Šeši iš dešimties (62 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pritartų dalies ES šalių siūlymui, kad, kol vyksta Rusijos agresija prieš Ukrainą, reikia visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai rodo Lietuvos nuostatas palaikant Ukrainą ir tai, kad dingsta ar jau pradingusios iliuzijos, kad karas yra tik Putino, o ne visos Rusijos, sako LRT.lt kalbinti ekspertai.
Lietuva, kaip ir artimiausios kaimynės, apsisprendė griežtai: Šengeno vizų Rusijos piliečiams neišduoda, išskyrus keletą išimčių. Tuo tarpu kitos šalys laikosi švelnesnių nuostatų.
Kaip parodė LRT.lt užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 62 proc. pritariančiųjų siūlymui visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams pasidalija šitaip: 26 proc. tam visiškai pritartų ir 36 proc. greičiau pritartų, o trys iš dešimties (30 proc.) šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritartų (6 proc. visiškai nepritartų ir 24 proc. greičiau nepritartų). 8 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Kad pritartų siūlymui visiškai uždrausti Šengeno vizas Rusijos piliečiams, kiek dažniau teigė moterys (64 proc. pritartų), jaunesni nei 50 metų žmonės (66 proc.), mažesnių miestų gyventojai (70 proc.), respondentai, baigę kolegiją / technikumą (67 proc.) bei su mažiausiomis (iki 850 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (66 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (74 proc.).
Nepritartų tokiam siūlymui santykinai dažniau vyrai (34 proc. nepritartų), vyresni nei 50 metų žmonės (33 proc.), respondentai, kurie savo pažiūras apibūdina kaip centro (35 proc.).
Apklausa parodė, kad siūlymą visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams labiau palaikytų lietuviai (66 proc. iš jų tam pritartų, o nepritartų 26 proc.), o apklausti Lietuvoje nuolat gyvenantys kitų tautybių gyventojai tokiam siūlymui daugiau nepritartų, nei pritartų (55 proc. iš jų nepritartų ir 34 proc. pritartų).
Apklausti 1024 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 124 atrankos taškuose.
Maliukevičius: dingsta iliuzijos, kad tai Putino karas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad Lietuvos gyventojų nuomonė dėl Šengeno vizų yra paties Vladimiro Putino retorikos ir propagandos rezultatas.
„Lietuvos požiūriu, kai vyksta Rusijos inicijuotas karas, neįsivaizduojama, kaip tos šalies piliečiai gali keliauti po Europą, kai tuo metu pats Kremlius deklaruoja, kad kovoja su kolektyviniais Vakarais, kariauja Ukrainoje su Europa“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Jo manymu, tai, kad nuo mobilizacijos bėgantys Rusijos gyventojai rinkosi kitą kryptį – Sakartvelą, Kazachstaną, galimai lėmė ir toks Lietuvos bei mūsų kaimynių požiūris.
„Jau seniai yra bendras suvokimas, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra Rusijos karas. Dingsta iliuzijos, kad tai Putino karas. Dingsta iliuzijos matant, kad Rusijoje protestuojama ne tiek prieš patį karą, kiek prieš mobilizaciją. Ir tik dabar aktyvėja rusų, esančių Vakaruose, protestai prieš karą“, – pabrėžė N. Maliukevičius.
Jakniūnaitė: tai aiškiai rodo, kad matoma, kas yra šalis agresorė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dalia Jakniūnaitė įsitikinusi, kad Lietuvos gyventojų požiūris Šengeno vizų klausimu aiškiai rodo mūsų požiūrį į Rusijos karą ir Ukrainos palaikymą.
„Tai reiškia, kad mes taip palaikome Ukrainą. Sakyčiau, kad tai gana dideli skaičiai“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Tai, kad miesto gyventojai yra linkę labiau pritarti vizų uždraudimui, anot jos, rodo nuoseklesnį domėjimąsi. O didmiesčių gyventojų atsargumą profesorė linkusi sieti su tuo, kad jie neretai turi daugiau kontaktų su rusakalbiais.
„Bet skirtumas nėra didelis. Tai aiškiai rodo, kad matoma, kas yra šalis agresorė. Viešojoje erdvėje Šengeno vizų klausimas buvo gana aiškiai eskaluojamas, labai aiškiai siejamas su ukrainiečių pageidavimais, mano manymu, tai labai aiškiai rodo mūsų nusiteikimą“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Ji mano, kad galima daryti prielaidą, kad nemaža dalis žmonių, kurie yra už Šengeno vizų išdavimo Rusijos gyventojams draudimą, mano, kad šiuo, karo, atveju egzistuoja ir kolektyvinė moralinė šalies agresorės piliečių atsakomybė.
Baltijos šalys ir Lenkija buvo griežtos
Nuo 2022 m. rugsėjo 12 visiškai sustabdytas Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymas Rusijos Federacijos piliečiams.
Lietuva ėmėsi dar griežtesnės tvarkos ir sustabdė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymus išduoti vizas priėmimą Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje.
Tokį sprendimą priėmė ir Latvija, Estija, Lenkija.
Europos Sąjunga rugsėjo pabaigoje pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams. Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.
Toks žingsnis žengtas tūkstančiams žmonių pabėgus iš Rusijos, daugiausia į ES nepriklausančias kaimynines šalis, bandant išvengti mobilizacijos.
ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su šaukimo į Rusijos kariuomenę vengiančiais asmenimis, išsiskyrė: rytinės bloko narės, besiribojančios su Rusija, laikosi griežtos pozicijos, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo rusams galimą prieglobstį.
Europos Komisijos pateiktose atnaujintose gairėse numatyta, kad trumpalaikių Šengeno vizų prašantys rusai bus tikrinami daug griežčiau, o jų paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau.
Europos sienų apsaugos pareigūnai taip pat turėtų daugiau galimybių iš naujo įvertinti jau išduotas vizas ir, esant būtinybei, jas panaikinti.
Pakeitimai pristatyti po to, kai su Rusija besiribojančios ES valstybės narės paragino visiškai uždrausti vizų rusams išdavimą.
Lietuva Šengeno vizų išdavimo išimtis taiko, tik kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, taip pat jeigu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai yra Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, jei vizos prašantieji turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat tokių asmenų sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai, jei turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat tokių asmenų sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai.
Pasirodžius pranešimams apie griežtą tvarką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija patikslino, kad į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos teritoriją bus įleidžiami, pavyzdžiui, Rusijos laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, diplomatai, diplomatiniai kurjeriai ir jų šeimos nariai.
Kiti užsieniečiai, teisėtai gyvenantys Rusijos Federacijoje, dėl vizos atvykti į Lietuvos Respubliką išdavimo gali kreiptis nepriklausomai nuo planuojamos kelionės tikslo.
