Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, kad Vokietijos kariuomenė nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero, sukėlė audrą viešojoje erdvėje, o lygių galimybių ekspertės tai pavadino tipišku seksizmu. Pasak LRT.lt pašnekovių, tokie prezidento žodžiai nuvertina moteris ir geriausiu atveju skamba kaip užstalės lygio juokelis.
„Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“, – G. Nausėda sakė interviu BNS.
Taip pat skaitykite
Dėl komentaro portalas LRT.lt kreipėsi į prezidento patarėją Ridą Jasiulionį, tačiau jis situacijos nekomentavo. Kiek vėliau atsiųstame komentare R. Jasiulionis tvirtino, kad „prezidento tekste kiekvienas įžvelgia tai, ką labai nori įžvelgti“.
„Prezidentas kalbėjo apie tai, kad Lietuva turi kuo greičiau atlikti visus savo įsipareigojimus, kad būtų priimta Vokietijos brigada. Deja, daliai politikų atrodo, kad šią temą galima bandyti paslėpti, perkeliant diskusiją į kalbotyros sritį“, – sakė prezidento patarėjas.
Tipiškas seksizmo pavyzdys
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė tokius prezidento žodžius vertina kaip „tipišką kultūrinio seksizmo pavyzdį“.
„Per paralelę tarsi siunčiama žinutė, kad su mergina gali taip pasielgti. (...) Tarsi mergina, kuriai nepasiūlyta vedybinė sutartis, yra tokia, kurią galima apgauti, su ja gali elgtis neįsipareigodamas.
Bet kuriuo atveju, tai yra seksistinis pareiškimas, tarp eilučių gali suprasti, kad, jei moteriai vedybinė sutartis nepasiūloma, ji yra mažiau vertinga, santykis su ja gali būti ne toks atsakingas, ne toks rimtas, ne toks įpareigojantis“, – LRT.lt teigia M. Jankauskaitė.
Pasak ekspertės, prezidento žodžiai siunčia žinutę, kad moters vertė susaistoma su vyro sprendimu – pasiūlyti santuoką arba ne. Tačiau labai svarbus ir ryškus moters nuvertinimo momentas, priduria M. Jankauskaitė.
„Jei norisi pabrėžti, kad santykis turi būti rimtas, galima paieškoti ir kitų metaforų, ne tokių seksistinių“, – pabrėžia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
M. Jankauskaitė taip pat kritikuoja, kad tokie žodžiai ateina iš šalies vadovo lūpų: „Neturėtume net abejoti, kad tai yra labai prastai. Liūdna, kad tarsi tęsiame blogąsias tradicijas – prieš tai turėjome premjerą, kuris leido sau pasakyti, kad moterys galėtų papuošti ministrų kabinetą, dabar turime prezidentą, kuris leidžia sau tokius „pašmaikštavimus“.
Pasak ekspertės, simptomatiška, kad politikai leidžia „taip neatsakingai kalbėti“ – M. Jankauskaitės vertinimu, tai reiškia, kad politikai negalvoja, jog tokios replikos turės politinių pasekmių.
„G. Nausėdos elektoratui greičiausiai nebus problema, kad apie moteris kalbama paternalizuojančiu, sumenkinančiu tonu“, – svarsto M. Jankauskaitė.
Užstalės lygio juokelis
„Paradoksalu, kad prezidentas savo interviu pabrėžia, jog reikėtų vengti dviprasmybių ir komunikuoti labai aiškiai, tačiau jo paties pasisakymas apie moteris prie ežero geriausiu atveju skamba kaip užstalės lygio juokelis“, – taip prezidento žodžius komentuoja Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Anot jos, prezidento pasisakyme moterys yra sudaiktintos, paverstos objektais, kuriame vyras turi situacijos kontrolę ir elgiasi kaip nusprendžia: vienas vežiesi prie ežero gerai praleisti laiko, su kitomis pasirašinėji vedybų sutartį.
„Toks kalbėjimas yra tipiškas seksistiniam kalbėjimui apie moteris, kuriame jos yra vyro įrankis, bet ne veikiantis, savo nuomonę turintis individas“, – LRT.lt tvirtina J. Juškaitė.
Kaip teigia Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė, tokie seksistiniai pasisakymai būdingi ne tik prezidentui, bet ir šios kadencijos Seimo nariams – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje.
„Atrodo seniai pribrendo reikalas mūsų valstybei vadovaujantiems asmenims pagaliau pasidomėti lyčių lygybe ir geriau suprasti, kas turima omenyje, kai Vakaruose yra kalbama apie lyčių lygybę ir kodėl ši vertybė laikoma viena pamatinių demokratinėse valstybėse“, – akcentuoja ekspertė.
J. Juškaitės vertinimu, tokiais pasisakymais formuojame neigiamą Lietuvos įvaizdį, kas motyvacijos ginti valstybę, kuri vertybiškai yra tik viena koja su senosiomis demokratijomis, neprideda.
„Įsivaizduokite, jei ši citata atsidurtų Vokietijos žiniasklaidoje – tikrai nemaža visuomenės dalis nesuprastų, kodėl vokiečių kariai ir karės turėtų guldyti galvas už valstybės, kurios vadovas laido tokius juokelius, gynimą“, – svarsto J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė taip pat priduria, kad dėl prezidento pasisakymo galėjo nustebti rimtai vienas kitam įsipareigoję, tačiau nesusituokę žmonės.
„Jų pasirinktą šeimos formą prezidentas įvertina kaip nerimtą. Toks pasisakymas skamba dar skaudžiau tai daliai Lietuvos šeimų, kuriose abu partneriai yra tos pačios lyties, ir jokia šeimos registravimo forma šioje valstybėje nėra prieinama, net jei, kaip prezidentas sako, jie norėtų „rimtų” santykių ir vedybų sutarties“, – kritikuoja J. Juškaitė.
