Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverstinių medicininių priemonių taikymo asmeniui, pasikėsinusiam nužudyti kaimyną, Klaipėdoje mokytoju dirbantį Nerijų Dzingelevičių. Pedagogas laiptinėje užpultas vykdamas į darbą šių metų pavasarį.
Teismas nepakaltinamu pripažintam vyrui taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Peiliu badė į galvą, stipriai sužalojo mokytojo veidą
Byloje nustatyta, kad teistas 52 metų klaipėdietis namo, kuriame pats gyveno, laiptinėje persekiodamas N. Dzingelevičių, jam į įvairias kūno vietas ir į gyvybiškai svarbų organą – galvą – sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nenustatytu kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip 9 kartus dūrė nenustatytu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Dėl padarytų sužalojimų buvo nepataisomai subjaurotas mokytojo kūnas.
Kaltinamasis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes N. Dzingelevičius aktyviai priešinosi dengdamasis rankomis, metė į užpuoliką savo rankinę su nešiojamuoju kompiuteriu ir pabėgo nuo smurtautojo į savo butą.
Taip pat skaitykite
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad iš savo buto išėjęs nebuvo, nukentėjusiojo nepažįsta ir nieko nesužalojo. Apklausos metu vyrui pradėjus kalbėti neadekvačius dalykus apklausa buvo nutraukta, jam paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.
Apygardos teismas konstatavo, kad vyras dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo negali stoti prieš teismą ir duoti paaiškinimų, tačiau tai, kad būtent jis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, patvirtina byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados.
Kaltinamasis – nepakaltinamas
Teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu kaltinamasis sirgo psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės akte padarytas išvadas dėl kaltinamojo psichologinės, psichiatrinės sveikatos būklės, jo gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu ekspertės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis pasikėsino nužudyti N. Dzingelevičių būdamas nepakaltinamas.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma pakaltinamo asmens padaryta nusikalstama veika, teigiama teismo pranešime.
Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi, anot teismo, nėra visų jo sudėties požymių. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas baudžiamajame procese.
Apygardos teismo nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Baiminamasi, kad ateityje užpuolikas nusikaltimų nepakartotų
Nors apie tai, kad N. Dzingelvičiaus užpuolikui į kalėjimą sėsti neteks, o bus skirtas priverstinis gydymas, buvo kalbama jau seniau, tačiau netrukus po nuosprendžio nukentėjusiojo žmona Reda Dzingelevičienė neslėpė – sprendimas kelia tam tikro nerimo.
Moteris įtaria, kad jos vyro skriaudikas iš tiesų galėjo suprasti, ką daro ir kokias pasekmes sukels jo veiksmai.
„Kadangi aš žinau išsamiau, kas buvo baudžiamojoje dalyje. Kelia abejonių tai, kad 2010 metais jis buvo baustas pagal Baudžiamąjį kodeksą ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo ir sėdėjo kalėjime. Tuo metu jis buvo pakaltinamas, o praėjus 12 metų – nepakaltinamas. <…> Man kėlė abejonių dėl to nusikaltėlio suvokimo ir, kad jis galėjo įvertinti situaciją. Jis gyveno po mumis ir dėl prastos buto izoliacijos, jis galėjo girdėti, kada Nerijus išeina į darbą. Taip pat iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis stebėjo, tykojo, sekė ir taikėsi į konkretų asmenį. Mano tokia nuomonė. Aš manau, kad jis suvokė, galėjo ir turėjo kontroliuoti savo veiksmus“, – dėstė pašnekovė.
Užpuolikas, pasak nukentėjusiojo žmonos, anksčiau yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, taip pat buvęs įkalintas, galėjo sukaupti patirties ir šįkart apsimesti, jog turi sveikatos problemų.
Vis dėlto bent kol kas šeima nėra tvirtai apsisprendusi skųsti teismo sprendimą ir viliasi, kad užpuoliko psichinę būklę vertinę specialistai savo darbą atliko kokybiškai.
Tiesa, R. Dzingelevičienė neslėpė, išlieka tam tikro nerimo dėl to, ar po kurio laiko nebus nuspręsta skriaudiką paleisti iš priverstinio gydymo vietos ir panašios nelaimės į N. Dzingelevičiaus, vėl nepasikartos.
„Aš tikiuosi, kad jį ten gydys. Tikriausiai, tai yra neišgydoma liga. Bet, tikėtina, kad jeigu jis išeis į laisvę iš gydymo įstaigos ir simuliavo ligą, tai gali tęsti nusikaltimus. Aš manau, kad tai yra pavojingas visuomenei žmogus. Jeigu jis išeis, nemanau, kad vartos vaistus ar tęs gydymą, neturės pinigų lankytis pas gydytojus, tai gali būti visko. Tikėtina, kad jis ateityje gali pakartoti tam tikrus išpuolius. Nerijų jis ne pirmą užpuolė. Tik mes galbūt paviešinome tai plačiau, nes norime atkreipti dėmesį, kad tokių žmonių yra daug, tik jie nesigydo“, – sakė R. Dzingelevičienė.
Šeima, viešindama skaudžią istoriją, viliasi, jog galbūt šis atvejis paskatins žmones atidžiau vertinti aplinkinius, paraginti kreiptis pagalbos, jeigu kyla įtarimų, kad tokia yra reikalinga ir pan.
Tragedija apvertė gyvenimą aukštyn kojomis
Netrukus po teismo posėdžio, kurio metu ir buvo paskelbta nutartis, pats N. Dzingelevičius išskubėjo į dar vieną vizitą pas gydytojus. Apsilankymai gydymo įstaigose nuo pat tos dienos, kai jaunas pedagogas buvo užpultas namo, kuriame gyveno, laiptinėje, jau tapo N. Dzingelevičiaus kasdienybe.
Nukentėjusiojo žmona R. Dzingelevičienė pastebėjo, kad tragiškas įvykis, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nenusinešė vyro gyvybės, aukštyn kojomis apvertė sutuoktinių gyvenimą: teko pakeisti gyvenamąją vietą, didžiąją pajamų dalį tenka išleisti mokant už įvairias medicinines procedūras.
Iki pat šiol N. Dzingelevičius vis dar negali valdyti užpuoliko supjaustytos rankos, kenčia didelius galvos skausmus, nes smurtautojas, smūgiuodamas peiliu pažeidė tam tikrą nervą. Jaunas vyras kasdien yra priverstas vartoti dideles nuskausminamųjų dozes, kurios jau dabar nenumalšina nepakeliamo skausmo tad tenka kreiptis į įvairias skausmo klinikas kituose miestuose, kurios injekcijomis blokuoja ar „užmigdo“ nervą ir taip žmogus gali bent kurį laiką pailsėti nuo skausmo.
„Tie padaryti sužalojimai yra negrįždami ir ilgalaikiai. Kaip bus toliau – nežinau. <…> Tas rytas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Visiškai neplanuotai, netikėtai ir be jokios kaltės. Jeigu turėtum kokį konfliktą su kaimynais, galbūt ir jaustumeisi kažką ne taip padaręs, bet šiuo atveju nebuvo jokio konflikto“, – sakė R. Dzingelevičienė.
