Vienas nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, o kitas – už finansinius nusikaltimus, tačiau dvi spalvingos asmenybės, Algirdas Paleckis ir Antanas Kandrotas-Celofanas savo pasirodymų alternatyvia žiniasklaidoje save vadinančiuose kanaluose nebaigia net ir už grotų. Teisingumo ministerija prabilo apie naujus ribojimus, tačiau teisininkai atkreipia dėmesį, kad teisę pasisakyti politiniais klausimais turi net ir įkalintieji.
Neturi teisės klausytis pokalbių
Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame įkalinimo bausmę atlieka A. Paleckis, saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis LRT.lt sakė, kad pažeidimo izoliatoriaus vadovybė neįžvelgia, nors pripažino, kad tai pirmas jam žinomas atvejis, kai kyla klausimų dėl nuteistojo skambučių telefonu. Jis informavo, kad A. Paleckis izoliatoriuje priklauso grupei, kurioje esantiems asmenims galimi du telefoniniai skambučiai ir vienas trumpalaikis pasimatymas per savaitę. Skambučio trukmė – 15 minučių, skambinant kam nori, tada pokalbis nutrūksta automatiškai. Pasimatymas trunka iki 2 valandų, jis vyksta per stiklą.
„Paskambinti yra jo teisė, mes neturime teisės telefoninių pokalbių klausytis – nebent jis pažeidžia skambinimo tvarką, pavyzdžiui, skambina ne savo kortele, garsiai keikiasi ar šūkauja. Kitu atveju apriboti jo ar kitų nuteistųjų ar suimtųjų teisę paskambinti gali tik prokuroras arba teismas“, – sakė N. Stapušaitis.
Dažniausiai tokie apribojimai numatomi ikiteisminio tyrimo metu. Pasak pašnekovo, jei A. Paleckis, kuris yra nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, bandytų susisiekti su asmenimis Rusijoje, jo stabdyti irgi nebūtų galima.
„Nebent įstatyme būtų numatyta <...> Tada mes sistemoje įdėtume draudimą, nurodymą vykdytume“, – svarstė jis.
Pašnekovas pripažino, kad A. Paleckio transliacijos yra unikalus atvejis teisėsaugos istorijoje.
„Čia unikalus atvejis, įkalinimo įstaigoje netgi gali populiarėti“, – sakė jis.
Įkalinimo įstaigose esantys asmenys gali skambinti taksofonu arba vaizdo skambučiu. Izoliatoriaus atstovas svarstė, kad įstatymu būtų galima apibrėžti, kam skambinti negalima, tačiau pačios skambinimo teisės iš įkalinimo įstaigų atimti nebūtų įmanoma. Be to, negalima užkardyti, kad kita pusė neįrašinėtų pokalbio, vaizdo ir jo vėliau netransliuotų.
„Kai skambina vaizdu, kita pusė gali įrašą įrašinėti ir pertransliuoti, arba įrašą kažkur paskelbti. Tokia galimybę yra, ir ją apriboti net nežinau, kaip būtų galima“, – sakė N. Stapušaitis
Pasak jo, svarstomos Bausmių vykdymo kodekso pataisos leis nutraukti skambučius arba jų neleisti, jei yra indikacijų, kad vykdomas pažeidimas.
Nors pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į tai, kad A. Paleckis vykdo transliacijas, tai ne pirmas atvejis, kai jis laiką įkalinimo įstaigoje išnaudoja politiniais tikslais. Pavyzdžiui, būdamas suimtas ikiteisminio tyrimo metu jis, kaip skelbia, rašė dienoraštį ir vėliau išleido knygą.
„Laisvalaikiu nuteistieji, suimtieji gali daryti, ką nori, jei tai neapribota įstatyme. Jie gali rašyti rankraščius, knygas, paskui juos gali išsiųsti. Įstatymu apriboti, kad nerašytų knygų ar rankraščių, manau, yra net neįmanoma“, – svarstė N. Stapušaitis.
Pradėtas patikrinimas
Dėl kito žinomo transliacijų iš įkalinimo įstaigos veido, iš Marijampolės pataisos namų kalbančio A. Kandroto-Celofano, Kalėjimų departamentas antradienį pradėjo tarnybinį patikrinimą.
Departamento teigimu, transliacijos vyko teisėtai pasinaudojus vaizdo pasimatymo galimybe.
Visuomenėje Celofano pravarde žinomas A. Kandrotas, vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą, šiuo metu už finansinius nusikaltimus atlieka dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, lapkričio pradžioje jis nuteistas ir už šmeižtą.
Pirmadienį viename „YouTube“ kanale pasirodė daugiau nei valandos trukmės transliacija, kurioje vyras pasisako apie pernai prie Seimo kilusias riaušes, kaltina tarnybas provokacijomis, kvestionuoja Ministrų kabineto darbą.
„Įrašas, kur A. Kandroto pasisakymai yra viešai pasklidęs, yra padarytas trumpojo vaizdo pasimatymo metu. Tokie pasimatymai yra numatyti Bausmių vykdymo kodekse“, – BNS antradienį sakė Kalėjimų departamento atstovė spaudai Irmina Frolova-Milašienė.
Advokatų tarybos pirmininkas: teisės skambinti atimti negalima
LRT.lt kalbintas Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis LRT.lt sakė, kad apriboti teisę susisiekti sulaikytiems ir įkalintiems asmenims galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir įtariant, kad skambučių metu jie vykdo naują pažeidimą. Dėl šios teisės yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas.
„Viena iš vertybių yra tai, kad negali būti paneigta pati teisė bendrauti.Gali būti numatyti tam tikri apribojimai, atsižvelgiant į situaciją, bet pati teisė negali būti paneigta“, – kalbėjo M. Kukaitis.
Jis pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmė reiškia, kad žmogui apribojama teisė laisvai judėti, bendrauti, kad jis nepadarytų naujų nusikaltimų. Tačiau net ir kalėjime galioja žodžio laisvės principas.
„Žodžio, minties laisvė yra viena iš demokratinės valstybės garantijų. Žmogus turi teisę laisvai išreikšti savo mintis, nes tada kalbame apie nedemokratinę valstybę <...> Matome, kaip kitur žmogus sulaikomas dėl to, kad iškėlė baltą popieriaus lapą“, – pašnekovas pateikė Rusijos pavyzdį.
Anot M. Kukaičio, įkalinimo įstaiga turi teisę kontroliuoti pokalbius, o papildomus apribojimus turi taikyti teismas arba tyrimą atliekantis prokuroras.
„Jei daromas naujas nusikaltimas, pavyzdžiui, nesantaikos kurstymas, siūlymas imtis ginklo, šmeižtas, net skleidžiama dezinformacija, tai yra pagrindas institucijai pradėti tyrimą ir taikyti poveikio priemones“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
Pasak jo, tokiu atveju nuteistam ar sulaikytam asmeniui draudžiama bendrauti su tam tikrais asmenimis, jei jis pažeidžia draudimus, jie griežtinami. Taip, pavyzdžiui, užtikrinama, kad įkalinimo įstaigose veikiantys telefoniniai sukčiai nedarys šių nusikaltimų, naudodamiesi įstaigos telefonais.
Tačiau tokiu atveju reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, pabrėžė M. Kukaitis, kitaip drausti asmeniui skambinti tam tikrais numeriais gali būti laikoma nepagrįsti išankstiniu nusistatymu ir žodžio laisvės suvaržymu.
„Nepradėjus tyrimo, [ribojimai] yra su dideliu klaustuku. Ar tai nėra žmogaus teisei bendrauti perteklinė priemonė, jei ikiteisminis tyrimas nepradėtas, jei aiškiai negirdimas, pavyzdžiui, grasinimas, kurstymas daryti kitą nusikaltimą. Tai yra tam tikra demokratijos kaina <...> Bet ne iš anksto nustatyti, kad šis asmuo galbūt kurstys prieš Lietuvą, todėl jam neleidžiama skambinti“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Siūlys pataisas
Tuo metu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, komentuodama situaciją sakė, kad laukiama Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo.
„Suprantame, kad nuteistieji tikrina sistemos budrumą“, – antradienį LRT RADIJUI sakė ministrė ir užsiminė, kad nuteistieji galimai suklaidino kalėjimo darbuotojus.
Pasiteiravus, kodėl už šnipinėjimą Rusijai nuteistas A. Paleckis vis dar transliuoja pasisakymus iš kalėjimo, o juose giria Rusijos politiką, ministrė sakė, kad jis turi teisę skambinti artimiesiems ir skambinti.
„Pritarimas karo nusikaltimams tampa nusikaltimu, jei jis tampa viešu. Taksofono ragelis nėra viešas. Problema yra žmonės išorėje, kurie tai įdeda į internetą <...> jei pradėsime kvestionuoti nuteistojo teisę paskambinti, pamiršime, kur tikroji problema – tai yra penktoji kolona“, – pirmadienį LRT TELEVIZIJAI sakė E. Dobrowolska.
Anksčiau Teisingumo ministerija skelbė, kad parengė ir teikia suinteresuotoms institucijoms derinti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą bausmės vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva.
