„Sukčiavimas, kaip ir kitos nusikalstamos veikos, turi savo apibrėžtį. Sukčiavimas gali būti nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule įgyja turtą arba turtinę teisę, taip pat išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pavyzdžiui, kai yra imituojamas sandoris“, – apie tai, kaip baudžiamojoje teisėje yra suprantamas sukčiavimas, ir kada asmuo gali kreiptis į atsakingas institucijas, pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas dr. Audrius Juozapavičius.
Pasak advokato, nusikalstamos veikos yra išmaniai vykdomos, todėl apgaulė pasireiškia įvairiai.
„Klastojant dokumentus, pateikiant klaidingą informaciją apie savo asmenį, vykdomą veiklą, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Gali būti ir pasyvi apgaulė, kai nutylimos esminės apsisprendimui reikšmingos aplinkybės, turint, be abejo, tokią įstatyminę pareigą. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavėjas parduoda turtą, kuris jau yra parduotas, įkeistas ar panašiai“, – aiškina A. Juozapavičius.
Išsamiau – įraše.
