškai samprotauti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias aktualias, realias ir suprantamas problemas.
Daugėja matematikai skiriamų valandų skaičius. Trečioje klasėje nuo 2023–2024 m. m. didinamas matematikai skirtų pamokų skaičius nuo dabartinių 4 iki 5 savaitinių pamokų – jų bus tiek, kiek ir antroje bei ketvirtoje klasėje. Dešimtoje klasėje papildoma šio dalyko pamoka skiriama jau nuo 2021 m. Nuo kitų mokslo metų III–IV gimnazijos klasėje taip pat daugėja matematikai skirtų valandų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos tiek išplėstiniu, tiek bendruoju kursu.
Dar labiau stiprės dėmesys ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, bus siekiama, kad kuo daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų lankytų švietimo įstaigas – ypač vaikai iš pažeidžiamos socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos. Kaip nustatė matematikos pasiekimų analizę atlikę ekspertai, vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme lemia geresnius matematikos pasiekimus 4 klasėje ir vėliau, sulaukus penkiolikos metų. Kad būtų kuo daugiau vaikų nuo trejų metų pritraukta į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, numatyta skirti papildomą finansavimą savivaldybėms.
Daugės mokymo pagalbos spragų turintiems mokiniams. Nuo rugsėjo numatomos papildomos konsultacijos penktokams, I ir III klasės gimnazistams, kurie šį pavasarį laikydami pasiekimų patikrinimus nepasieks patenkinamo lygio. Tam numatytos ir papildomos lėšos, jos pasieks savivaldybes.
Be kita ko, bus keičiamos ir pasiekimų patikrinimų užduočių rengimo procedūros pereinant prie dvejų metų trukmės ciklo, kad užduotys būtų kuo tiksliau parengtos ir patikrinimai geriau atspindėtų mokinių pasiektą lygį.
Mokslininkų indėlis
Kad ugdymo turinys būtų grįstas mokslinėmis įžvalgomis, būtini matematikos mokymą analizuojantys tyrimai, teigia ŠMSM. Mokslininkai talkins atlikdami matematikos mokymo analizę, padės tobulinti ugdymo procesą ir priemones, kad vaikams būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos mokytis, suprasti sudėtingesnes temas, formuoti matematinių žinių sistemą.
Anot ministerijos, darbo grupė, teikusi siūlymus matematikos mokymo stiprinimo priemonių planui, buvo sudaryta švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu. Ji dirbo nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio mėnesio. Grupėje dirbo Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Matematikos mokytojų asociacijos ir kt. organizacijų atstovai.
Ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe.
Kaip anksčiau LRT.lt sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, rengiant šį planą buvo detaliai išanalizuotos nepakankamo matematikos pasiekimų augimo priežastys.
Taip pat skaitykite
„Tai pačių mokinių menka motyvacija, mažai motyvuojantis matematikos mokymosi turinys ir mokymosi priemonių kokybė, neatlieptas matematikos mokytojų poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją, matematikos mokymo mokslinių tyrimų, kurie padėtų plėtoti matematikos mokymo didaktiką bei formuoti nacionalinį mokymosi turinį, stoka“, – vardijo R. Skaudžius.
Anot jo, planas buvo rengiamas daug diskutuojant su matematikais, darbo grupėje dalyvavo matematikos mokytojų atstovai. Principinis sutarimas, ką reikia keisti, – mokyti matematinio mąstymo, kad mokiniai ne tik įgustų atlikti mechaninius veiksmus, bet ir ugdytųsi gilesnius gebėjimus.
„Priemonių plano rengimas užtruko kiek ilgau, tačiau norėjome, kad jis būtų gerai apgalvotas. Plačiau šį planą pristatysime pirmadienį.
Matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo“, – teigė viceministras LRT.lt pateiktame komentare.
