Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, o nepalankiausiai – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Ekspertai mano, kad tyrimo rezultatai signalizuoja, jog Lietuvos gyventojų simpatijos atitenka toms šalims, kurios yra svarbios geopolitinės partnerės, aktyvios nuo Rusijos besiginančios Ukrainos rėmėjos, nepaisant to, kad ir pačios savo vidaus politikoje susiduria su iššūkiais.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2022 metų lapkričio 17 – gruodžio 2 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 112 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida – 3,1 procentinių punktų.
Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.
Apklausos metu respondentų paprašyta pateikti savo nuomonę apie 9 užsienio valstybes: Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, JAV ir Kiniją. Šalys vertintos palankiai, greičiau palankiai, greičiau nepalankiai, labai nepalankiai arba pasirenkant neatsakyti į klausimą.
Palankiausiai vertinama Lenkija, tarp favoričių – ir Vokietija, Ukraina
Tyrimas parodė, kad šiuo metu palankiausiai yra vertinama Ukraina (27 proc. vertina labai palankiai, 54 proc. greičiau palankiai) bei JAV (27 proc. labai palankiai, 45 proc. greičiau palankiai). Trečioje ir ketvirtoje vietoje yra Lenkija (24 proc. labai palankiai) ir Didžioji Britanija (22 proc. labai palankiai).
Vokietiją labai palankiai vertina 16 proc. apklaustųjų, o Prancūziją – 14 proc. respondentų.
Vis dėlto, susumavus visus palankius vertinimus, situacija pasikeičia. Palankiausiai iš viso, apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai vertina Lenkiją (90 proc: 24 proc. labai palankiai ir 66 proc. greičiau palankiai), antroje vietoje – Vokietija (82 proc.: 16 proc. labai palankiai ir 66 proc. greičiau palankiai), trečią vietą dalintųsi Ukraina (81 proc: 27 proc. labai palankiai ir 54 proc. greičiau palankiai), Didžioji Britanija (81 proc.: 22 proc. labai palankiai ir 59 proc. greičiau palankiai), Prancūzija (81 proc.: 14 proc. labai palankiai ir 67 proc. greičiau palankiai) ir JAV (81 proc.: 27 proc. labai palankiai ir 54 proc. greičiau palankiai).
Lyginant su šių metų vasario pabaigoje vykusia apklausa (apklausa prasidėjo 2022 m. vasario 22 d., t. y. prieš Rusijos invaziją į Ukrainą) matyti, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie daugelį šių šalių kito: Lenkiją metų pradžioje palankiai vertino 88 proc. apklaustųjų, Prancūziją – 83 proc., Vokietiją – 81 proc., Ukrainą – 80 proc., Didžiąją Britaniją – 78 proc., JAV – 71 proc.
Kaip rodo apklausa, Ukrainą kiek palankiau už kitus vertina jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai, besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, o kiek daugiau nepalankiai įvertino didmiesčių gyventojai, dirbantys gyventojai, rusų bei lenkų tautybių gyventojai. Pažymėtina, kad rusų tautybės gyventojai Lietuvoje Ukrainą vertina palankiau (69 proc. palankiai ir 21 proc. nepalankiai) nei lenkų tautybės gyventojai (45 proc. iš jų Ukrainą įvertino palankiai, 35 proc. nepalankiai ir 20 proc. neturėjo nuomonės).
JAV palankiau vertina jaunimas iki 30 metų, respondentai mažesniuose miestuose, besimokantis jaunimas (9 iš 10), o vienintelė gyventojų grupė šalyje, kuri JAV vertina daugiau neigiamai nei teigiamai, yra Lietuvoje gyvenantys lenkų tautybės respondentai (45 proc. iš jų JAV įvertino nepalankiai, o 35 proc. palankiai).
Didžiąją Britaniją, anot apklausos, visos gyventojų grupės vertina vienodai palankiai, tik santykinai kiek daugiau neigiamai ją vertina lenkų tautybės gyventojai (33 proc. iš jų įvertino nepalankiai, o 55 proc. palankiai).
Kitas užsienio valstybes – Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją – atskiros gyventojų grupės vertino panašiai.
Blogėja nuomonė apie Rusiją
Tyrimo duomenimis, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Rusiją (64 proc. vertina labai nepalankiai, 26 proc. greičiau nepalankiai), Baltarusiją (32 proc. labai nepalankiai, 43 proc. greičiau nepalankiai) ir Kiniją (13 proc. labai nepalankiai, 44 proc. greičiau nepalankiai).
Lyginant su šių metų vasario pabaigoje vykusia apklausa (apklausa prasidėjo 2022 m. vasario 22 d., t. y. prieš Rusijos invaziją į Ukrainą) matyti, kad Lietuvos gyventojų nuomonė dėl Kinijos kiek pagerėjo (5 procentiniais punktais), o labiausiai nuo karo pradžios pablogėjo Rusijos vertinimas (tuo metu nepalankiai ją vertino 83 proc., o dabar tokių – 90 proc.).
Kiniją, kaip rodo apklausa, palankiai vertina 3 iš 10 (29 proc.) gyventojų (2 proc. labai palankiai ir 27 proc. greičiau palankiai). Palankiau už kitus Kiniją įvertino jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, o nepalankiausiai šią šalį vertina vadovai bei rusų tautybės gyventojai (65 proc. vertina nepalankiai ir 23 proc. palankiai).
Baltarusiją palankiai vertina šeštadalis suaugusių Lietuvos gyventojų (3 proc. labai palankiai ir 14 proc. greičiau palankiai). Kiek palankiau už kitus Baltarusiją vertina respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai. Pažymėtina, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai yra vienintelė respondentų grupė, kuri Baltarusiją vertina daugiau palankiai (53 proc.) nei nepalankiai (35 proc.).
Anot apklausos rezultatų, Rusiją nepalankiai vertina 9 iš 10 gyventojų, 1 iš 10 (6 proc.) šią šalį įvertino palankiai (2 proc. labai palankiai ir 4 proc. greičiau palankiai). Visos gyventojų grupės Rusiją vertina vienodai nepalankiai, net ir Lietuvoje gyvenantys rusų tautybės gyventojai (11 proc. ją įvertino palankiai, 83 proc. nepalankiai). Santykinai mažiausiai neigiamai Rusiją įvertino lenkų tautybės respondentai (23 proc. Rusiją įvertino palankiai, 55 proc. nepalankiai ir 22 proc. neturėjo nuomonės).
Karo akivaizdoje nekreipiame dėmesio į teisės viršenybės principų pažeidimus
LRT.lt kalbintas Lietuvos karo akademijos (LKA) politikos analitikas Justinas Juozaitis tikino, kad atlikta apklausa neatskleidžia respondentų užsienio valstybių vertinimo priežasčių, tad, anot jo, tyrimo rezultatus galima interpretuoti spėliojant.
Analitikas, paklaustas apie Lietuvos gyventojų palankumą Lenkijai, tikino, kad apklausos rezultatai veikiausiai rodo, jog ši šalis, nepaisant jos ginčų su europinėmis institucijomis dėl galimai pažeistų teisės viršenybės principų, Lietuvos žmonių traktuojama kaip itin svarbi partnerė nacionaliniam saugumui. Be to, anot pašnekovo, tikėtina, kad Lietuvos gyventojus itin žavi griežta Lenkijos politika Rusijos atžvilgiu bei parama Ukrainai karo kontekste.
„Jeigu pasižiūrėtume į tai, kaip Vokietijos tiek politinis elitas, tiek visuomenė vertina Lenkiją, tai jų požiūrį lemia teisės viršenybės problema Lenkijoje. Kitos valstybės dažnai ir Europos Sąjungos kontekste Lenkiją supranta kaip problemišką partnerę.
Lietuvai ir jos nacionaliniam saugumui Lenkija yra viena iš kertinių partnerių. Kodėl visuomenė taip palankiai vertina Lenkiją? Galbūt tai yra žmogiškieji ryšiai, galbūt vertinamas Lenkijos ryžtas Rusijos atžvilgiu. Pastaruoju metu galime pastebėti labai ambicingą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo reformą, labai ambicingus ginkluotės įsigijimus, labai reikšmingą Lenkijos paramą Ukrainai“, – komentavo J. Juozaitis.
Panašiomis įžvalgomis su LRT.lt pasidalijo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė politologė Dovilė Jakniūnaitė. Anot jos, akivaizdu, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė požiūrį į Lenkiją – tiek politikai, tiek ir visuomenė nebeakcentuoja šios šalies vidaus politikos problemų, tai užgožia šios valstybės pastangos padėti nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.
„Kritika Lenkijai dėl teisės viršenybės buvo girdima anksčiau, o dabartinė mūsų koalicija, ypač valdančioji partija, labai stengiasi nepabrėžti Lenkijos problemų ginče su Europos Komisija.
Lietuva akcentuoja kitas sritis su Lenkija, kur mes sutariame. Niekada viešai po visokių susitikimų, vizitų Lenkijoje nesakoma, kad „mes palaikome Lenkiją“, tiesiog nešnekama ta tema, apie Lenkiją kalbama kaip apie kaimyninę valstybę, kaip apie svarbią partnerę nacionaliniam saugumui“, – aiškino D. Jakniūnaitė.
Lietuvai ir jos nacionaliniam saugumui Lenkija yra viena iš kertinių partnerių. Kodėl visuomenė taip palankiai vertina Lenkiją? Galbūt tai yra žmogiškieji ryšiai, galbūt vertinamas Lenkijos ryžtas Rusijos atžvilgiu.
J. Juozaitis
Jei ne karas, Ukraina būtų vertinama mažiau palankiai?
LKA analitikas J. Juozaitis, kalbėdamas apie Lietuvos gyventojų palankumą Ukrainai, tvirtino, kad tai, be abejonės, susiję su karu. Jo teigimu, ši šalis vertinama kaip Vakarų vertybių gynėja.
„Ukraina, kaip pasakė J. Stoltenbergas, šiuo metu gina Vakarų pasaulį savo krauju. Tai iš esmės tęsiasi nuo 2014 metų įvairiu intensyvumu, galbūt tai formuoja teigiamą požiūrį į šią šalį“, – sakė analitikas.
Profesorė D. Jakniūnaitė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai Ukrainą palaiko todėl, kad ši ginasi nuo Rusijos, kuri įvardijama nacionaline grėsme. Pašnekovė svarstė, kad Ukrainos, kaip ir Lenkijos, atveju žmonių požiūryje dominuoja būtent paramos užpultai valstybei aspektas. Jei karo nebūtų, kaip spėjo D. Jakniūnaitė, veikiausiai Ukrainą Lietuvos gyventojai vertintų ne taip palankiai, atsižvelgdami į anksčiau minėtas problemas šalies viduje: ekonomikos, skaidrumo iššūkius.
„Jeigu neturėtume susipriešinimo su Rusija, pavyzdžiui, prieš pusantrų metų, manyčiau, Ukrainą būtume gerokai skeptiškiau vertinę. Anksčiau Ukraina buvo asocijuojama su kitais dalykais, bet dabar tos asociacijos išnyksta, dabar visi susikoncentruoja į karą“, – dėstė profesorė.
D. Jakniūnaitės manymu, geopolitiniais aspektais veikiausiai galima paaiškinti ir Lietuvos gyventojų palankų požiūrį į JAV. Anot jos, Lietuvos žmonės ir anksčiau išsiskyrė simpatijomis JAV, o dabar jas dar labiau sustiprino Amerikos parama Ukrainai.
„Mes, palyginti su kitais europiečiais, esame gana proamerikietiška valstybė. Tai rodo ir apklausa – bendrą tendenciją. Be to, prie palankaus JAV vertinimo prisidėjo ir karas Ukrainoje“, – aiškino politologė.
Profesorė pastebėjo, kad, palyginus šių metų vasario ir lapkričio apklausų duomenis, truputį paaugo nepalankiai Vokietiją ir Prancūziją vertinančių respondentų skaičius. D. Jakniūnaitė neatmetė galimybės, jog tai gali būti susiję su kritika šioms valstybėms dėl jų besikeitusios, esą per švelnios reakcijos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Kai skaitai žiniasklaidą, pastebi, kad Vokietijai ir Prancūzijai tenka gana daug kritikos karo Ukrainoje kontekste. Gal tai smarkiai gyventojų nuomonės ir neveikia, bet nepalankus tų valstybių vertinimas yra truputį didesnis“, – svarstė D. Jakniūnaitė.
Mato nedidelį segmentą, esantį Maskvos informacinėje erdvėje
LKA analitikas J. Juozaitis tvirtino, kad nepalankus Lietuvos gyventojų požiūris į Rusiją ir Baltarusiją nestebina. Anot jo, Rusija yra užpuolusi Ukrainą, kurią Lietuva aktyviai remia, o Baltarusija yra Rusijos talkininkė kare. Be to, kaip priminė pašnekovas, Minsko valdžia jau kurį laiką vykdė priešišką Lietuvai politiką.
Mes, palyginti su kitais europiečiais, esame gana proamerikietiška valstybė.
D. Jakniūnaitė
„Rusija yra tradicinis grėsmės šaltinis Lietuvos viešojoje erdvėje, mes apie Rusijos keliamas grėsmes diskutuojame labai seniai. Baltarusija kaip grėsmė yra irgi gana seniai: iš esmės su Astravo atomine elektrine grėsmė išaugo, paskui matėme migracijos klausimus, pratybas „Zapad“, derybas tarp Minsko ir Maskvos, tiksliau tariant, A. Lukašenkos išsisukinėjimą nuo sąjunginės valstybės, nors visuomet pašonėje buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Baltarusijoje perspektyva. Dabar pamatėme, kad Baltarusija remia Rusiją, puolančią Ukrainą“, – nepalankios gyventojų nuomonės apie Rusiją ir Baltarusiją priežastis kalbėjo J. Juozaitis.
Tiesa, jis pastebėjo, kad nedidelė dalis Rusijos simpatikų Lietuvoje vis dėlto išliko. Tai, pašnekovo spėjimu, gyventojai, kurie toliau tiki Kremliaus transliuojama propaganda.
„Lietuvoje vis tiek išlieka labai nedidelis visuomenės segmentas, kuris niekaip neišeina iš Rusijos informacinės erdvės, vis tiek yra įsikibęs savo mąstysenos ir veikiausiai taip mąstanti nedidelė visuomenės dalis ir liks“, – dėstė J. Juozaitis.
Profesorė D. Jakniūnaitė ragino neatmesti, kad Rusijos atžvilgiu dalis gyventojų gali būti nusiteikę ne taip priešiškai, kaip rodo apklausos. Politologė teigė, jog paprastai, kai tam tikrais klausimais nuomonės viešoje erdvėje yra labai susiskaidžiusios, žmonės gali ir nedrįsti atskleisti savo požiūrio.
„Pavyzdžiui, dėl Ukrainos ir Rusijos yra labai aiškios pozicijos ir žmonės, kurie kritiškiau vertina Ukrainą arba ne taip kritiškai vertina Rusiją, tai nebūtinai pasakys. Nesakau, kad būtinai taip yra, bet šią sąlygą reikėtų turėti omenyje, nes viešoji erdvė yra labai susiskaidžiusi, rizika dėl nenoro pasakyti savo nuomonę gerokai padidėja“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
LKA analitikas J. Juozaitis, kalbėdamas apie nepalankiausiai vertinamas valstybes apklausoje, atkreipė dėmesį į Kiniją. Jis svarstė, jog ši valstybė nepalankiai vertinama veikiausiai dėl to, kad jau kurį laiką linksniuojama kasmetinėse grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Tiesa, pašnekovo manymu, tyrimas rodo, kad gyventojai dar turi abejonių dėl Kinijos grėsmės.
„Kita vertus, nepaisant to, kad JAV Kinija yra svarbiausia problema, lietuviai to galbūt dar nėra įsisąmoninę ir Kinijos keliamos grėsmės lietuvių taip tiesiogiai neliečia.
Kas domisi nacionaliniu saugumu, tai požiūris yra gana aiškus – Kinija yra daugiau grėsmė, o ne šalis, su kuria reikia bendradarbiauti. Bet yra ir tam tikrų balsų, kurie sako, kad ekonominius santykius su Kinija galima palaikyti“, – aiškino J. Juozaitis.
