Žurnalo „Reitingai“ rengėjai skelbia bendrojo ugdymo mokyklas, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus. Tiesa, primena, kad elitinė gimnazija negarantuoja, jog abiturientas išlaikys egzaminą. Juolab šiemet matematikos egzamino neišlaikė net ir atrankinių gimnazijų mokiniai.
Tarp reitingo viršūnėje atsidūrusių mokyklų – kasmet pagyrimų sulaukiančios gimnazijos. Tai – Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir kitos. Reitingus galite išvysti šiame straipsnyje žemiau.
Pasak žurnalo projektų vadovės Jonės Kučinskaitės, tarp geriausiųjų yra atrankos nedarančių mokyklų – tai Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, Vilniaus Gabijos, Vilniaus Užupio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, Pabradės „Ryto“, Jonavos Senamiesčio, Panevėžio rajono Velžio, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, Utenos Dauniškio, Zarasų Ąžuolo mokyklos.
„Reitingai“ išskyrė po 50 iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaikė egzaminus. Iš jų net vienuolikoje yra nuo vieno iki keleto abiturientų, neišlaikiusių matematikos egzamino.
Kita vertus, pabrėžia reitingų sudarytojai, net 116 abiturientų gavo maksimalius matematikos valstybinio brandos egzamino įvertinimus.
Pasak „Reitingų“ žurnalo atstovų, šimtukų būtų buvę mažiau, bet, paaiškėjus skandalingiems matematikos (VBE) rezultatams, kad net 5133, arba 35,42 proc. visų šalies abiturientų, neišlaikė šios disciplinos egzamino, rezultatai buvo dar kartą peržiūrėti ir kai kuriems mokiniams įvertinimai buvo pakelti. Per 10 tūkst. visų 2022 m. abiturientų išvis net nesirinko laikyti matematikos valstybinio brandos egzamino.
Vienu lengviausių disciplinų vadinamos geografijos abiturientai surinko viso labo 12 šimtukų, chemijos – tik 18, istorijos – 19, biologijos – 22, fizikos – 51-ą, o informacinių technologijų, kurios itin traukia jaunuolius, – tik 61-ą, konstatuoja „Reitingai“.
Daugiausia šimtukų mokiniai surinko per rusų kalbos egzaminą – 110, anglų kalbos – 370, o lietuvių kalbos ir literatūros – net 379 šimtukus.
Per pamokas skamba juokas ir jokių namų darbų
Žurnalas „Reitingai“ domėjosi mokytojais, kurie savo mokinius parengia taip, kad jie per egzaminą pelno šimtukus. Kaip sakė žurnalo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė yra keli mokytojai, kurių mokomi mokiniai tiek šiemet, tiek ankstesniais metais pelnė nuo keleto iki keliolikos šimtukukų.
Tokių mokytojų paslaptis dažnai būna tai, kad vaikai visko išmoksta per pamoką, tad neprireikia namų darbų, per pamokas skamba daug juoko ir drauge daug dirbama.
„Labiausiai nustebinęs faktas, kad dažnas šimtukininkų mokytojas neužduoda jokių namų darbų ir daug juokiasi su mokiniais pamokose. Pasiteiravus, kodėl kai kurie geriausi fizikos, matematikos, kitų disciplinų mokytojai neužduoda namų darbų, jie paaiškino, kad jie patys yra labai struktūruoti, disciplinuoti, gerai organizuoja pamoką, tad jų mokomi mokiniai viską išmoksta pamokoje.
Tokių mokytojų žodžiais, „namų darbai neturi jokios prasmės. Mat, jeigu mokiniai rimtai dirbo, o ne imitavo darbo per pamoką, jie viską išmoko ir jie puikiai viską atliks. O, jei nesuprato, tuomet tik nusirašys, bet taip ir liks nesupratę“, – aiškino „Reitingų“ atstovė.
Geriausių mokinių mokytojai atkreipė dėmesį į tai, kad mokiniai dažnai turi po 7-8 pamokas kasdien, be to, jie dažnai lanko įvairius būrelius, imasi kitokios veiklos, tad, anot pedagogų, būtų nesąžininga, jei ruošdami namų darbus jie dar skirtų kelias valandas.
„Mokytojų prašėme pasidalinti, kokia yra jų sėkmės paslaptis. Ir mane asmeniškai pribloškė gerąja prasme Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. Šios gimnazijos abiturientai pelnė 26 šimtukus, tai yra atrankos nedaranti mokykla, 17 šimtukų – už lietuvių kalbos egzaminą. O dar labiau pribloškė, kad 15 šimtukininkų yra paruošti vienos mokytojos, tai Violeta Žebrauskienė“, – dalijosi J. Kučinskaitė.
Nebus kam mokyti chemijos ir fizikos
Tačiau lazda turi du galus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas tikras, kad ilgainiui nebebus kam mokyti fizikos ar chemijos, o drauge nebebus ir kam parengti stiprių mokinių. Jau ir dabar, anot G. Sarafino, dalis mokyklų negali užtikrinti mokiniams galimybės mokytis, tarkime, chemijos ar fizikos. Pasak G. Sarafino, Lietuvoje daugėja savivaldybių, kuriuose visame rajone tėra du chemijos, ar trys fizikos mokytojai.
„Šiemet į fizikos pedagogiką įstojo du jaunuoliai, į chemijos – vienas, į matematiką – nulis“, – kalbėjo G. Sarafinas ir išsakė viltį, kad ilgainiui švietimo valdžia supras, kad mokyklose derėtų skirti deramą dėmesį šiems mokslams.
Itin didelė problema, anot reitingų sudarytojų, yra matematinis pasirengimas. Tai atskleidė ir šiemetinis matematikos brandos egzaminas, kurio neįveikė beveik 35 proc. laikiusiųjų.
„Natūraliai kyla klausimas: o kas yra daroma, kad kitą vasarą nesibaisėtume siaubingais rezultatais? – apie matematikos problemas pristatydamas reitingus kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. – Galiu atsakyti tiesmukai, kad valstybiniu lygiu nieko nėra daroma. Šiemet, sužinojusi matematikos egzaminų rezultatus, pačioje liepos pradžioje, mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė labai aiškiai ir labai viešai paskelbė, kad matematikos mokymas mūsų šalyje tampa prioritetu ir tam bus skiriama maksimaliai dėmesio, lėšų.“
Anot G. Sarafino, po to sekė du mėnesiai tylos, kol ministerija paskelbė bursianti darbo grupę, kuri parengs matematikos žinių stiprinimo planą. Tačiau, pasak „Reitingų“ redaktoriaus, šiemetiniai abiturientai pagalbos nesulaukia.
Mokyklose karaliauja rusų kaba
Dar viena bėda, anot „Reitingų“ žurnalo atstovų, – antrosios užsienio kalbų įvairovės stygius mūsų šalyje. Rusų kalbos kaip antrosios užsienio. „Reitingų“ duomenimis, mokosi 111 tūkst. mokinių.
„75 proc. Lietuvos moksleivių „savanoriškai – priverstinai“ mokosi antrosios užsienio kalbos – rusų kalbos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, bet realybė kitokia. Tarkime, latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja, kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūlomos“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Ji sakė paskambinusi į kelis šimtus mokyklų, kuriose, kaip teigia ŠMSM, kip antroji užsienio kalba dėstoma, tarkime, italų, norvegų, prancūzų ar vokiečių kalbos, bet paaiškėjo, kad ugdymo įstaigose šios kalbos buvo dėstomos seniai arba jų mokoma ne kaip antrosios kalbos, o kaip trečiosios ar kaip fakultatyvas.
Surikiavo stipriausias mokyklas
Sudarant dalykinį gimnazijų reitingą, buvo vertinti ne kiekvienos mokyklos abiturientų laikyto dalyko vidurkiai, o visi pjūviai, tai yra: kokia kiekvienos mokyklos mokinių dalis, laikiusi konkretų egzaminą, jį išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu). Jie už tai gavo 4 taškus.
Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių dvyliktokų jį išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100, gavo 6 taškus. Tos mokyklos, kuriose nebuvo abiturientų, neišlaikiusių konkrečios disciplinos egzamino, gavo po vieną papildomą tašką.
Skaitytojų vertinimui taip pat yra pateikta, kiek kiekvienoje mokykloje buvo mokinių, kurie kiekvieną egzaminą išlaikė silpnai, tai yra surinko nuo 16 iki 35 balų.
Į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.
Matematikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. LSMU gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. LSMU gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Pabradės „Ryto“ gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. LSMU gimnazija
4. Jonavos Senamiesčio gimnazija
5. Šiaulių J. Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus „Juventos“ gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno jėzuitų gimnazija
3. Šiaulių Didždvario gimnazija
4-5. Panevėžio r. Velžio gimnazija
4-5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
