Antradienį mirusį buvusį Lietuvos premjerą Adolfą Šleževičių bendražygiai prisimena kaip itin darbštų, draugišką žmogų, kuris išsiskyrė savo unikalia atmintimi ir atsidavimu pareigoms, neskaičiuodavo savo darbo valandų.
Apie A. Šleževičiaus, ėjusio 75-uosius metus, mirtį antradienį pranešė žurnalistas ir istorikas Vilius Kavaliauskas.
„Po ilgos ligos antradienio ryte išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras Adolfas Šleževičius, šį postą užėmęs 1993–1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai“, – rašo V. Kavaliauskas.
Pastaruoju metu A. Šleževičius buvo pasitraukęs iš aktyvios visuomeninės veiklos, kurį laiką grūmėsi su sunkia liga.
Politikas gimė 1948 metų vasario 2 dieną Šiaulių rajone, Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Jis dirbo dėstytoju, inžinieriumi.
Taip pat skaitykite
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, A. Šleževičius buvo Komunistų partijos, vėliau – nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos narys, nuo 1990-ųjų – Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys ir pirmininkas.
A. Šleževičius 1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį. Savo vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu jis tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą; stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą.
Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. Vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.
Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Buvo tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas.
Bradauskas: su juo buvo lengva ir gera dirbti
LRT.lt kalbintas socdemas Bronius Bradauskas tikino A. Šleževičių galintis apibūdinti kaip profesionalų politiką ir gerą žmogų.
„Lietuvių kalba yra labai turtinga, bet kai reikia pasakyti, išvardyti žmogaus gerus darbus, tiesiog viskas telpa į vieną frazę – geras žmogus buvo. Į šią frazę telpa ir jo sugebėjimai dirbti, ir jo draugiškumas, ir kompetencija, ir gaudymasis visuose reikaluose“, – kalbėjo politikas.
B. Bradauskas prisiminė A. Šleževičių pažinojęs anksčiau, nei jis 1993 m. buvo paskirtas premjeru. Politikas pasakojo, kad tuomet LDDP gretose iš karto nebuvo svarstoma apie A. Šleževičiaus kandidatūrą į premjerus.
„Aš jį (A. Šleževičių – LRT.lt) pažinojau ir seniau, tai yra prieš darbą Vyriausybėje. Kai susitikome su Vladimiru Beriozovu (LDDP narys, Nepriklausomybės akto signataras – LRT.lt), kalbėjome, kas dabar bus mūsų prezidentas, bet jis pasakė, kad premjero neturi. Priminiau apie A. Šleževičių. Jis suabejojo, sakė: kad jis savo verslą turi, neis į politiką. O aš sakau: o jūs pakalbinkite A. Šleževičių. Ir vis dėlto prikalbino jį eiti į premjerus“, – kalbėjo socdemas.
B. Bradauskas 1993–1996 m. A. Šleževičiaus vadovautame ministrų kabinete dirbo aplinkos apsaugos ministru. Politikas tikino, kad su tuometiniu premjeru dirbti buvo lengva ir gera, anot jo, A. Šleževičius buvo tas vadovas, su kuriuo galima buvo svarbius klausimus spręsti ir neformaliai.
„Su A. Šleževičiumi buvo labai lengva ir gera dirbti, nes premjeras buvo labai draugiškas, visus ministrus po Vyriausybės posėdžio jis pakviesdavo pietų, visi susimokėdavome, apvalioje salėje tokioje pasišnekėdavome, pajuokaudavome. Juk tarnybinius reikalaus galima įvairiais būdais spręsti“, – pasakojo B. Bradauskas.
A. Šleževičių buvęs jo bendražygis taip pat prisiminė kaip politiką, turėjusį itin gerą atmintį.
„Kokią atmintį A. Šleževičius turėjo! Jis pralenkdavo visus – jei ką pasakydavo, tai visą laiką tai prisimindavo, jei su juo dėl ko nors susitardavai, tai ir žinojai, kad bus taip, kaip buvo sutarta.
Aišku, kartais A. Šleževičius pasakydavo ir „ne“. Tada reikėdavo daug argumentų, norint pakeisti jo poziciją. Juk jis buvo atsakingas už visą šalies ūkį, už biudžetą, o šis nebuvo guminis“, – pabrėžė politikas.
Premjeras dirbdavo, neskaičiuodamas valandų
A. Šleževičiui 1993–1996 m. vadovaujant Vyriausybei, Gediminas Kirkilas buvo LDDP frakcijos parlamente seniūnas. Jis, kaip ir B. Bradauskas, išskyrė neįtikėtinai gerą A. Šleževičiaus atmintį. G. Kirkilas taip pat teigė, kad jam darbas su ministrų kabinetu tuomet buvo itin sklandus.
„Tai buvo neįtikėtinai darbštus žmogus su tikrai fenomenalia atmintimi, prisimindavo didžiulį kiekį skaičių ir visokių faktų. Dirbti frakcijos seniūnu su juo nebuvo sunku, A. Šleževičius buvo lankstus, palaikydavo įvairias iniciatyvas“, – LRT.lt pasakojo G. Kirkilas.
Tiesa, pasak jo, būta ne vieno atvejo, kai A. Šleževičius turėjo kitą nei jo kolegos nuomonę tam tikrais klausimais. Tuomet, anot G. Kirkilo, diskusijos su premjeru užtrukdavo ilgai. Politikas prisiminė LDDP frakcijos diskusiją apie mobiliojo ryšio kompanijų Lietuvoje skaičių.
„Kai kurie politikai galvojo, kad užtenka vienos kompanijos, nes Lietuva yra maža rinka, o A. Šleževičius siekė, kad įstatyme būtų įrašyta, jog reikia ne mažiau kaip dviejų kompanijų. Dėl to frakcija diskutavo labai ilgai, baigėme pokalbį 3 valandą nakties. A. Šleževičius aktyviai dalyvavo diskusijoje ir įtikino kolegas palaikyti jo nuomonę“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Jis prisiminė išvyką su A. Šleževičiumi 1993 m. į Didžiąją Britaniją, Škotiją. Anot G. Kirkilo, A. Šleževičius gerai kalbėjo angliškai ir žinojo, kaip reaguoti į užsienio žurnalistų klausimus. Tai jis, pasak G. Kirkilo, ir pademonstravo per šią išvyką.
„Tuo metu Škotija siekė įsteigti parlamentą, jo dar neturėjo. Žurnalistai A. Šleževičiaus paklausė: ką jūs galvotumėte apie tokius kaimynus kaip anglai, kurie neleidžia mums įkurti parlamento? A. Šleževičius atsakė paprastai: jei anglai jums yra blogi kaimynai, tai galime pasikeisti – mūsų kaimynai yra rusai. [...] Šis pasakymas atsidūrė britų spaudos pirmuosiuose puslapiuose“, – pasakojo G. Kirkilas.
„Taigi, A. Šleževičius turėjo gerą humoro jausmą, mokėjo bendradarbiauti ir aktyviai tą darė su užsienio šalių politikais“, – pridūrė politikas.
G. Kirkilas, kalbėdamas apie A. Šleževičių, taip pat išskyrė jo pasiaukojimą darbui, neskaičiuojant valandų.
„Prisimenu, kad toje pačioje Škotijoje turėjome daug susitikimų, kurie baigėsi apie 2 valandą nakties. Iš A. Šleževičiaus padėjėjų išgirdau, kad jis kitą dieną, 5 valandą ryto, jau buvo sutaręs duoti interviu Škotijos žurnalistams. Pamenu, kad nusistačiau žadintuvą, galvodamas, kad premjeras nepramiegotų, bet kai atėjau į sutartą vietą, A. Šleževičius jau buvo susitikęs su žurnalistais anksčiau, kalbėjosi su jais“, – prisiminimais dalijosi G. Kirkilas.
Juršėnas: ne tik jį matė, bet ir jis matė daugiau negu kiti
Buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, jog A. Šleževičiaus indėlį į Lietuvos istoriją, ūkio atsigavimą ir kitus klausimus „reikia vertinti teigiamai“.
„Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė, ką reikėjo padaryti Lietuvai“, – BNS sakė Č. Juršėnas.
Anot jo, pirmiausia į akis krito politiko ūgis – tai buvo aukščiausias premjeras.
„Žinoma, tai yra pliusas – ne tik jį kiti matė, bet ir jis matė daugiau nei kiti. Sakydamas „matė daugiau“ turiu galvoje kitą aplinkybę – jis turėjo nuostabią galvą, daug žinojo, į viską gilinosi, turėjo puikią atmintį. Ir kai jis išeidavo į Seimo tribūną, o aš, kaip Seimo pirmininkas, vesdavau posėdį, man buvo smagu jo klausyti“, – pasakojo Č. Juršėnas.
Anot jo, politikas tiesiog žerdavo „faktus, skaičius iš atminties ir nesuklysdamas“.
A. Šleževičiui jo vadovavimo metais, kuomet Lietuva buvo tik ką atgavusi nepriklausomybę, teko nemenkų iššūkių – staigiai kritęs BVP ir itin išaugusi infliacija. A. Juršėnas teigia pamenantis, kad ji anuomet vadinta hiperinfliacija, nes siekė daugiau kaip tūkstantį procentų.
„Visą šitą jo vadovaujamai Vyriausybei, žinoma, ir Seimui, ir prezidentui Algirdui Brazauskui reikėjo įveikti“, – sakė tuometis Seimo pirmininkas.
A. Šleževičiaus vadovavimo metais buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, buvo derinamas rusų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos, pasirašytos pirmosios įsitraukimo į tarptautines organizacijas sutartys, spręsti socialiniai, ekonominiai ir kiti klausimai.
„Įsitraukimas į tarptautines organizacijas, Europos Tarybą, mūsų paraiškos stoti į ES ir NATO – į pirmą planą statau A. Brazauską ir A. Šleževičių. Mes visi kartu pasirašėme paraiškas“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
Koją premjerui pakišo tuometinė bankų krizė. Č. Juršėno teigimu, „šitas priekaištas išlieka“, nes kaimyninėse šalyse prasidėjus krizei jos nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos atžvilgiu.
„Plius asmeninė Adolfo klaida – kai buvo atsiimtas indėlis iš griūvančio banko, tada prasidėjo visi nemalonumai ir teko su juo atsisveikinti“, – prisiminimais dalijosi Č. Juršėnas.
