Vieninteliame šalyje ukrainiečių registracijos centre Alytuje kas savaitę sulaukiama maždaug dviejų dešimčių nuo karo bėgančių žmonių. Čia pabėgėliams ukrainiečiams susiorientuoti padeda dirbančios tėvynainės.
Alytiškis Saulius, anksčiau dirbęs ugniagesiu, išėjęs į tarnybinę pensiją, trumpą laiką dirbo socialiniu darbuotoju, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ir pirmiesiems pabėgėliams pasiekus Alytų, ėmėsi savanoriauti registracijos centre.
„Matai vaikų šypsenas, ne visai tokias linksmas, išgyvenimus, susimąstai, kad gali prisidėti, kad vaikams būtų džiaugsmo, kad pasimirštų karo baisumai, negandos“, – sako Saulius Valansevičius.
Dabar savanorių, nuslūgus pabėgėlių srautui, reikia mažiau. Tačiau pavasarį vaikų žaidimo kambariuose kasdien būdavo po 20 ir daugiau vaikų , tad savanorių dirbdavo po 10. Karo pradžioje savanorių centre buvo apie 200. Dauguma jų galinčių susikalbėti su pabėgėliais, nes žinių reikia nemažai.
„Jie bijo, jie nežinioje, jie klausia, kur gyventi, kas man padės, kur institucijas rasti, kur kalbos mokytis“, – pasakoja ukrainiečių registracijos vadovė Inga Valiūnienė.
Savanorės sako, kad tenka pasirūpinti ir neįgaliais, garbaus amžiaus atvykusiaisiais, daugiavaikėmis šeimomis.
„Vieni pinigais prisideda, kiti važiuoja padėti, o aš taip įsivaizduoju padėdama. Mes čia ir vadinamės šeima, šeimos nariais su čia ateinančiais ir čia esančiais“, – sako savanorė Rūta Vaščilaitė.
Pabėgėliai centre gauna vienkartinius maisto paketus, humanitarinę pagalbą, gali pasirinkti rūbų, avalynės, indų.
Registracijos centre nuo rudens dirba dvi ukrainietės – Olena iš nuo žemės nušluotos Irpinės ir Liudmila iš subombarduoto Mykolajivo. Jos sako padėti tautiečiams laikančios pareiga.
„Reikėjo veiklos, auginu sūnų, reikia jį maitinti, aprengti, galvoti apie ateitį. Be darbo moraliai sunku, negali užsidaryti namuose. O čia bendrauji su tautiečiais, gyvenimas atrodo kitaip“, – sako savanorė iš Mykolalijo Liudmila Stupak.
„Pabėgėliams smagu matyti tautiečius, nes niekas taip nesupras, kaip savi žmonės, ukrainiečiai, jiems paprasčiau kalbėtis“ – tvirtina savanorė iš Irpinės Olena Pozdniakova.
Tokiame vieninteliame Lietuvoje ukrainiečių registracijos centre, kur bėgantiems nuo karo suteikiama visa informacija, galima laikinai apsistoti 72 valandoms. Dabar per savaitę į centrą atvyksta apie 20 ukrainiečių.
