45 – tiek opozicijos klausimų sulaukęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį stoja prieš Seimo narius. Jis tapo ketvirtuoju Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministru, kuriam opozicija rengia interpeliaciją. Visgi ir ši interpeliacija nepavyko.
Ministro atsakymus vertinusi komisija jiems pritarė, balsų dauguma jos rengtam nutarimui pritarė ir Seimo nariai. Už atsakymus balsavo 73 parlamentarai, prieš buvo 47, o 6 susilaikė.
Kad ketina rengti G. Landsbergiui interpeliaciją, opozicija prabilo prieš kelis mėnesius, bet surinkti jai parašus pavyko tik rudenį. Užsienio reikalų ministrui pateiktas 45 klausimų sąrašas – nuo Kinijos ir Taivano, iki Kaliningrado tranzito, nuo jo buvusios patarėjos pasitraukimo iš pareigų, iki sankcijų Baltarusijai.
Susipažinti su užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atsakymais į interpeliacijos klausimus galite ČIA.
Dar pirmadienį opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad klausimai yra „labai skurdūs“ bei kad „tiesos turbūt taip ir nesužinosime“.
Kad ministro atsakymai neįtikino, antradienį išplatinamte pranešime žiniasklaidai teigė ir socialdemokratai. Jų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės komentare teigiama, kad G. Landsbergis neišsklaidė kilusių abejonių.
„Baltarusiškos trąšos, Taivano atstovybė, galiausiai Kaliningrado tranzito klausimas –manome, kad šių situacijų metu URM nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos. Buvo veikiama nesikonsultuojant ir sprendimų nederinant su mūsų strateginiais partneriais“, – komentare cituojama V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako, kad įspūdis skaitant užsienio reikalų ministro atsakymus opozicijai – slogus.
„Atsakant į daugelį klausimų, pateiktas biurokratinių frazių rinkinys, ieškoma pasiteisinimų, išvedžiojama. Atrodo, kad G. Landsbergis iš buvusių krizių išvadų taip ir nepadarė. Maža to, ir toliau permetinėja atsakomybę kitiems“, – pranešime žiniasklaidai komentavo ji.
Siūlė interpeliaciją nukelti
Užsienio reikalų ministro interpeliacija antradienio posėdyje buvo įrašyta pirmuoju klausimu, bet ją surengę opozicijos atstovai reikalavo interpeliaciją nukelti į vakarinį posėdį. To jie reikėlavo dėl biudžeto priėmimo – jis įtrauktas į vakarinio posėdžio darbotvarkę, tad opozicijos atstovai prašė klausimus darbotvarkėje sukeisti. Tiesa, Seimas tam balsų dauguma nepritarė.
„Frakcijos vardu norėtume sukeisti darbotvarkės klausimus, nes biudžeto svarstymas, vis dėlto, yra svarbiausias klausimas. Biudžeto svarstymas turėtų būti rytinėje darbotvarkėje, o interpeliacija – popietinėje. Prioritetai įdomiai pas jus dėliojami“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Valius Ąžuolas.
Posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma teigė, kad visi Seimo nariai žinojo, kokia posėdžio darbotvarkė numatyta ir kada ketinama spręsti dėl biudžeto priėmimo, todėl sukeitus klausimus darbotvarkėje situacija komplikuotųsi.
„Siūlyti jūs turite teisę, dėl to balsuosime“, – teigė J. Razma. Balsuojant dėl tokio siūlymo už pasisakė 56 parlamentarai, prieš buvo 63, o dar devyni Seimo nariai balsuodami susilaikė. Tai reiškia, kad siūlymui nebuvo pritarta ir interpeliacija liko pirmuoju darbotvarkės klausimu.
Vertybinė politika ir nacionaliniai interesai
Projektą dėl užsienio reikalų ministro interpeliacijos pristatęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis teigė, kad užsienio politika buvo, yra ir bus svarbi, nepriklausomai nuo to, kokia politinė jėga būtų valdžioje.
„Šiuo klausimo pakėlimas į pirmą vietą parodo, kad tai yra kalba ne apie pavardes, ne apie tarpusavio politines kovas, intrigas, bet apie svarbią, ypatingai šiais sudėtingais geopolitiniais laikais, mūsų visai valstybei svarbią ir aktualią temą – mūsų užsienio politiką“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Jis teigė nenorintis, kad diskusijoje dėl užsienio politikos būtų elgiamąsi primityviai ir diskusija būtų suvelta į politines kovas ir tarpusavio intrigas. S. Skvernelis kalbėjo, kad dvejus metus girdima apie vertybinę užsienio politiką. Tačiau, pasak jo, iki šiol neteko girdėti, kas visgi yra vertybinė užsienio politika.
„Kaip supranta tai tiek valdančią koaliciją sudarančios partijos, tiek opozicija? Man atrodo, kad didžiausia vertybė mūsų valstybei ir jos žmonėms yra mūsų šalies nacionaliniai interesai. O nacionaliniai interesai apibrėžiami, kaip valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai“, – dėstė S. Skvernelis.
Jis kalbėjo, kad niekada anksčiau Lietuvos užsienio politikai neatrodė tokia nenuspėjama ir priklausoma nuo asmeninių ir vienašališkų ministro ir Užsienio reikalų ministerijos sprendimų. S. Skvernelis taip pat aiškino, kad niekada iki šiol nebuvo taip ignoruojamas poreikis siekti realaus, o ne primesto konsensuso užsienio politikos srityje.
„Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu tampa neaiškių interpretacijų, negebėjimo komunikuoti su artimiausiais sąjungininkais, pavyzdžiu“, – sakė parlamentaras.
Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius kritikavo ministrą dėl to, kad pasirinkta užsienio politika esą sugriovė Lietuvos ekonominius santykius su Kinija, teigė, kad „Lietuvos geležinkelius“ reikia dotuoti iš biudžeto, o Klaipėdos jūrų uostas praranda pozicijas.
„Padaryta daugiau nei akivaizdi žala. Ar jums užteks drąsos, kad būtų sudaryta parlamentinė komisija, ar jūs, kaip bailys, slėpsitės už savo partiečių ir koalicijos partnerių, kad išvengtume atsakomybės?“, – rėžė A. Skardžius.
Atsakydamas jam G. Landsbergis su ironija teigė, kad jei kas ir išmano kuriamas Seime komisijas, tai būtent A. Skardžius: „Galite papasakoti, kaip jums sekėsi tirti paskutinius 10 metų vienintelį instrumentą, kuris šiandien mums padeda apsisaugoti nuo energetinio spaudimo – „Independence“? Ačiū jums už tai, esate prisidėjęs daug prie parlamentinių tyrimų kultūros ir Lietuvos nacionalinio saugumo. Neabejoju, kad kai turėsite instrumentus, atrasite, kaip toliau padėti Lietuvai.“
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas klausė, ar G. Landsbergis gali pripažinti kokias nors savo klaidas. Ministras atsakė, kad visuomet yra dalykų, kuriuos galima padaryti geriau. Jis taip pat sakė neabejojantis, kad yra žmonių, kurie atėję į krizinę situaciją tvarkytųsi geriau.
„Šioje situacijoje, kurioje gyvename dvejus metus, Užsienio reikalų ministerijai teko labai sudėtingas uždavinys, daugybė krizių, kaitos laikotarpis. Tiek aš, tiek mano komanda, tiek visa ministerijos tarnyba, diplomatinė tarnyba, atidavėme visą save, kad galėtume išeiti stipresni. Toks yra pagrindinis uždavinys“, – sakė ministras.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: būtų užtekę parašyti „Landsbergis kaltas“
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad sykį buvo daryta apklausa, kurioje buvo paminėtas Eugenijus Landsbergis – neegzistuojantis žmogus, kuris apklausoje surinko nemažai neigiamo vertinimo.
„Abejingų šiai pavardei nėra, tad opozicijai tikrai nereikėjo vargti su krūva klausimų. Būtų užtekę įrašyti vieną žodį „Landsbergis“ arba du – „Landsbergis kaltas“ ir viešojo eterio prasme būtų išsyk gavę dėmesį. Kodėl kalbu apie viešą eterį? Nes klausimai, kurie užduoti ministrui arba skirti ne vien jam, arba jau nesykį atsakyti, arba išvis klaidingai formuluojami“, – kalbėjo parlamentarė.
Todėl, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, opozicijos iniciatyva surengtą interpeliaciją galima vertinti tik kaip dėmesio siekimą. Anot jos, šiais laikais yra nemažai politikos administratorių, bet ne tiek politikos idėjų generatorių.
„Šitas politikas, kurį šiandien opozicija interpeliuoja, yra pastarasis. Tokie politikai ne administruoja procesus, bet juos kuria, brėžia kryptį į ateitį, randa sprendimus, kaip spręsti kylančius iššūkius“, – dėstė politikė.
Ji kalbėjo, kad Vyriausybė dar kadencijos pradžioje užsibrėžė tikslą diversifikuoti Lietuvos eksporto rinkas tam, kad šalies ekonomika būtų stipresnė ir atsparesnė autoritariniams režimams. Anot jos, karas parodė, ką reiškia ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir kaip tai gali apriboti valstybių galimybes atsiplėšti nuo autoritarų įtakos.
„Lietuva vykdo savarankišką užsienio politiką, gerbia tarptautinius ir dvišalius įsiparegojimus. Dėl Kinijos pritaikyto Lietuvai ekonominio spaudimo ir šantažo, ES atsakas buvo vieningas ir palaikantis Lietuvą. Kolegoms norėčiau priminti, kad Kinija panašius principus taikė ir tokioms valstybėms, kaip Australija, Norvegija, Pietų Korėja ir pan.“, – kalbėjo parlamentarė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad G. Landsbergis yra matomas ir girdimas ne tik ES, bet ir pasaulio sostinėse, o joks kitas ministras neturėjo tokių asmeninių politinių ryšių su pagrindinėmis Vakarų valstybių sostinėmis – nuo Vašingtono iki Londono, Paryžiaus, Berlyno ir t.t.
G. Surplys: klausimų turėjo ir prezidentas
Opozicijos atstovas Giedrius Surplys, kad pagrindinis interpeliacijos tikslas yra kelti klausimus apie užsienio reikalų ministro profesionalumą, telkiančią arba netelkiančią užsienio politiką ir skaidrumą. Jis pabrėžė, kad klausimų tiek dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, tiek dėl „Belaruskalij“ trąšų, tiek Kaliningrado tranzito turėjo ir prezidentas bei kitų ministerijų ministrai.
„Tai, kad šie klausimai šiandien yra svarstomi Seime, manau, nėra savaime smerktinas dalykas. Kalbant apie ambasadorių paskyrimus, norėčiau pabrėžti, kad tai, jog dešimtadalis iš šio ministro paskyrimų į atstovybių vadovus yra ne karjeros diplomatai, <...> kvestionuoju, kad modelis neveikia tai, kaip ministras norėjo ir tai verta atskiros diskusijos“, – sakė G. Surplys.
Jis taip pat dėstė, kad iki šiol nėra girdėti ministro atsakymų apie G. Landsbergio „nuolatinį konfliktavimą su prezidentu“, dėl kurio dvejus metus Lietuva neturėjo ambasadoriaus ES. Anot G. Surplio, interpeliacija nuvedė į nereikšmingas diskusijas ir pasimėtymą replikomis, bet jis kvietė užsienio reikalų ministrą pakviesti į diskusiją partijų atstovus, verslininkus, politologus. Anot jo, diskusija parodytų, kur eina Lietuvos užsienio politika.
