Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasirašytas įstatymas, kuris leis savivaldai lengviau skolintis, užtikrins geresnes viešąsias paslaugas. Savivaldybės džiaugiasi galėsiančios įgyvendinti daugiau Europos Sąjungos (ES) iš dalies finansuojamų projektų. Vis dėlto Laisvosios rinkos instituto vadovė mato riziką, kad savivaldybių skolos išaugs.
Lazdijuose statomas daugiafunkcis sporto centras – anot vietos merės, kone pagrindinis projektas, kurio dabar reikia rajone, bet trūksta pinigų.
„Jo vertė didelė, daugiau kaip 14 mln. eurų. Pastatyti reikia kaip galima greičiau – vaikai, jaunimas, suaugę neturi, kur sportuoti“, – teigia Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Savivaldybių merai šiandien ketvirtadienį rinkosi prezidentūroje. G. Nausėda pasirašė pataisas, kurios nuo kitų metų savivaldai leis lanksčiau skolintis ES bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.
Pasak G. Nausėdos, tai – vienas svarbiausių jo pasirašytų įstatymų, nes turėtų mažinti regioninius skirtumus.
„Šio įstatymo pasirašymas suteiks pagrindą tikėtis, kad ir dideliuose miestuose, ir miesteliuose, ir mažuose kaimuose žmonės gaus geresnes viešąsias paslaugas, turės didesnes pasirinkimo galimybes ir, svarbiausia, galės gyventi patogiai“, – teigia G. Nausėda.
Savivalda sako, kad jautėsi podukros vietoje – centrinė valdžia skolinosi, o merams neleido.
„ES remia projektą X, jam skiria 80 procentų ar 85, tu nori jį realizuoti, bet neturi 15 procentų reikiamo indėlio. Į banką norėtum eiti pasiskolinti, bet įstatymai neleidžia. Ar ne absurdas?“, – kelia klausimus Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius.
„Atsiras savotiška ramybė, kad gautos europinės lėšos bus tinkamai ir laiku įsisavintos, nes yra galimybė prie jų prisidėti įstatymo dėka“, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Ne tik prezidentas, bet ir savivaldybės kartoja, kad pinigus skirs viešajam transportui atnaujinti, gerės sveikatos paslaugų kokybė.
Tačiau savivaldybių indeksą kasmet sudarančio Laisvosios rinkos instituto vadovė sako, kad viešosioms paslaugoms gerinti savivaldai trūksta ne pinigų.
„Dažniausiai valstybės institucijoms trūksta ne lėšų, bet atsakomybės ir sklandžių biurokratinių procedūrų, tai pradėti viešųjų paslaugų gerinimą nuo lėšų didinimo nėra išmintinga“, – mini Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Prezidento teigimu, pataisos atveria regionams daugiau kaip 700 mln. eurų investicijų galimybę. Savivalda turės prisidėti prie europinių projektų maždaug 380 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti.
„Jūs, merai, prisiimate riziką, kuri susijusi su efektyviu pinigų panaudojimu“, – teigia G. Nausėda.
Savivaldybių skolos negali viršyti 60 proc. jų pajamų.
„Didelė rizika, kad nepastebimai išauginsime dar vieną skolą šalia biudžeto skolos, kuri jau dabar labai brangiai kainuoja . <...> Dar turėsime daugybę skolų savivaldos lygmenyje“, – pastebi E. Leontjeva.
Jei savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turėtų juos atkurti. Kitu atveju vėlesniais metais negalėtų skolintis lanksčiau.
