Valstybės tarnybos pertvarka pirmadienį buvo atidėta. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Vitalis Nakrošis įsitikinęs – šiuo metu Lietuvos valstybės tarnyba nėra patraukli ir darbo užmokestis yra viena iš priežasčių. Vis dėlto, anot jo, alga neturėtų būti vienintelė priežastis, traukianti žmones dirbti valstybei.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad jei Valstybės tarnybos įstatyme nebūtų nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientai, pertvarka prieštarautų Konstitucijai. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet paskelbė, kad valstybės tarnybos reformos klausimas yra atidedamas ateičiai.
Valstybės tarnybos reforma paskirstė politikus į dvi stovyklas: valdančioji dauguma palaikė pertvarką, o opozicija ir profesinės sąjungos kritikavo sprendimą, esą pertvarka pablogins darbo sąlygas valstybės tarnautojams, kurie neužima aukščiausių postų.
Kalbėdamas apie galimą valstybės tarnybos pertvarką, V. Nakrošis pabrėžė, kad valstybės tarnyba šiuo metu nėra patraukli, tačiau darbo užmokesčio didinimas neturi būti vienintelis dalykas, traukiantis žmones dirbti valstybei.
„Sakyčiau, valstybės tarnyba yra nepakankamai patraukli ir darbo užmokestis yra viena iš priežasčių. Viešojo sektoriaus vadovai gauna darbo užmokestį, kuris yra žymiai mažesnis nei vadovų, dirbančių privačiame sektoriuje. Todėl ir siūloma keisti sistemą.
Valstybės tarnyba turi būti patraukli darbuotojams ne tik dėl darbo užmokesčio, bet ir dėl galimybės dirbti valstybei, įgyvendinti reformas ir siekti pokyčių valstybės valdyme. Valstybės tarnyba turi pritraukti kandidatus, kurie nori prisidėti prie ateities kūrimo Lietuvoje“, – komentavo ekspertas.
Anot jo, dabartinė valdančioji dauguma, akademikai, vadovai ir jaunesni valstybės tarnautojai labiau palaiko modelį, kuris grįstas privataus sektoriaus priemonių taikymu valstybės tarnyboje ir didesniu lankstumu. Kitų partijų atstovai, pvz., socialdemokratai, vyresni valstybės tarnautojai ir profesinės sąjungos pasisako už specialaus valstybės tarnautojų statuso išsaugojimą ir karjeros modelį valstybės tarnyboje.
V. Nakrošis pabrėžė, kad, nors pertvarkai laikmetis nėra pats tinkamiausias, tobulo laiko greičiausiai nebus.
„Politikų darbo užmokesčio didinimas nedžiugina energetinių išteklių ir karo Ukrainoje metu, bet taip pat reikia pasakyti, kad nėra tobulo laiko reformai, nes Vyriausybė nuo kadencijos pradžios susiduria su daugybe krizių. Pradžioje buvo koronavirusas, tada neteisėtų migrantų krizė, dabar turime energetinių išteklių krizę ir taip toliau, o kadencija pamažu eina į pabaigą. Susiduriant su daugialypėmis krizėmis, reikalingas paslankumas ir aukšti gebėjimai valstybės tarnyboje“, – tikino ekspertas.
V. Nakrošio teigimu, ši pertvarka turi ir tam tikrų rizikų, pirmiausia tai susikoncentravimas į trumpalaikius rezultatus.
„Dabar vadovui yra surištos rankos dėl valstybės biudžeto išlaidų ir žmogiškųjų išteklių valdymo, todėl siekiama atsisakyti tų išankstinės kontrolės priemonių ir vadovus kontroliuoti remiantis jų darbo rezultatais. Reikėtų pasakyti, kad tai gali turėti tam tikrų rizikų, pvz., vadovas gali būti kontroliuojamas remiantis kažkokiais trumpalaikiais rezultatais ir nebus suinteresuotas investuoti į ilgalaikius valstybės gebėjimus, ypač jeigu mes neturėsime to priedo už stažą valstybės tarnyboje“, – sako ekspertas.
Pasak V. Nakrošio, nuskambėjusi kritika, kad valstybinės įstaigos gali tapti „uabais“ yra per daug dramatiška, nes valdantieji nesiruošia panaikinti valstybės tarnybos: „Valstybės tarnybos reglamentavimas išliks, o algos fondas bus ribojamas, tad vadovai negalės neribotai išpūsti atlyginimų.“
Vienas iš pagrindinių reformos tikslų yra vadovai ir jų atsakomybė. V. Nakrošis aiškino, kad siekiama sukurti centralizuotai valdomą vadovų korpusą, kuris padėtų didinti darbo valstybės tarnyboje patrauklumą.
„Būtų sudaromos sąlygos, kad tas centralizuotai valdomas vadovų korpusas veiktų efektyviau ir galėtų pažangiau valdyti žmogiškuosius išteklius. Tai leistų pasiekti geresnių rezultatų, įskaitant darbo patrauklumo valstybės tarnyboje didinimą“, – teigia V. Nakrošis.
Vienas iš klausimų, kurie sukėlė didžiausias diskusijas svarstant valstybės tarnybos reformą, buvo Seimo narių atlyginimas. Dabar eilinis Seimo narys į rankas gauna 2 100 eurų, po pertvarkos jo alga kiltų iki 3 800 eurų. Seimo pirmininko ir ministro pirmininko atlyginimas pakiltų nuo 2 800 iki 5 200 eurų. Ministrų – nuo 2 600 iki 4 600 eurų.
Komentuodamas Seimo narių atlyginimų galimą didinimą, V. Nakrošis teigė, kad Seimo nariai nėra valstybės tarnautojai, tiesiog kartu su valstybės tarnybos pertvarka yra teisės aktai, pagal kuriuos numatytas darbo užmokesčio didinimas ir kitoms vadovų kategorijoms, įskaitant ir politikus, valstybės pareigūnus ir taip toliau. Anot jo, politikai būtų paskutinė grandis, kuriai būtų didinamas atlyginimas.
