Seimui leidus partijoms steigti analitinius centrus, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartoja, kad šie centrai gali padėti apeiti partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymus, o partijos galėtų tapti priklausomos nuo užsienio lėšų. Ekspertai pabrėžia, jog, siekiant stiprinti partijas, tokie centrai yra reikalingi, tiesa, jų kontrolė privalo būti labai griežta. Vienas iš idėjos leisti partijoms steigti centrus autorių parlamentaras Andrius Vyšniauskas stebisi STT baimėmis, mat, anot jo, Lietuvoje tokių centrų tebus keletas ir juos kontroliuoti nebus sunku.
Šių metų birželį Seimas priėmė Politinių organizacijų įstatymą, juo buvo pakoreguotas partijų veiklos reglamentavimas ir kartu leista partijoms steigti analitinius centrus.
Kaip numatoma įstatyme, analitinis centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja yra politinė partija ir kurio tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.
Analitiniai centrai gali būti finansuojami iš partijos lėšų, taip pat iš lėšų, gautų už leidybos, spaudos, atributikos platinimo, renginių ar kitokius mokesčius, atlyginimo už paslaugas, iš Europos politinių fondų lėšų, iš politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybėse narėse, lėšų.
Įstatyme nurodoma, kad analitinių centrų finansavimo stebėseną atliks Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), jai centrai teiks savo finansines ataskaitas.
Priėmus šį įstatymą, pirmosios apie savo analitinių centrų steigimą paskelbė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Konservatoriai kurs Europietiškos dešinės institutą, o socdemai – Solidarumo institutą.
Tikina, kad centrų ir jaunimo organizacijų funkcijos sutaptų tik iš dalies
LRT.lt kalbintas Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala tvirtino, kad, kaip rodo Vakarų valstybių patirtys, analitinių centrų veikla dažniausiai yra nukreipta į įvairius tyrimus, politinių krypčių analizes, bendradarbiavimą su užsienio tyrimų institucijomis, fondais.
Politologas, paklaustas, ar partijų steigiami analitiniai centrai atliks konkrečių partijų propagandinę veiklą, tikino, kad iš dalies taip, tai bus vienas iš minėtų organizacijų veiklos barų.
„Centrai yra afiliuoti su politinėmis partijomis, jie nėra tiesiogiai susieti valdymo struktūra, nėra taip, kad partija kontroliuoja tokį centrą, bet jis yra afiliuotas, jis turi tą pačią politinę kryptį – ar centro dešinę, ar cento kairę, ar žaliųjų, ar kitokią. Be abejo, analitinis centras su partija yra susietas, tačiau veikia kaip nepriklausoma organizacija“, – komentavo L. Kojala.
Kalbėdamas apie analitinius centrus, jis pažymėjo, kad vienas iš jų tikslų būtų ir naujų politinių lyderių ugdymas.
„Centrų tikslas yra padėti auginti naujus politinius lyderius, jaunus žmones, kurie domisi politika, kurie nori įgyti apie ją žinių, tad tai jie gali daryti, dalyvaudami tokio centro, susieto su partija, veikloje“, – teigė L. Kojala.
Jis pripažino, kad panašią funkciją – naujų lyderių paiešką ir jų auginimą – atlieka ir partijų jaunimo organizacijos. Vis dėlto, L. Kojalos teigimu, tai veikiau reikėtų vertinti kaip papildomą analitinių centrų funkciją, kuri siejama su kitomis, o ne kaip veiklos dubliavimą.
„Tam tikra prasme partijų jaunimo organizacijos daro tą patį, bet tai nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, nes vis tik analitinių centrų vienas iš siekių yra auginti lyderius, bet greta mėginama analizuoti procesus, įtraukti žmones į analitiką, net jei tie žmonės nesiekia įsitraukti į partijos veiklą, nesiekia būti išrinkti į valdžią. Tokie veikimai gali vienas kitą papildyti. Juo labiau kad daugelyje Vakarų demokratinių valstybių yra iššūkis pritraukti naujų žmonių į politiką ir tų būdų, kaip tai padaryti, ieškoma vis naujesnių ir įvairesnių“, – dėstė pašnekovas.
Panašiai kalbėjo ir vienas iš idėjos leisti partijoms steigti analitinius centrus autorių, Seimo narys, konservatorius A. Vyšniauskas. Anot jo, iš pirmo žvilgsnio partijų jaunimo organizacijos atlieka naujų politinių lyderių paieškų ir jų ugdymo funkciją, tačiau šis darbas, pasak politiko, dėl jaunimo organizacijų nestabilumo nėra vykdomas organizuotai ir nuosekliai.
„Kitas dalykas – daugelis jaunimo organizacijų pastaruoju metu orientuotos į labai jaunus žmones, tai yra į moksleivius, pirmo kurso studentus. Tačiau kai kalbame apie jaunus politikus, tai kalbame, visų pirma, apie žmones, kurie arba jau dalyvauja savivaldos rinkimuose, arba yra išrinkti į savivaldybių tarybas. Jiems dažniausiai trūksta ideologinių žinių, už ką ir kodėl mes esame, reikia pagalbos, kad jie suprastų, kas yra komunikacija, kas yra viešasis kalbėjimas. Partija teoriškai gali padėti, esame turėję programų, bet norime turėti struktūrą, kuri galėtų tuo užsiimti nuosekliai, tai būtų jų pagrindinė veikla“, – apie priežastis, kodėl reikalingi analitiniai centrai, LRT.lt kalbėjo A. Vyšniauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad partijos, ypač artėjant rinkimams ir per juos, neturi laiko užsiimti naujų politinių lyderių paieškomis ar partijos narių mokymais, tad čia analitiniai centrai, anot A. Vyšniausko, itin padėtų.
Centrų tikslas yra padėti auginti naujus politinius lyderius, jaunus žmones, kurie domisi politika, kurie nori įgyti apie ją žinių, tad tai jie gali daryti, dalyvaudami tokio centro, susieto su partija, veikloje.
L. Kojala
Konservatorius neslėpė manantis, kad analitinių centrų atsiradimas taip pat itin sustiprintų partijų ideologinę, propagandinę veiklą.
„Tiek mūsų, tiek ir, kiek žinau, socialdemokratų analitinis centras tikrai užsiims ir ideologinių nuostatų gilinimo kryptimi. Bus leidžiamos knygos, galbūt vyks seminarai, viešos diskusijos, vidinės diskusijos apie tai, kaip atrodo mūsų ideologija, kas jai svarbu, tam tikri mokymai. Tai yra tikrai geras dalykas, nes partijose tokių diskusijų vyksta per mažai“, – dėstė A. Vyšniauskas.
STT ir toliau mato grėsmes
Seimui dar svarstant įstatymo pakeitimus, kurie suteiktų galimybę partijoms steigti analitinius centrus, STT pavasarį buvo atlikusi teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jame paskelbė įžvelgianti ne vieną grėsmę partijų steigiamų analitinių centrų reglamentavime.
Kaip LRT.lt teigė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Seimui priėmus Politinių organizacijų įstatymą, buvo atsižvelgta į STT pastabas dėl analitinių centrų, tačiau tarnyba ir dabar įžvelgia ne vieną grėsmę naujame teisės akte.
„Išlieka grėsmė, kad, pasinaudojant analitiniais centrais, faktiškai gali būti apeinami rinkimų kampanijų išlaidų limitai, taip pat grėsmė, kad per vieną iš analitinių centrų lėšų šaltinių – užsienio šalyse įsteigtus politinius fondus – į šalies politinę sistemą gali patekti lėšos, keliančios grėsmę politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui“, – STT atsakymuose LRT.lt teigė R. Kaziliūnaitė.
Anot STT direktoriaus pavaduotojos, kalbant apie galimus neteisėtų politinių kampanijų finansavimo atvejus, pasinaudojant analitiniais centrais, galima būtų pateikti pavyzdį, kai politinei kampanijai reikalingas paslaugas politinė partija įsigytų per analitinį centrą, mokėdama ypač mažą kainą, nepadengiančią analitinio centro sąnaudų (analitinis centras šias sąnaudas dengtų iš kitų finansavimo šaltinių).
Pasak R. Kaziliūnaitės, nors įstatyme nustatyti papildomi analitinių centrų veiklos ribojimai, tačiau praktikoje kontroliuojančios institucijos gali susidurti su analitinio centro partijai suteiktų paslaugų rinkos kainos nustatymo problema, siekdamos nustatyti, ar politinei partijai suteiktos tam tikros paslaugos, reikalingos jos politinei kampanijai, analitiniam centrui buvo nuostolingos, ekonomiškai nepagrįstos.
„Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už šių limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai“, – priminė R. Kaziliūnaitė.
Anot jos, vertinant analitinių centrų reglamentavimą, galima sakyti, kad egzistuoja rizika, jog per užsienyje įsteigtus politinius fondus galėtų būti apeinamas draudimas analitiniams centrams gauti (o kartu ir partijai netiesiogiai gauti) finansavimą iš privačių juridinių asmenų.
„Taip būtų pakenkta šalies politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui ir šalies nacionalinio saugumo interesams“, – tikino R. Kaziliūnaitė.
Pasak jos, išlieka rizika, jog dėl to, kad Lietuvos teisėsaugos institucijose gali nebūti reikalingų duomenų apie ES ar NATO narėse valstybėse įsteigtus politinius fondus, per šiuos užsienio politinius fondus, juos įtraukus į Patikimų politinių fondų sąrašą, į Lietuvos partijų veiklą gali patekti neaiškios kilmės lėšų.
Parlamentaras: STT baimės yra keistos
Vienas iš Politinių organizacijų įstatymo rengėjų, konservatorius A. Vyšniauskas pabrėžė, kad teisės akto projektas buvo koreguojamas, atsižvelgiant į STT pastabas.
Paprašytas pakomentuoti STT pastabas dėl grėsmių, kad analitinių centrų finansavimas iš Europos politinių fondų gali sukelti riziką, jog į partijų sistemą pateks lėšos, galinčios pakenkti partijų nepriklausomumui, parlamentaras pažymėjo, kad minimų Europos politinių fondų yra ne daugiau negu 10, jie yra registruojami Europos Parlamente, jų patikimumas yra patikrinamas.
„Fondai yra gerai žinomos, puikios reputacijos institucijos, gaunančios finansavimą iš savo šalių vyriausybių, veikiančios ganėtinai seniai ir pačioje Lietuvoje“, – sakė Seimo narys.
Išlieka grėsmė, kad, pasinaudojant analitiniais centrais, faktiškai gali būti apeinami rinkimų kampanijų išlaidų limitai, taip pat grėsmė, kad per vieną iš analitinių centrų lėšų šaltinių – užsienio šalyse įsteigtus politinius fondus – į šalies politinę sistemą gali patekti lėšos, keliančios grėsmę politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui.
R. Kaziliūnaitė
Pasak A. Vyšniausko, taip pat įstatyme numatyta, kad kiekvienas fondas, į kurio finansavimą pretenduotų analitinis centras Lietuvoje, būtų tikrinamas Lietuvos tarnybų: analitinis centras pateiktų paraišką dėl finansavimo VRK, o ši siųstų užklausas apie fondą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, STT, Valstybės saugumo departamentui, kitoms institucijoms dėl galimų rizikų ir, jei nors viena institucija pateiktų negatyvios informacijos, VRK esą galėtų nuspręsti neleisti analitiniam centrui būti finansuojamam iš tam tikro užsienio fondo.
Kaip teigė A. Vyšniauskas, panašūs analitinių centrų finansinės kontrolės mechanizmai veikia ir užsienio šalyse, o kad VRK būtų pajėgi tikrinti analitinius centrus, joje įsteigti papildomi etatai.
Konservatoriaus teigimu, Lietuvoje tik dalis partijų steigs analitinius centrus, jų nebus daug, tad ir juos kontroliuoti, kaip svarstė pašnekovas, nebus sudėtinga.
„STT turi savo baimių, bet tos baimės man yra labai keistos. Analitinių centrų skaičius nebus labai didelis, jų bus geriausiu atveju penki ar septyni. Ne visos partijos juos įsisteigs, nes, norėdamas jį prasmingai įsteigti, turi būti kokios nors europinės politinės jėgos nariu. Lietuvoje tokių partijų yra kelios.
Kitas dalykas – analitiniai centrai du kartus per metus turės teikti griežtas finansinės veiklos ataskaitas“, – komentavo A. Vyšniauskas.
Jis priminė, kad dalį VRK narių deleguoja partijos, tad, parlamentaro teigimu, šie bus suinteresuoti analizuoti, kontroliuoti kitų partijų įsteigtų analitinių centrų veiklą, jų finansavimą.
„Galiausiai, nepamirškime, kad bet kuriuo atveju visi pavedimai iš fondų į analitinio centro sąskaitą keliaus per bankus, o šiandien tiek Mokesčių inspekcija, tiek FNTT, tiek STT gali visus tuos dalykus puikiausiai matyti“, – ramino A. Vyšniauskas.
Mato naudą, bet kartu perspėja – būtina griežta kontrolė
RESC direktorius L. Kojala svarstė, kad, diskutuojant dėl geriausio analitinių centrų finansinės kontrolės modelio, galima būtų pažvelgti į kitų šalių patirtį, galbūt pasekti jų pavyzdžiu. Vis dėlto, anot jo, nors ir kalbama apie tam tikras grėsmes, analitinių centrų svarba šiomis kalbomis neturėtų būti menkinama.
„Manau, kad įmanoma surasti tokį modelį, kuris atlieptų galimas spragas, iššūkius ir problemas ir padarytų šį [analitinių centrų finansinės kontrolės] mechanizmą veiksmingą. Kitų šalių patirtis, viena vertus, gali būti panaudota, bet, kita vertus, kiekvienos valstybės teisinis reguliavimas turi savų specifikų, tai aš manau, čia yra sutarimo ir geriausio būdo atradimo klausimas, savaime nekvestionuojantis pačios idėjos“, – svarstė jis.
LRT.lt kalbinta antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė tikino, kad, visų pirma, labai svarbu sutarti, ko bus siekiama partijų kuriamais analitiniais centrais ir kaip bus matuojama jų veikimo sėkmė. Ji pažymėjo, kad galimas matmuo šiuo atveju galėtų būti pagalba partijoms savo veikloje priimti sprendimus, pasitelkus konkrečius tyrimus.
Anot I. Kalinauskienės, itin svarbus ir tokių analitinių centrų kontrolės, skaidrumo klausimas.
„Atsižvelgiant į dabartinį reguliavimą, kyla rizika, kad visi šalyje veikiantys analitiniai centrai gali būti pradėti tapatinti tik su partijų įsteigtais“, – pažymėjo ekspertė.
„Taip pat būtina užkirsti kelią bet kaip piktnaudžiauti naudojantis šiais centrais, neaiškios kilmės lėšoms patekti į partijų veiklą ir trečiosioms šalims kištis į rinkimus. Tam ypač svarbi finansinė politinių partijų analitinių centrų kontrolė ir priežiūra“, – pridūrė I. Kalinauskienė.
Pasak ekspertės, siekiant analitinių centrų skaidrumo, didžiausia atsakomybė krinta ant jų steigėjų, tai yra partijų, pečių.
„Ne mažiau svarbūs saugikliai pačių partijų ir jų steigiamų centrų rankose – svarbu kuo aiškiau viešai atsiskaityti už savo veiklą ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl tokių centrų veiklos ir įtakos sprendimams“, – dėstė pašnekovė.
Galiausiai, nepamirškime, kad bet kuriuo atveju visi pavedimai iš fondų į analitinio centro sąskaitą keliaus per bankus, o šiandien tiek Mokesčių inspekcija, tiek FNTT, tiek STT gali visus tuos dalykus puikiausiai matyti.
A. Vyšniauskas
Kokia praktika užsienyje?
LRT.lt susisiekus su Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūte-Kereselidze, ji pasakojo, kad Sakartvele analitiniai centrai yra nepriklausomi, finansuojami tik iš užsienio fondų.
Tiesa, pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, nors analitiniai centrai oficialiai nėra susiję su partijomis, kai kuriems iš jų vadovauja įtakingiems politikams artimi asmenys arba juose dirba buvę Vyriausybės ar parlamento nariai. Šie ryšiai, anot pašnekovės, deja, ne visada yra žinomi, ne visada deklaruojami.
R. Skardžiūtė-Kereselidzė tvirtino mananti, kad Lietuvoje analitiniai centrai sustiprins šalies politines partijas, padės geriau generuoti jų teikiamas iniciatyvas.
„Tai yra labai teigiamas žingsnis, nes tai skatins idėjų generavimą pačiose partijose, tiek partijų viduje, tiek viešumoje skatins diskusijas apie partijų platformas, apie jų pasiūlymus, apie problemas partijose, rekomendacijas joms ir Vyriausybei. Tai yra galimybė sustiprinti partijas, jų glaudesnį santykį su pilietine visuomene, rinkėjais“, – komentavo pašnekovė.
Jos įsitikinimu, tai, kad analitiniai centrai bus finansuojami ir partijų, ir užsienio fondų, leis šioms organizacijoms stiprėti, greičiau augti. Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, finansavimo srautų iš užsienio nereikėtų baimintis ar žiūrėti į juos kaip į grėsmę.
„Europinės organizacijos tam ir yra skirtos, kad stiprintų tam tikrus politinius judėjimus. Partijos, jei centrai yra jų organizacijos, turi rūpintis jų išlaikymu ir kartu tie centrai nekonkuruos su likusia pilietine visuomene. Manau, kad viskas gražiai susidėlioja. Sakartvele mes neturime tokių finansavimo mechanizmų“, – sakė ji.
Tiesa, R. Skardžiūtė-Kereselidzė neslėpė mananti, kad vis dėlto Lietuvoje dėl partijų steigiamų analitinių centrų finansavimo modelio gali kilti klausimų. Tad, anot jos, kuo didesnis viešumas ir griežta kontrolė yra būtini.
„Manau, kad partinio analitinio centro veiklos pobūdis, viešų ataskaitų teikimas turėtų būti šiek tiek kitaip reguliuojamas negu kitų nevyriausybinių organizacijų. Jei, tarkime, partija negali gauti lėšų iš juridinių asmenų, bet jos įsteigtas centras gali, tada gali kilti klausimų, kaip tos lėšos bus atskirtos, kaip jos bus panaudotos“, – svarstė R. Skardžiūtė-Kereselidzė.
Ji tikino, kad egzistuoja ne vienas tarptautinis mechanizmas, kuriais yra reitinguojami analitiniai centrai, taip pademonstruojant, kad jie yra skaidrios, patikimos organizacijos. Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, galbūt ir Lietuvoje steigiamiems analitiniams centrams būtų neprošal būti tokiu būdu reitinguojamiems.
„Nebūtinai reikėtų galvoti apie privalomą, baudžiamąjį, galėtų būti ir savanoriškas mechanizmas, siekiant, kad tie analitiniai centrai būtų stebimi, reitinguojami. Tokiu būdu tie centrai turėtų daugiau visuomenės pasitikėjimo“, – tikino pašnekovė.
