Klaipėdietę nustebino dukters mokykloje išplatintas kvietimas mokytis tapti nuomonės formuotoja. Dvejojama, ar vaikams tokie įgūdžiai, galintys ilgam prikaustyti prie telefono ar kito išmaniojo įrenginio, yra būtini nuo pat mokyklos suolo. Finansavimą pamokoms skyrusiai savivaldybės komisijai taip pat buvo kilę klausimų dėl programos poreikio, tačiau psichologė akcentuoja: socialiniai tinklai ir technologijos savaime nėra žalingos, tačiau susipažįstant su jomis svarbus šeimos vaidmuo.
Klaipėdietės Laimos Gražulienės dukra neseniai iš mokyklos grįžo su naują neformaliojo ugdymo programą reklamuojančia skrajute.
Reklaminis lankstinukas kviečia „būti madingu, „trendinti“ ir registruotis į valstybės lėšomis finansuojamą „VIP mokyklos“ programą „Naujos kartos nuomonės formuotojas – inovatorius“.
Skelbiama, kad šiame būrelyje vaikai mokysis lyderystės, kurti tinklalaides ir žaidimus, „Tik tok“ šokių, sceninio meistriškumo, viešojo kalbėjimo, kompiuterinio raštingumo, saugiai naudotis internetu, susipažins su žinomais žmonėmis, meno, sporto, kultūros ir šou pasaulio atstovais, kovos hakatonų mūšiuose ir pan.
L. Gražulienė abejoja, ar kvietimas iš tiesų turėjo atsidurti pirmokės rankose ir programa veikiausiai yra skirta vyresniems moksleiviams, tačiau moteris pastebi, kad vertinant reklamoje pateiktą informaciją kyla klausimų, ar iš tiesų siūlomos pamokos bus vertingos ir vyresnio amžiaus nepilnamečiams, nepaskatins siekti „pigaus ir greito“ populiarumo.
„Mes išmaniojo telefono ir planšetinio kompiuterio dar dukrai neduodame ir ji nežino, kas yra „Tik tok“, hakatonai ir pan. Paauglystė dabar atkeliauja anksčiau – gal nuo 10 metų. Vaikai ir taip siekia bei randa būdų, kaip atsidurti dėmesio centre. Kai mergaitės tik prieš veidrodį vaikiškai puikuojasi, dar nieko bloga nematau, tačiau kai būrelio vienas iš tikslų yra ugdyti inovatyvius nuomonės formuotojus, mokyti patraukliai pateikti informaciją ir kurti vaizdo įrašus, įžvelgiu daug rizikos, susijusios su asmenybių savivertės formavimu ankstyvame amžiuje. Žiūrėdama į populiariausius šiuo metu Lietuvoje nuomonės formuotojus ir formuotojas, matau, kad sukuriamas noras greitai be didelių pastangų išpopuliarėti. Todėl vaikams galbūt kyla noras lygiuotis į vienas ar kitas nuomonės formuotojas. Tiesiog nesinorėtų, jog vaikas pasidarytų kompleksų maišeliu. Kodėl vaikas negali būti vaiku?“ – dėstė L. Gražulienė.
Pašnekovė taip pat akcentavo, jog vyresnius moksleivius apie socialinius tinklus ir nuomonės formavimą mokantys specialistai turėtų gerai išmanyti vaikų ir paauglių psichologiją ir kaip internetas gali paveikti tokius jaunus žmones, o pateiktame reklaminiame lankstinuke apie pedagogų kompetenciją neužsimenama.
L. Gražulienės nuomone, būrelio metu vaikai veikiausiai mokysis žaisti žaidimus ir pan., o namuose norės tobulinti įgūdžius, tad vaikų laikas prie išmaniųjų įrenginių gali ilgėti, o „gyvas“ bendravimas su draugais tapti dar trumpesnis.
„Taip pat neišvengiamai vaikai konkuruotų tarpusavyje ir susidurtų su patyčiomis, nevisavertiškumo jausmu, kurį tektų kitomis priemonėmis suvaldyti. Nekalti internetiniai žaidimai nuo vaikystės ar nepaskatintų didesnių priklausomybių atsiradimo? Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ar būrelis tinkamai ir saugiai atlieptų vaikų ir paauglių tikruosius poreikius, ar neprisidėtų prie kitų problemų atsiradimo? Taip, jei yra paklausa, tai atsiras ir tokio pobūdžio VIP būrelių / mokyklų pasiūla, bet ar būtent tokie turėtų būti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojami?“ – klausia klaipėdietė.
Apie vaikams siūlomus mokymus diskusiją L. Gražulienė paskatino pasisakiusi ir socialiniame tinkle „Facebook“. Paaiškėjo, jog suaugusiųjų nuomonės šiuo klausimu skiriasi – vieni mano, jog nerti į internetą ir socialinius tinklus vaikams vertėtų kuo vėliau, o kiti akcentavo, jog laikai keičiasi ir vaikai turi žengti koja kojon, mokėti naudotis naujausiomis technologijomis.
Savivaldybė: skirstant finansavimą komisijai buvo kilę dvejonių
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai paaiškino, kad neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) gali būti finansuojamas savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės biudžeto lėšos paskirstomos savivaldybėms pagal mokinių skaičių.
„Norėdamas gauti finansavimą neformaliojo švietimo programai, jos teikėjas užpildo NVŠ programos paraišką, kuri yra viešai Seimo teisės aktų bazėje skelbiamo Neformalaus vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo dalis. Teikėjų pasiūlytas programas vertina savivaldybės komisija – ji ir sprendžia, kokios savivaldybės teritorijoje veikiančios NVŠ programos gali gauti valstybės finansavimą“, – aiškinama LRT.lt ministerijos pateiktame komentare.
Pirmumo tvarka valstybės lėšos skiriamos techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos, informacinių technologijų, technologijų, medijų krypties NVŠ programoms, prisidedančioms prie STEAM plėtros, taip pat programoms, kurios orientuotos į 9–12 klasių (1–4 gimnazijos klasių) mokinius, ir kt.
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Muravjova teigė prisimenanti, jog komisijai svarstant, kurioms programoms skirti finansavimą, dėl „Naujos kartos nuomonės formuotojo – inovatoriaus“ programos tarp komisijos narių buvo kilusi diskusija.
„Šią programą tikrai analizavome, nes ne vienam komisijos nariui, kurie vertina programas, kliuvo pavadinimas. Kodėl pavadinimas iškart asocijuojasi su influenceriais, kurie reklamuoja kažkokius kremus. Bet ten tikrai nebuvo apie tai kalba, ten buvo apie gebėjimą saugiai valdyti informacines technologijas ir įvairias programas“, – sakė S. Muravjova.
Po diskusijų programą nuspręsta finansuoti kaip STEAM krypties, kadangi ji yra laikoma prioritetine.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, programa „Naujos kartos nuomonės formuotojas – inovatorius“ moksleiviams siūloma ir Vilniuje.
Iš valstybės biudžeto šiemet tokiam ugdymui yra skirta 17 mln. eurų. Vienam mokiniui skiriama nuo 15 iki 20 eurų, o specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui – du kartus daugiau.
Kiek pinigų savivaldybės sprendimu buvo skirta būtent programai „Naujos kartos nuomonės formuotojas – inovatorius“, tiksliai negalima pasakyti, nes tuo metu, kai publikacija buvo rengiama, vaikai vis dar registravosi į šią programą.
Akcentuojama, kad programa yra neprivaloma, o pasirenkama laisvai, tad vaikas, kurio šeima nepritaria žinių gilinimui būtent tokia kryptimi, gali tokio būrelio ir nelankyti.
Reikalavimus atitinka ne visos programos, su kai kuriomis tenka nutraukti sutartis
S. Muravjovos žiniomis, programa turėjo būti skirta ne pirmokams, o vyresniems vaikams, tad neatmetama, kad lankstinukas pirmokę pasiekė atsitiktinai.
Savivaldybė, kiek pakanka žmogiškųjų resursų, stengiasi kontroliuoti iš dalies finansuojamas programas, reaguojama į tėvų skundus. Neslepiama, kad pasitaiko trūkumų ir būna, kad kai kurių programų tenka atsisakyti.
„Nuvažiavusi aš, muzikė pagal išsilavinimą, į sporto būrelį galbūt negalėčiau labai kokybiškai įvertinti, ar ten gerai daro tą karatė, ar ne. Tačiau patį principą, patalpas, vaikų santykius su treneriu ar mokytoju, vaikų skaičių įmanoma pasižiūrėti ir įvertinti, ar programa atitinka reikalavimus. Esame atkreipę dėmesį ir esame užfiksavę (trūkumų – LRT.lt), bet su tais žmonėmis sutartis nutraukėme. Šiais metais buvo nustatyti pažeidimai ir neatitikimai to, kaip turėtų vykti programos. Sutartys yra nutrauktos su 5 teikėjais“, – sakė savivaldybės darbuotoja.
Įstaigos, organizuojančios programą, vadovė: influencerių neruošiame
Apie kilusią diskusiją dėl programos „Naujos kartos nuomonės formuotojas – inovatorius“ žino ir šokių mokyklos „Imperium“, kuriai ir priklauso prekių ženklas „VIP mokykla“, direktorė Sandra Lipinskaitė. Ji sako, kad kai kurie pastebėjimai diskusijoje primena patyčias ir kelia įtampą.
„Mes influencerių neruošiame. Yra temos ir potemės, mes jiems siūlome ir sceninį meistriškumą, ir viešąjį kalbėjimą, ir podkastus, į kuriuos įeina į aktorystė, ir savęs pozicionavimas scenoje. Labai daug niuansų. Kai mamytė atsiverčia ir pamato tik vieną žodį influenceris… Kas tai yra? Tai yra reklama – skambu. Bet mes pateikiame toje skrajutėje visą informaciją. Tėveliai atsiverčia. Be to, yra socialiniai tinklai, kur galima matyti, kokios vyksta stovyklos, kokie užsiėmimai, kas vyksta ir ką mes darome. Tai nėra slepiama“, – akcentavo S. Lipinskaitė.
Pasak pašnekovės, būrelyje vaikai anaiptol nėra skatinami kuo daugiau laiko tiesiog praleisti prie ekranų ar nuolat transliuoti socialiniuose tinkluose, o siekiama suteikti galimybę susipažinti su daugybe įvairių sričių nuo piešimo iki programavimo ar šokio ir taip sudaryti sąlygas atrasti save, pamokos pritaikomos kiekvienai grupei atskirai, tačiau kontroliuojama, kad nebūtų nukrypta nuo patvirtintos programos.
Įstaigos vadovės teigimu, programa yra pritaikyta 1–6 klasių moksleiviams ir ją jau yra pasirinkę per 100 vaikų.
Į kritiką, jog reklaminiame lankstinuke kviečiama būti madingiems, S. Lipinskaitė atsakė pastaba, jog tuo tiesiog siūloma sudominti vaikus.
„Mes sakome, kad piešiame madingą piešinį. Čia yra emocija, jiems smagu, o ne kad tiesiog piešiame, rašome ir skaičiuojame. Mes norime vaikams suteikti emocijų, o kai kyla emocija, vaikas nori grįžti ir eiti į būrelį. Mes bandome gaudyti tą emociją, kad jiems patiktų, būtų įdomu, linksma. Darėme apklausą, kas vaikams yra įdomu, ko jie tikisi iš veiklų, tai pasakė, kad jie nori susirasti draugų, kad būtų linksma ir nori būti madingi. Šūkis ir gimė iš to. Jeigu būtų pasakę, kad nori būti protingi, tai gal būtų „protingi“. Bet tai nereiškia, kad ateikite tik tie, kurie protingi, o neprotingi jau neikite, arba sportiški“, – aiškino S. Lipinskaitė ir pridūrė, jog būtent STEAM metodika ir pasižymi tuo, jog vaiką reikia patraukti per jam patrauklią veiklą.
Įstaigos vadovės nuomone, pastabas vertėtų reikšti apsilankius užsiėmime.
Mokykla skundų nesulaukė, tačiau pastebi, jog vaikai piktnaudžiauja šiuolaikinėmis technologijomis
Klaipėdos Vitės progimnazijos, kurią ir lanko klaipėdietės dukra, direktorė Renata Venckienė teigė, kad ugdymo įstaiga pastabų iš moksleivių tėvų dėl reklamuojamos naujosios programos mokykloje nesulaukė.
Direktorės teigimu, būrelio organizatoriai į švietimo įstaigą kol kas nesikreipė ir dėl patalpų nuomos, tad panašu, jog būrelis bus organizuojamas ne mokykloje.
„Tai yra šiuolaikinių šokių grupė. Mes suteikėme jiems galimybę rinktis vaikus, tačiau tai nėra mūsų mokyklos būrelis. Jie yra svetimi – iš šono, eina per mokyklas, renkasi vaikus, platina lankstinukus. Aišku, mes visada pasižiūrime, kad būtų tinkamo turinio ir pan., atitinkantys programą. Kadangi žinojome šią šokių grupę, tai sutikome, kad jie pasikviestų vaikų, jeigu nori, bet tai yra ne mūsų mokyklos būrelis. Čia jau tėvams spręsti, ar jie sutiktų leisti vaikus“, – sakė R. Venckienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad vaikus itin domina išmanieji įrenginiai, technologijos, socialiniai tinklai, tačiau progimnazijoje pamokų metu yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonas, išskyrus išskirtinius atvejus, kai yra būtina susisiekti su artimaisiais arba įrenginiai yra būtini ugdymo procese.
„Matome, kas vyksta Lietuvoje. Jie žaidžia, atsiranda priklausomybės. Manau, kad ta problema yra visur. Jie nebesusikaupia pamokose, dėmesys nukrypsta į žaidimą, jie gyvena tame žaidime, neišeina iš to žaidimo kurį laiką, o reikia mokytis. Tai vien dėl to, kad dėmesys būtų išlaikomas, nenukryptų ten, kur nereikia, mes turime tokį susitarimą ir neleidžiame naudotis telefonais“, – dėstė progimnazijos direktorė.
Pašnekovė sakė pastebinti, kad itin į technologijas yra įsitraukę 5–8 klasių mokiniai, tendencija, tikėtina, išlieka ir gimnazistų klasėse.
„50 proc. labai naudoja. Dabar buvo atostogos, tai klausėme vaikų, ką jie darė per atostogas, jie ištisai žaidė kompiuteriais ir telefonais. Ne visi, aišku, nes klausi pavienių vaikų, bei kai gauni tokius atsakymus – labai neramu pasidaro“, – neslėpė R. Venckienė.
Specialistai akcentuoja: didelis vaidmuo tenka šeimai
Tiek progimnazijos vadovė, tiek psichologė Asta Laskytė akcentuoja, jog didelės įtakos tam, kaip vaikai vertina tiek technologijas, tiek kitus aplink vykstančius reiškinius, turi šeimos požiūris.
„Klausimas yra susijęs su daug dalykų: koks yra ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko, kiek tėvai linkę kalbėtis apie būrelį, kas ten vyko. Nė vienas dalykas nėra žalingas, jeigu šeimoje yra kalbama, iš kiekvieno potyrio galima gauti tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų“, – sakė A. Laskytė.
Psichologės teigimu, išvengti technologijų šiais laikais nepavyks, tačiau po kiekvieno būrelio, matyto filmo ar kitokios patirties būtina su vaikais apie tai diskutuoti.
„Ar „Tik tok“ yra blogai? Ir ten turbūt galima rasti teigiamų dalykų, bet reikia mokėti pasimokyti iš to, ką matai, arba pasiimti tą naudą. O kada tai mokytis jeigu ne tada, kai tai vyksta“, – pastebėjo pašnekovė.
Kalbant su vaiku rekomenduojama išsiaiškinti vaiko lūkesčius, ko jis tikisi iš technologijų ar konkretaus būrelio, kaip tuos lūkesčius galima patenkinti arba kompensuoti.
Be to, akcentuojama, kad tėvų reakcija į vykstančius procesus yra labai svarbi vaikui ir gali suteikti daug žinių, o griežti draudimai gali lemti neigiamas ar net pavojingas pasekmes.
„Jeigu tai nevyks su mamos žinia, vyks slapta, o kas vyksta slapta su vaikais, yra blogai, nes negalime kontroliuoti, viskas nueina į pogrindį, atsiranda galimybė susidurti su netinkamais asmenimis. Yra tam tikrų niuansų, kuriuos mes privalome sakyti. Jeigu mes apsimesime, kad to nėra, greičiausiai ir nemokysime, kaip elgtis“, – aiškino A. Laskytė.
Kalbant su vaikais apie populiarumą ir jo reikšmę, psichologė rekomenduoja akcentuoti ilgaamžiškumo momentą ir skatinti siekti to, kas nėra laikina. Kalbėtis apie tai, ką siekdamas populiarumo žmogus gali duoti visuomenei – galbūt pademonstruoti savo žinias ar talentus, patariama nurodyti stipriąsias puses, kalbėti apie jų tobulinimą, pastangas, savarankiškumą, atsakomybes.
„Dar labai svarbus momentas yra pavyzdys ar autoritetas. Vienaip ar kitaip tėvai turėtų siekti būti autoritetais savo vaikams. Jeigu tėvai yra sėkmingi, jeigu jie džiaugiasi savo karjera, pasitenkina darbe, tai matydamas vaikas, ko gero, nenorės to greito pasitenkinimo, o supras, kad tik per darbą, per darbštumą galima kažko pasiekti. Bet jeigu tėvai grįžę tik žiūri televizorių, nešneka ir dar meta frazę „o kaip jam pasisekė, jis išlindo į ekraną“, tada vaikas pamanys, kad tai galima pasiekti greitai ir nereikia vargti, o pakanka vienam kartui išlįsti į eterį ir gali būti žinomas“, – aiškino A. Laskytė.
