Kai Ukrainoje bombarduojamos ligoninės ir puolami civiliniai pastatai, žmonėms ten sudėtingiau gauti medicinos paslaugas. Pagalbą Ukrainos moterims teikianti lietuvių asociacija perdavė dvi mobiliąsias ginekologines klinikas – kaip pasakoja vieno Ukrainos medicinos centro vadovė, lietuvių padovanotos klinikos atlieka labai svarbų darbą. Šio centro medikai rūpinosi ir iš Rusijos nelaisvės paleistomis moterimis – viena jų kalėjime buvo praleidusi penkis mėnesius, jos būklė buvo sudėtinga, tačiau ji centre susilaukė sveiko kūdikio.
Iš viso asociacija „Lygiai“ Ukrainai perdavė dvi mobiliąsias ginekologines klinikas – viena buvo skirta Lvivo savivaldybei, kita – Voluinės.
Tokios mobiliosios klinikos itin svarbios per karą, kai vykti į ligoninę ar polikliniką yra nesaugu, o moterys gali vengti kreiptis pagalbos.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta neseniai pabrėžė, kad jau anksčiau Rusijos pajėgos sugriovė daug mokyklų, ligoninių ir privačių pastatų, o dabar bene 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą.
Iš antrosios misijos į Ukrainą grįžęs VUL Santaros klinikų vyresnysis gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis taip pat pažymėjo, kad „karo aplinkoje viskas sugriūna, sutrūkinėja visos logistinės grandinės, taip pat ir civilinė medicina“.
Taip pat skaitykite
„Kaip žmogui nuvažiuoti į didesnį miestą, jei jame ir yra gydytojas: degalų neturi, autobusai nevažiuoja, vaistinės nedirba. Buvo tokių, kurie ir prieš karą ilgai nebuvo konsultuoti mediko“, – sakė S. Krunkaitis.
Viena iš ginekologinių mobiliųjų klinikų ant ratų atkeliavo į Voluinės perinatalinį centrą. Kaip portalui LRT.lt pasakoja centro generalinė direktorė Iryna Horavska, centras teikia pagalbą moterims prieš gimdymą, taip pat ginekologinio pobūdžio paslaugas, rūpinasi moterimis nėštumo metu, taip pat priima vaikus ir teikia pagalbą po gimdymo.
Itin svarbu vykstant karui
I. Horavskos teigimu, su asociacijos „Lygiai“ padovanota mobiliąja klinika dirba specialios komandos, jos vyksta į atokesnius kaimus. Vien spalio mėnesį gydytojų komandos aplankė šešis kaimus, o kiekviename iš jų paslauga suteikta 20 pacienčių.
„Moterims tai yra patogu, tai yra arti paciento esanti paslauga. Aukšto lygio specialistai atvyksta į kaimą ir gali teikti kompleksinę pagalbą – turime echoskopą, galime daryti tyrimus, atlikti jų analizę laboratorijoje“, – LRT.lt pasakoja I. Horavska.
Ji akcentuoja, kad tokios mobilios klinikos itin svarbios per karą, todėl išaugo jų būtinybė: „Pacientėms pavojinga vykti į ligonines, kai jos važiuoja autobusais ar kitu transportu. Toks būdas, kai pas pacientes atvyksta gydytojai, yra saugesnis.“
„Mes nesitikėjome, kad ši paslauga bus tokia populiari ir tokia reikalinga“, – dovaną įteikusiems lietuviams dėkoja Voluinės perinatalinio centro direktorė.
Teikė pagalbą iš nelaisvės išvaduotoms moterims
Tebesitęsiant pasakojimams apie rusų karių vykdomą prievartą ir žiaurumus, I. Horavska teigia, kad su tokiomis pacientėmis centras nedirbo, tačiau buvo teikta pagalba iš Rusijos nelaisvės išvaduotoms nėščioms moterims.
„Viena moteris buvo iš Mariupolio. Po to, kai ji buvo išvaduota iš Rusijos nelaisvės, ji atvyko čia, į mūsų ligoninę, ir susilaukė sveiko kūdikio.
Ji pasakojo, kad jai buvo labai sunku – nelaisvėje ji negavo pakankamai maisto, miegojo ant plikų grindų. Pas mus ji atvyko būdama labai sudėtingos, rimtos būklės. Kalėjime ji praleido penkis mėnesius“, – prisimena I. Horavska.
Bombarduojamos ligoninės ir nepasiekiama pagalba
Ginekologinių mobiliųjų klinikų organizavimu besirūpinusi asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė akcentuoja, kad per karą medicininė pagalba yra ne visada lengvai pasiekiama, o ligoninės yra bombarduojamos.
Taip pat skaitykite
„Per karą žmonės nėra linkę bėgti ir kreiptis į klinikas, ieškoti pagalbos“, – LRT.lt teigia R. Jureliavičiūtė.
Anot jos, daug žmonių Ukrainoje paliko savo namus ir pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko gyventi į kitą Ukrainos miestą. Medicininė pagalba nėra tai, ko persikėlę į naują vietą žmonės ieško pirmiausia, pastebi „Lygiai“ vadovė.
Taigi, kaip tvirtina ji, mobiliųjų klinikų veikla gali palengvinti situaciją, kadangi tokiu būdu medikų pagalba yra artimesnė, specialistai gali nuvykti tiesiai pas žmones ir teikti pagalbą tiems, kam jos reikia.
Veikia šokas, traumos ir baimė
„Kreiptis pagalbos stabdo ir šokas, ir trauma, ir baimė, ir nauja vieta, tai tikrai stipriai išblaško“, – atkreipia dėmesį R. Jureliavičiūtė.
Asociacijos vadovės teigimu, moterys, patyrusios seksualinį smurtą, taip pat gali vengti kreiptis pagalbos: „Tokios klinikos paslaugas priartina visiems, kam jų reikia. Tie žmonės, kurie yra sunkiau pasiekiamose vietovėse, kurie galbūt neturi galimybės kur nors nuvykti, turi geresnį paslaugų prieinamumą.“
Pasak R. Jureliavičiūtės, mobiliosiose klinikose yra svarbiausios gydytojo darbo priemonės, todėl pradinė konsultacija ar pirminė apžiūra gali būti atliekama tokioje klinikoje.
„Klinikos turi pagrindinius dalykus – echoskopą, kėdę, kurioje galima apžiūrėti pacientę. Galų gale, pats gydytojas gali nuvažiuoti ir turėti savo priemonių, vaistų, kitų dalykų, kurių jam reikia apžiūrai. Tai palengvina darbą ir didina pasiekiamumą“, – pažymi R. Jureliavičiūtė.
