Aliaksandras Lukašenka – kaip smurtautojas artimoje aplinkoje, interviu portalui LRT.lt sako žmogaus teisių aktyvistė, Lietuvos ir Baltarusijos organizacijos „Our house“ vadovė Olga Karatch. Anot jos, A. Lukašenka, kaip smurtautojas, siekia sunaikinti socialinius žmonių ryšius, išlaikyti aukos kontrolę ir šantažuoja.
O. Karatch interviu LRT.lt – apie kaltinimus terorizmu, įkalinimą, „siaubingiausią gyvenimo valandą“ ir režimo kontrolę, sudarant draudžiamų profesijų sąrašus moterims, bei moterų aktyvisčių patiriamą seksualinį smurtą.
Svarbiausios interviu mintys
- Vykdydamas propagandą, A. Lukašenkos režimas bando pasitelkti istorinę atmintį ir naudoja daug Sovietų Sąjungos simbolių;
- A. Lukašenka – kaip smurtautojas artimoje aplinkoje, kuris siekia sunaikinti socialinius žmonių ryšius, išlaikyti aukos kontrolę ir šantažuoja;
- Represuotos moterys Baltarusijoje – vis dar nematoma grupė, bet režimas jas paguldo į psichiatrijos ligonines, moterys spaudžiamos per artimuosius, naudojamos kitos psichologinės spaudimo priemonės;
- Režimas moters sveikatą mato kaip valstybės atsakomybę;
- Baltarusijoje egzistuoja moterims draudžiamų profesijų sąrašai.
Dėl jos veiklos žmogaus teisių aktyvistę Baltarusijos režimas yra įvardijęs kaip teroristę, o 2011 metais O. Karatch buvo suimta.
„Buvome suimti, buvau mušama ir kankinama. Patyriau daug seksualinio priekabiavimo ir girdėjau daug grasinimų išprievartauti. Kai mane išleido, nusprendžiau kažką daryti, todėl pradėjome kampaniją prieš policijos smurtą prieš moteris aktyvistes. Nebuvau vienintelė tai patyrusi – moterys aktyvistės dažnai išgirsdavo grasinimų būti išprievartautos“, – pažymi O. Karatch.
Taip pat skaitykite
„Neturime oro kvėpuoti“
O. Karatch prisimena, kad dar studijuodama, 1996 metais, ėmė kelti klausimus dėl A. Lukašenkos valdymo. Kalbėdama apie savo būseną studijų metais, ji pasakoja: „Pradėjau suprasti, kad kažkas blogai, kad neturime oro kvėpuoti, viskas vis labiau kontroliuojama ir kontroliuojama.“
Pradėjau suprasti, kad kažkas blogai, kad neturime oro kvėpuoti, viskas vis labiau kontroliuojama ir kontroliuojama.
Pasak žmogaus teisių aktyvistės, vykdydamas propagandą, A. Lukašenkos režimas bando pasitelkti istorinę atmintį ir naudoja daug Sovietų Sąjungos simbolių. Gulagų kūrimas kalinimo įstaigose – taip pat sekimas Sovietų Sąjungos pėdomis, portalui LRT.lt teigia O. Karatch.
„Režimas kalėjimuose ėmė steigti gamyklas. Režimas viduje steigia gulagą, o Baltarusijos kaliniai labai prisideda prie prekių eksporto į Europą, Ameriką. Kalinių alga gamyklose yra 10–15 euro centų per mėnesį, kartais – euras. Tai labai primena Sovietų Sąjungą, tai sovietų praktika“, – mano žmogaus teisių aktyvistė.
Vis dėlto, priduria O. Karatch, įgavęs galios A. Lukašenka ėmėsi naikinti likusias sovietines institucijas, taip pat ir parlamentą, pradėjo pulti ir opoziciją, taip siekdamas, kad jo ir visuomenės tarsi niekas neskirtų, tvirtina pašnekovė.
„A. Lukašenkai labai svarbu turėti žmonių meilę ir pripažinimą“, – sako O. Karatch.
A. Lukašenka – lyg smurtautojas artimoje aplinkoje
Kalbėdama apie režimą, O. Karatch A. Lukašenką lygina su smurtautoju artimoje aplinkoje. Pasak jos, kaip smurtautojas siekia būti vieninteliu pinigų šaltiniu šeimoje, taip ir A. Lukašenka puolė nepriklausomus verslus.
„Smurtautojas artimoje aplinkoje bando sunaikinti socialinius ryšius, o tai vyksta ir Baltarusijoje – Baltarusija yra stipriai atribota nuo Europos.
Auką smurtautojas bando atriboti nuo ekonominių pajamų, nepriklausomų pajamų, taip pat jis bando sunaikinti psichologinę aukų būseną, – tai taip pat vyksta Baltarusijoje. Baltarusijoje mes dažnai netikime savo pačių galia“, – vardija žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos.
Kaip aiškina ji, smurtautojams taip pat svarbu sukurti toksišką aplinką ir išlaikyti aukos kontrolę, šantažuoti: „A. Lukašenka nuolat bando mus kontroliuoti.“
Anot O. Karatch, kaip vieną iš šantažo priemonių A. Lukašenka naudoja vaikus, jie gali būti paimti iš aktyvisto šeimos. Tokius grasinimus patyrė ir pati O. Karatch.
„Siaubingiausia gyvenimo valanda“
„2014 metais buvo įsakymas iš šeimos paimti mano vieno mėnesio sūnų. Tada sulaukėme 11 valstybės komisijų. (...) Supratome, kad privalome bėgti“, – prisiminimais dalijasi O. Karatch.
Kaip sako ji, priimti tokį sprendimą – bėgti – nebuvo lengva, nes anksčiau Gomelyje viena žmogaus teisių gynėja bandė bėgti su vaikais, tačiau buvo suimta, o vėliau ir įkalinta. O. Karatch taip pat buvo sulaukusi apsilankymo namuose su įspėjimu – duotas įsakymas paimti sūnų. Aktyvistės manymu, išsaugoti sūnų ir pabėgti padėjo tai, kad ji buvo žinoma opozicijos narė.
„Vitebske buvau gana gerai žinoma, nes buvau vienintelė opozicijos narė miesto taryboje. Įsivaizduokite – jauna, moteris ir opozicionierė. Neįtikėtina. Kita vertus – 65 metų ir vyresni vyrai, gamyklų vadovai, valstybės institucijų vadovai. Žinoma, visi jie – A. Lukašenkos šalininkai. Nebuvome niekuo panašūs – nei amžiumi, nei socialiniu statusu, politiniais įsitikinimais“, – šypsosi O. Karatch.
Vieną vakarą į O. Karatch namus atėjo kelios vietinės administracijos darbuotojos ir pasakė, kad nors priešinasi, jaučia didžiulį spaudimą ir turi įsakymą iš šeimos paimti sūnų.
„Nusprendėme išvykti. Kai sėdėjome automobilyje, du policijos automobiliai mus apsupo, o mes judėjome tarp jų. Tai buvo neįtikėtina situacija – niekas nebuvo aišku. Supratau, kad bet kuriuo momentu jie gali mus sustabdyti ir suimti. Judėjome labai lėtai, o jie kaip apsauga mus lydėjo.
Tai buvo siaubingiausia mano gyvenimo valanda. Mąsčiau, kad bet kurią akimirką galiu būti suimta ir įkalinta, o mano sūnus – iš manęs atimtas.
Tai buvo siaubingiausia mano gyvenimo valanda. Mąsčiau, kad bet kurią akimirką galiu būti suimta ir įkalinta, o mano sūnus – iš manęs atimtas. Kai pasiekėme Vitebsko regiono sieną, jie mus paliko. Supratau, kad jie mus sekė tam, kad įsitikintų, jog mes tikrai išvykstame“, – svarsto O. Karatch.
Galiausiai žmogaus teisių aktyvistė nuvyko į Minske esančią Lietuvos ambasadą ir gavo leidimą vykti į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji suprato, kad turi tęsti savo veiklą, todėl užregistravo organizaciją ir nuolat grįždavo į Baltarusiją.
„Dirbdama organizacijoje supratau, kad mažos pergalės yra labai svarbios – daug mažyčių pergalių gali nuvesti į vieną didelę. Žmonės turėtų labiau pasitikėti savo jėgomis“, – LRT.lt teigia O. Karatch.
Grasinimai šeimos nariams ir psichiatrijos ligoninių pasitelkimas
Pasak O. Karatch, represuotos moterys Baltarusijoje – vis dar nematoma grupė. Kaip pasakoja žmogaus teisių aktyvistė, politiniai kaliniai vyrai šeimos ir draugų neretai laikomi herojais, jiems bandoma padėti, o jų mylimosios susituokia ir su kalėjimuose atsidūrusiais vyrais.
Vis dėlto, apgailestauja pašnekovė, kai politine kaline tampa moteris, situacija neretai būna kitokia, įvyksta skyrybos, o moteris sulaukia mažiau palaikymo ir dėmesio.
„Mūsų visuomenėje vis dar manoma, kad moteris turėtų rūpintis vaikais ir šeima“, – pastebi O. Karatch.
Tačiau ji džiaugiasi, kad į pirmąsias 2020 metais vykusių protestų Baltarusijoje eiles stojo moterys: „Mūsų visuomenė yra patriarchalinė, o A. Lukašenka tuo naudojasi. Džiaugiuosi, kad situacija pradeda keistis, nes daugybė moterų dalyvavo protestuose.“
O. Karatch teigimu, moterų dalyvavimas protestuose buvo susijęs ne tik su politiniais aspektais, bet ir tuo, kad moterys ėmė pasitikėti savimi. Kita vertus, priduria ji, dauguma opozicijos lyderių vyrų buvo suimti.
„Yra labai aiškus skirtumas – jei vyras yra labai aktyvus, jis įkalinamas, patiria daug fizinio smurto. Moterims režimas dažniau naudoja kitas priemones – represuoja jų vaikus, grasina juos atimti, moteris paguldo į psichiatrijos ligonines. Moterys spaudžiamos per artimuosius, taip pat naudojamos kitos psichologinės spaudimo priemonės.
Moterims režimas dažniau naudoja kitas priemones – represuoja jų vaikus, grasina juos atimti, moteris paguldo į psichiatrijos ligonines.
Dauguma vyrų, kurie buvo potencialūs protestų lyderiai, buvo suimti, o moterys, bandžiusios tapti kandidatėmis į prezidentus, nebuvo užregistruotos. S. Cichanouskaja buvo registruota, nes Baltarusijos režimas pasirinko silpniausią kandidatę.
Kartais feministai sako, kad silpnybė yra tavo galia. Taip ir nutiko. Ji buvo silpniausia kandidatė, o tai buvo šansas visam opozicijos judėjimui susitelkti aplink ją“, – mano O. Karatch.
Režimui moters sveikata – valstybės atsakomybė
Žmogaus teisių aktyvistė išskiria, kad A. Lukašenkos režimas tarsi turi du sparnus – vyriškąjį ir moteriškąjį. Kaip aiškina O. Karatch, vyriškajam sparnui priklauso įvairios jėgos struktūros, pavyzdžiui, KGB, taip pat čia veikia sprendimų priėmėjai, kurie turi daug įtakos A. Lukašenkos nuomonei.
Anot O. Karatch, moterys, dirbančios A. Lukašenkai, dažniau dirba rinkimų komisijose, organizuoja rinkimų falsifikavimą, yra teisėjos.
„Vyrai priima sprendimus, o moterys neturi balso. (...) Daugiau moterų dirba vietinėse struktūrose, daugiau vyrų – aukštesnėje hierarchijoje“, – LRT.lt komentuoja žmogaus teisių aktyvistė.
Jos teigimu, „A. Lukašenka moteris mato kaip kvailus vaikus arba netgi kaip karves ar avis“. Kaip priduria O. Karatch, 2004 metais A. Lukašenka sakė, kad Baltarusijos moterų grožis yra strateginis produktas, kurį reikia geriau išnaudoti.
Pasakodama apie moterų teisių situaciją šalyje, aktyvistė sako, kad moterys susiduria su įvairiais apribojimais ir kontrole. Pavyzdžiui, norėdama gauti vairuotojo pažymėjimą, moteris turi apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar nesilaukia kūdikio ir neserga lytiniu būdu plintančiomis ligomis.
„Problema, kad žmonės mano, jog tai normalu. Tačiau vyrų sveikatos tokiais klausimais jie netikrina. Kodėl? Nes Lukašenkos režimas moters sveikatą mato kaip valstybės atsakomybę. Jie bando reguliuoti, kiek vaikų moterys turi, su kuo ir taip toliau.
Žinoma, vairuotojo pažymėjimas skiriamas 10 metų – per tą laiką moteris gali daug kartų būti nėščia, gali susirgti. Tačiau tai yra kontrolės įrankis. Siekiama absoliučiai viską kontroliuoti“, – teigia O. Karatch.
Moterims – draudžiamų profesijų sąrašai
Kaip dar vieną kontrolės priemonę O. Karatch įvardija moterims draudžiamų profesijų sąrašą. Pasak jos, anksčiau tokių profesijų buvo 252, o dabar liko 186. Pavyzdžiui, Baltarusijoje moteris negali tapti traukinio mašiniste, negali vairuoti didelių traktorių, dirbti po vandeniu ir ore, už pinigus plauti langų ar skinti vaisių. Pasak O. Karatch, už pažeidimus skiriamos baudos.
Aktyvistės teigimu, režimas tokius draudimus aiškina siekiu nepakenkti moters sveikatai, kai ji laukiasi.
Lukašenkos režimas moters sveikatą mato kaip valstybės atsakomybę. Jie bando reguliuoti, kiek vaikų moterys turi, su kuo ir taip toliau.
„Moterys juk nesilaukia nuolatos, kai kurios neturi vaikų ir neplanuoja jų turėti, kitos jau yra užauginusios savo vaikus. Tai parodo požiūrį į moteris – nuolat besilaukiančios, su daugybe kūdikių“, – ironizuoja O. Karatch, kuri priduria, kad bene visos profesijos, esančios sąraše, yra gerai apmokamos.
Anot jos, pradėjus kampaniją prieš tokius ribojimus moterims, visuomenės reakcija buvo neigiama – dalis žmonių ribojimus matė ne kaip kontrolę, o kaip moterų apsaugą, aiškina O. Karatch. Šalia oficialaus sąrašo, sako aktyvistė, yra ir šešėlinis profesijų sąrašas, pavyzdžiui, moterims daug sunkiau tapti policijos pareigūnėmis.
„Pradėjome kelti klausimus, kas nutinka, jei moteris aktyvistė yra įkalinama. Pirmas klausimas – seksualinis pareigūnų priekabiavimas. Antra, tualetas yra kameroje, kur nėra jokios širmos, o policijos administracija yra vyrai, kurie gali tai matyti. Tai, mano manymu, yra didelis pažeminimas. Tas pats dėl dušų – eini praustis, esi nuoga, tačiau policijos pareigūnai tave seka ir tave mato“, – pažymi O. Karatch.
