Pasikėsinimo nužudyti pedagogą iš Klaipėdos Nerijų Dzingelevičių byloje – pirmasis teismo posėdis. Prokuroras prašo, kad pedagogo užpuolikui, jau kurį laiką esančiam gydymo įstaigoje, būtų skirtas priverstinis gydymas, tačiau nukentėjusiojo advokatas kelia klausimą ir prašo teismo įvertinti, ar smurtautojas iš tiesų yra nepakaltinamas ir ar negalėjo suvaidinti ligos. Žiauriai peiliu laiptinėje šių metų pradžioje sužalotas pedagogas teisme grįžo prisiminimais atgal į lemtingą rytą ir sako, kad kai buvo užpultas tiesiog jautė, kad jį siekiama nužudyti – užpuolikas tylėdamas ir užtikrintas smūgiavo peiliu į veidą bei galvą.
Byla dėl mokytojo iš Klaipėdos N. Dzingelevičiaus užpuolimo ketvirtadienį atversta Klaipėdos apygardos teisme.
Nors byla – dėl pasikėsinimo nužudyti, panašu, kad kalėjimo vartais pedagogo skriaudikui neatsivers – atlikus ekspertizes ir įvertinus jo sveikatos būklę prokurorai prašo, kad N. Dzingelevičiaus skriaudikui būtų skirtas priverstinis gydymas.
LRT.lt jau skelbė, kad jaunas mokytojas smurtautojo auka tapo šių metų kovo 2-ąją. Tos dienos rytą, išsiruošęs į darbą, N. Dzingelevičius nė neįtarė, kad netrukus jam teks kovoti už savo gyvybę, o ją išsaugojus – už galimybę grįžti į normalaus gyvenimo vėžes.
Laiptinėje lifto laukusį N. Dzingelevičių užpuolęs jo skriaudikas sudavė apie 10 smūgių peiliu, taikėsi į veidą ir galvą. Užpultas klaipėdietis gynėsi rankomis, tad sužalotos ir jos. Kai kurios pjautinės žaizdos – net sprindžio dydžio.
Kovą tyrimas tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o įtariamasis buvo suimtas 1 mėnesiui.
Vertinant tai, kokius sužeidimus N. Dzingelevičius patyrė per išpuolį, tai, jog tyrimas buvo pradėtas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pribloškė nukentėjusįjį ir jo artimuosius. Nerimauta ir dėl to, kad įtariamasis buvo suimtas tik mėnesiui, ir kad į laisvę grįžęs žiaurus užpuolikas gali kelti grėsmę aplinkiniams, tykoti naujų aukų.
Visuomenę sukrėtęs išpuolis ir suėmimo terminas sulaukė nemažai neigiamų reakcijų visuomenėje. Balandį suėmimo terminas įtariamajam buvo pratęstas, tyrimo metu priimtas sprendimas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Įtariamajam taip pat buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė.
Prieš pat bylai pasiekiant teismą paaiškėjo, kad tą lemtingą dieną užpuoliko padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota į pasikėsinimą nužudyti, tačiau pats N. Dzingelevičiaus skriaudikas nelaikomas įtariamuoju. Įvertinus jo psichinę būklę, smurtautojas įvardijamas asmeniu, padariusiu įstatymu uždraustą veiką.
Ekspertizes atlikę specialistai nustatė, kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo vyras ir vykdydamas nusikaltimą, ir vėliau negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.
Konstatuojama, kad asmeniui, padariusiam įstatymo uždraustą veiką, rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.
Prokuroras apie smurtautojo būklę: kai gavome išvadas, mes supratome, kad jis jau ne kaltinamasis
Nors ketvirtadienį prie teismo posėdžių salės laukė tiek nukentėjusiojo žmona tiek nusikaltusiojo aplinkos žmonės bei kaimynė, byla plačiai nagrinėti nepradėta, teismas numatė kito posėdžio datą, kuriame bus išklausyta ir daugiau proceso dalyvių.
„Kaltinamasis nedalyvaus dėl medicininių priežasčių“, – pastebėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurijus Petuchovas.
Prokuroras teigė, kad palaiko ekspertų nuomonę, kad įstatymu uždraustą veiką padariusiam N. Dzingelevičiaus užpuolikui reikia skirti priverstinį gydymą.
„Jie specialistai – jie geriau žino. Mes remsimės jų išvada. Jis buvo sulaikytas, po to – suimtas. Tada buvo atlikta stacionarinė teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė ir tada, kai gavome išvadas, mes supratome, kad jis jau ne kaltinamasis. Negali būti kaltinamas su tokia diagnoze. Ekspertai rašė, kad jį ten buvo pavojinga laikyti, jie specialių sąlygų neturi, todėl prašė jį perkelti į Rokiškio psichatrinę ligoninę. Taip ir buvo padaryta, teismas priėmė nutartį perkelti. Dabar jis ten gydomas“, – sakė J. Petuchovas.
Prokuroras pastebėjo, kad į šią problemą reikėtų žvelgti plačiau ir kelti klausimą, kodėl tokiomis ligomis sergantys žmonės gydyti pradedami tik tada, kai sunkiai nusikalsta.
„Visose bylose ir šioje byloje bijo artimieji su tokiais žmonėmis bendrauti, prašo pagalbos, veža gydyti. Ten negydo, vėl grąžina atgal, o jeigu žmogus yra nepakaltinamas, ar jis pats gali vartoti vaistus ir pan.?“, – teigė prokuroras.
J. Petuchovas taip pat pastebėjo, kad teisiamasis prieš 12 metų jau buvo baustas dėl smurtinio nusikaltimo, tačiau tuomet buvo pripažintas pakaltinamu.
Nukentėjusio advokatas prašo įvertinti, ar smurtautojas iš tiesų gali būti nepakaltinamas
N. Dzingelevičiaus advokatas Artūras Andriukaitis yra įsitikinęs, kad teisėsauga jau nuo pat pradžių turėjo įvykį tirti kaip dėl pasikėsinimo nužudyti, tačiau tokie nukentėjusios pusės prašymai buvo atmetami.
„Dabar lieka klausimas dėl užpuoliko psichinio santykio su jo veiksmais ir kilusiais padariniais. Nepakaltinamas asmuo, jeigu teismas pripažintų jį tokiu, teismas konstatuotų, kad jis nesuvokė savo veiksmų, kaip ir negalėjo numatyti kilsiančių padarinių Nerijui. Bet aš akcentuoju tai, kad kol nėra teismo sprendimo, tol turi būti tikrinamos visos versijos teisme. Su tuo susiję buvo šiandien mano pateikti prašymai. Prašėme kviesti teismo psichologę, psichiatrę, kurios pateikė ta tikras išvadas dėl užpuoliko psichinės sveikatos. Man, kaip nukentėjusio atstovui, aktualūs yra klausimai, ar tas asmuo vis dėlto nesimuliuoja savo psichikos sveikata, nes mes turime duomenų, kad jis anksčiau buvo teistas dėl nusikaltimo padarymo bendra tvarka – teismas pripažino jį padarius tyčinį nusikaltimą“, – LRT.lt sakė advokatas.
A. Andriukaičiui kyla ir klausimas, kada smurtautojas susirgo, mat pasakoja tik tiek, kad užpuolikas jau sirgo veiksmų prieš N. Dzingelevičių metu.
„Manęs, kaip atstovo, toks atsakymas netenkina. Aš keliu klausimą – kaip nustatėte, kada susirgo. Nėra to atsakymo byloje. Tie klausimai bus užduoti ekspertams. Iš esmės, teismas šiandien tenkino ir kitus mūsų prašymus. Mes prašome teismo kviesti ir betarpiškai Nerijų apžiūrėjusį, gydžiusį ir iki šiol gydantį chirurgą, kuris galėtų įvertinti sužalojimų išliekamumą ateityje. Ar tie randai išnyks, ar tai yra nepataisomai subjaurotas žmogaus kūnas. Tai yra svarbu ir susiję su teismo medicinos eksperto vertinimu, kuris šiai dienai yra, kad buvo padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors mes esame įsitikinę, kad tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet ekspertas ir pažymėjo, kad trūksta plastikos chirurgo pateiktos informacijos, kas susiję su konkrečiai randais ant veido“, – dėstė advokatas.
Ketvirtadienį teismui nukentėjusioji pusė pateikė ir civilinį ieškinį, kuriuo prašom atlyginti turtinę ir neturtinę žalas. Sumos dar gali būti tikslinamos ateityje.
Prašoma iš smurtautojo priteisti 50 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pagrindiniai motyvai, kuriais grindžiamas šis prašymas, yra susiję su padarytu brutaliu užpuolimu, sukeltus to fizinius ir dvasinius padarinius.
„Nerijus iš tikrųjų išgyvena, jis bijo toje vietoje atsidurti. Manau, kad 50 tūkst. eurų suma yra tik maža suma, kuri gali kažkiek atspindėti tikruosius išgyvenimus. Kas liečia turtinę žalą – tai yra vaistai, įvairiausios gydymo paslaugos, privačių gydytojų paslaugos, transporto išlaido ir visa kita. Galiausiai, Nerijus turėjo išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto vien dėl tos situacijos, kad viskas įvyko ir jis nežino, kada tas žmogus grįš. Tiek nukentėjusiam, tiek jo šeimai tikrai yra nerimas, kada tas žmogus išeis į laisvę“, – pastebėjo A. Andriukaitis.
Advokatas taip pat pastebėjo, kad ne tik nukentėjęs N. Dzingelevičius, bet ir name, kur įvyko nusikaltimas, gyvenantys kiti žmonės nerimauja, kada smurtautojas išeis į laisvę ir ar po sprendimo priėmimo netikėtais nepaaiškės, kad jo sveikata greitai pasitaisė. Taigi, būtent dėl to reikia atsakyti į klausimą, ar užpuolikas neapsimeta sergantis.
„Netgi įstatymiškai yra traktuojama, kad kas pusę metų, jeigu jis būtų pripažintas nepakaltinamu, sveikata turi būti peržiūrima – ar ji pagerėjo, ar ne. Nuo to priklauso netgi režimas. Gali būti pasakoma, kad jis turi tą problemą, bet gali būti traktuojama, kad jis nepavojingas visuomenei ir jam jau nereikia griežto stebėjimo sąlygų ir gali namuose gydytis. O kas tada garantuoja visuomenės saugumą?“, – klausė nukentėjusio gynėjas.
Manau, kad 50 tūkst. eurų suma yra tik maža suma, kuri gali kažkiek atspindėti tikruosius išgyvenimus.
A. Andriukaitis
Gydymui jau išleido apie 10 tūkst. eurų
Dėl kovą patirtų sužalojimų N. Dzingelevičius kenčia iki šiol – jo dar laukia ne vienas gydymo mėnuo, o tai reiškia ir nemenkas išlaidas.
Jaunas vyras svajoja nuo rugsėjo grįžti į darbą, tad tenka mokytis rašyti kairiąja ranka, mat dešiniosios dėl išpuolio metu patirtų sužalojimų, valdyti dar negalės ilgai. N. Dzingelevičius taip pat kasdien yra priverstas geri dideles dozes vaistų nuo skausmo, nes per užpuolimą dėl dūrio greta ausies buvo pažeistas trišakis nervas ir iki pat šiol žmogų kankina nepakeliamas skausmas.
Ant N. Dzingelevičiaus veido taip pat matyti ir gilus randas tačiau tikrasis šio sužeidimo mastas iki šiol dar nėra žinomas – vis dar vyksta randėjimo procesas, tad medikai tik spalį galės pateikti galutines išvadas apie šį sužalojimą ant skruosto.
N. Dzingelevičius skaičiuoja, kad gydymui ir vaistams jau išleido apie 10 tūkst. eurų. Vyras pasakoja – teko parduoti automobilį, pagalbos prašyti geros valios nepažįstamų žmonių, tačiau dabar neatmeta, kad gali tekti atsisakyti plastinės operacijos, kurios metu turėtų būti pašalinta didelis randas ant veido, plano.
„Plastinė operacija tikrai kainuoja ne 100 ar 200 eurų. Ji kainuoja labai brangiai. Dabar aš galvoju taip, kad jeigu mes padarysime veido operaciją ir mums su žmona neliks pinigų gyvenimui, tai tokiu atveju rando geriau negydysiu. Nesinori mesti pinigų į mano išvaizdą ir paskui vos išgyventi“, – teigė N. Dzingelevičius ir pridūrė, kad yra linkęs verčiau investuoti gydant ranką, kurios šiuo metu negali normaliai valdyti ir nepakeliamais skausmais varginantį trišakį nervą.
Tiesa, pedagogas neatmeta, kad randas gali tapti kliūtimi jo profesiniame kelyje – neatmetama, kad jaunesni mokiniai gali baimintis mokytojo, turinčio randą per visą skruostą.
„Ta 50 tūkst. eurų neturtinės žalos yra lašas jūroje. Aš galiu vertinti tai savo išgyvenimais ir kokia puse milijono ar milijonu, nes tai yra tiesiog neįkainojami dalykai. Tai yra gyvybė. Aš jaučiau kaip mane žudė ir aš jaučiau, kad tai yra nesveikas žmogus, nes jo dūriai, jo tyla ir noras durti vien tik į veidą ir tiesiog žudyti… Aš nežinau, ar jis bus pakaltinamas. Tos akys, tas procesas buvo labai baisus. Mano draugai iki šiol klausia, kaip man pavyko išlikti gyvam. Aš nežinau, aš tiesiog gyniausi ir nenorėjau taip mirti. Aš mačiau, kad man jau tuojau bus šakės. Prieš peilį nieko negaliu daryti, tiesiog stoviu ir ginuosi rankomis. Į mano kūną smigo 10 dūrių, bet nepasakyta, kiek tų dūrių nepataikė, kiek aš apsigyniau, o jų buvo ne vienas ir ne du“, – sakė smurtautojo auka.
N. Dzingelevičius neabejojo, kad jeigu ištiktas šoko būtų nesigynęs nuo užpuoliko, šis būtų jį sužalojęs mirtinai.
Tiesa, pedagogas pripažįsta, kad beveik neturi vilties, kad jam bus atlyginta turtinė ir neturtinė žala.
Aš jaučiau kaip mane žudė ir aš jaučiau, kad tai yra nesveikas žmogus, nes jo dūriai, jo tyla ir noras durti vien tik į veidą ir tiesiog žudyti…
N. Dzingelevičius
